Dėl nemigos ir priklausomybės kaltina medikus

Dešimtmečius be tablečių neįstengiančios užmigti ligonės dėl savo bėdos kaltę verčia ir gydytojams.

Moterys tapo priklausomos nuo raminamųjų vaistų, kuriuos išrašinėjo kitas jų ligas bandę išgydyti medikai. Psichiatras Mindaugas Šablevičius patvirtina, kad pripratimą sukeliančių, psichotropinėms medžiagoms įstatymo priskirtų vaistų žmonės dažniausiai gauna legaliai, iš gydytojų. Šį reiškinį jis vadina "socialiai priimtina narkomanija".

"Jei man kas būtų pasakęs, koks pavojus slypi "Relanium" tabletėje, jokiu būdu nebūčiau jos ėmusi į burną. Tačiau gydytoja pavadino šią bombą silpnais vaistais. Tai buvo tiesiausias kelias į nemigą", - karčiai kalbėjo 57 metų vilnietė Julija Aleknovič.
Moteris jau 20 metų negali užmigti be raminamųjų vaistų. Artėjantis vakaras kelia vilnietei siaubą, nes ji žino, kad vėl laukia tabletės arba nemiga.

"Esu legali narkomanė, tiktai ja tapau ne savo noru. Kai mane ištiko nelaimė, gydytojai nuoširdžiai stengėsi man padėti, bet savo veiksmų nederino. Rezultatas - visiška nemiga", - prisipažino J. Aleknovič.

Ant sprando užvirto sija

Vienoje Vilniaus gamyklų dirbusi Julija darbe patyrė sunkią traumą. Remontuojant cechą krito sija ir kliudė moterį. 37 metų darbininkei buvo sužeista galva, sprandas ir stuburas.

Jai sutriko judesių koordinacija, kamavo galvos skausmai, buvo atliktos net kelios operacijos.

Kai moterį po kelių mėnesių išrašė iš ligoninės, ji tebebuvo labai silpna, nervinga. Pasiskundusi, kad sunkiai užmiega ir nuolat atsikelia nepailsėjusi, poliklinikoje Julija gavo receptą. Jai buvo išrašytos "Relanium" tabletės.

"Negaliu pasakyti, ar tada man paskyrė didelę dozę. Bet paklausiau, ar tie vaistai man nepakenks. Ligoninėje jau buvau gavusi tiek vaistų, kad baiminausi pradėti vartoti dar vienus. Bet gydytoja pasakė, kad "Relanium" - silpni raminamieji", - prisiminė J. Aleknovič.

Tačiau Julija buvo atsargi ir iš pradžių vartojo ne po visą tabletę nakčiai, kaip buvo paskyrusi gydytoja, o tik po trečdalį, vėliau - po pusę.

"Nežinau, kodėl šitaip elgiausi. Nebuvau perspėta, jog galiu priprasti, bet nesąmoningai saugojausi, kad nepadidinčiau dozės tada, kai dar maniau, jog nemigą įveiksiu pati", - pasakojo moteris.

Kita gydytoja nesigilino

Julija galėjo judėti tik neįgaliesiems skirtu vežimėliu. Ji vylėsi, jog fizinis judėjimas turėtų ją išvarginti, bet jo nepakako, kad vakare natūraliai užsimanytų miegoti.
Moteris jautė nuovargį, bet užmigti vis tiek negalėjo. Kartais išsikankindavo iki paryčių, tačiau pailsėti be vaistų nepavykdavo. Kai vaistai baigėsi, poliklinikoje pasikeitė gydytoja. Pervertusi ligos istoriją medikė vėl išrašė "Relanium" - tik jau didesnę dozę.

"Kai bandžiau suabejoti, ar dozę verta didinti, medikė truktelėjo pečiais ir pasakė, kad maža dozė užmigti nepadės, nes ir neurochirurgai man paskyrė tuos pačius vaistus ligoninėje", - aiškino vilnietė.

Kolegę pavaduojanti medikė neturėjo laiko pakeisti vaistų ir nuramino, kad J. Aleknovič dėl vaistų keitimo galės pasitarti su ją nuolat gydančia gydytoja, kai ši grįš į darbą.

"Ta jos nuostata mane suklaidino. Pamaniau, kad būgštauju be reikalo, jei lengva ranka raminamuosius skiria visi medikai. Prieš 20 metų apie pripratimą prie raminamųjų vaistų spaudoje beveik nebuvo rašoma.

Dabar kartais pamanau, kad poliklinikos gydytojai apie galimą pavojų netgi patys nelabai išmanė", - kalbėjo ligonė.

Kadangi moteriai buvo sunku judėti, o į polikliniką nuvažiuoti vežimėliu buvo keblu, ji retsykiais paprašydavo, kad "Relanium" nupirktų medicinos seserimi dirbanti kaimynė.
Rimtai pasikalbėti apie galimą raminamųjų vaistų žalą su savo gydytoja ji taip ir neprisirengė.

Tabletės nustojo veikti

Ilgainiui "Relanium" tabletės ėmė nebepadėti. Šiuos vaistus ji jau vartojo beveik dešimt metų. Vilnietė vėl nustojo miegoti, kai šeimą ištiko nauja bėda - į avariją pakliuvo vyras. "Kai visą savaitę negalėjau sudėti bluosto, buvau pasirengusi gerti bet kokį nuodą, kad tik kaip nors užmigčiau", - aiškino moteris. Tada jai buvo paskirtas vaistas "Clonazepam". "Ir vėl man niekas nepaaiškino, kad nepradėčiau nuo visos tabletės. Bet maždaug metus miegojau palyginti neblogai. Tačiau kai labiau pavargdavau prižiūrėdama suluošintą vyrą, išgerdavau ir pusantros tabletės", - prisipažino J. Aleknovič.

"Kaip gaudavote receptus, norėdama įsigyti didesnę dozę?" - "Lietuvos rytas" pasiteiravo moters. "Labai lengvai. Gydytojai taip apkrauti darbu, kad neturi laiko gilintis. Mechaniškai atsiverčia ligos istoriją. Jeigu prieš tai buvo paskirta kokių nors vaistų, ir toliau ramiai išrašo minėtų vaistų receptą.

Kiekvienas jų stengėsi mane išgelbėti nuo nemigos. Tačiau galvojo tik apie momentinį poveikį, o ne apie tai, kas man nutiks toliau", - kalbėjo nemigos kankinė. Nemiegojo du mėnesius O toliau nutiko štai kas. Prieš dvejus metus J. Aleknovič visai nustojo miegoti. Jos neveikė jokie raminamieji.

Tai įvyko, kai vienas po kito mirė abu moters tėvai. J. Aleknovič neįstengė užmigti du mėnesius. Ji jautėsi apsnūdusi, tarpais nesuvokdavo realybės, buvo momentų, kai apnikdavo haliucinacijos. "Mane išgelbėjo giminaitė. Ji be ceremonijų nutempė mane pas psichiatrą, pasakiusi, kad šeimos gydytojai skiria raminamuosius, nesijausdami už tai atsakingi. Buvo labai baisu, kai psichiatras įvardijo, kad pagal suvartotą raminamųjų kiekį ir poveikį aš ne savo valia tapau narkomane", - kalbėjo J. Aleknovič. Moteriai teko mažinti "Clonazepam" dozę apie porą metų. Dabar ji jau išsiverčia su puse tabletės ir viliasi, kad ilgainiui visai atpras nuo raminamųjų.

Vaistų griebėsi pati

66 metų Nijolė Kazlauskienė, prašiusi nerašyti, kuriame mieste gyvena, į raminamuosius įjunko pati. Kai onkologine liga susirgo jos motina, tablečių "Tazepam" pasiūlė draugė.

"Ji pati buvo labai nervinga, skyrėsi iš pradžių su vienu vyru, paskui su kitu ir nuolat vartojo vaistus. Sakė, kad labai padeda. Iš kur ji gaudavo, nesigilinau, bet miegą man jos sutvarkė. Iš vakaro prarydavau ir po pusvalandžio nelikdavo jokių problemų", - atviravo moteris.

"Tazepam" ji vartojo nuo 1986- ųjų. Vėliau įjunko ir į "Relanium" ir "Clonazepam".
"Iš kur gaudavau? Kurį laiką jų buvo galima nusipirkti be recepto. O vėliau kas nors parūpindavo - tai pažįstama seselė, tai kokia nors draugė. Ir iš gydytojų nebuvo sunku išprašyti - pasiskundi, kad sunkiai gyveni, nemiegi. Ir išrašo. Neduoda vienas - eini pas kitą", - neslėpė ligonė.

Daugybę metų be jokios tvarkos vartoti vaistai visai išderino ritmą: jei moteriai pavyksta užmigti be tablečių, miegas trunka tik dvi valandas.

"Apie tai, kad prie raminamųjų priprantama, sužinojau visai atsitiktinai, kai atsidūriau Santariškių ligoninėje Vilniuje. Išgirdę, kiek raminamųjų esu prigėrusi, medikai susiėmė už galvos ir nusiuntė pas psichiatrą", - pasakojo moteris.

Kadangi literatūra apie sveikatą Nijolė niekada nesidomėjo, jos paprasčiausiai nepasiekė informacija, kaip pavojinga perdozuoti raminamuosius vaistus.
Šiuo metu moteris serga depresija ir lankosi pas psichiatrą.

Pavojingas - tik ilgalaikis raminamųjų vartojimas

Psichiatras Mindaugas Šablevičius "Lietuvos rytui" teigė, kad pripratimą sukeliančių, psichotropinėms medžiagoms įstatymo priskirtų vaistų žmonės dažniausiai gauna legaliai, iš gydytojų. Šį reiškinį jis vadina "socialiai priimtina narkomanija".

"Pastebėjau, kad dėl depresijos, nerimo, miego sutrikimų kreipiasi žmonės, kurie net po keliolika metų nuolat vartoja raminamuosius vaistus. Ilgai vartojami tokie vaistai sukelia pripratimą ir pablogina atmintį. Bet visiškai neveikia nemigos, nerimo ar depresijos priežasčių. Todėl taip gydant atitinkami psichikos sutrikimai įgauna lėtinę eigą.

Nutraukus ilgalaikį raminamųjų vaistų vartojimą, vystosi abstinencija - visiškai nustojama miegoti, kyla nerimas, pasiekiantis net panikos atakų lygį, krečia drebulys, pila prakaitas, svyruoja kraujospūdis" , - pasakojo M. Šablevičius.

Anot jo, taip veikia benzodiazepinų grupei priskiriami vaistai. Dažniausiai skiriamas penketukas - "Clonazepam", "Relanium", "Lorafen", "Xanax" ir "Lexotanil". "Kodėl gydytojai juos per lengvai skiria, o pacientai mielai vartoja? Atsakomybę turėtų prisiimti abi pusės. Pacientai, kurie aktyviai prašo šių vaistų, o negavę iš vieno gydytojo prašo kito. Gydytojai irgi per lengvai skiria šių vaistų ir neįspėja pacientų, kad jų nuolat vartoti negalima ilgiau kaip 1-2 mėnesius" , - svarstė M. Šablevičius.
"Gal kalti dideli darbo krūviai poliklinikose? Įvertinti paciento psichikos būklę ir įtikinti jį mažiau vartoti raminamųjų užima nemažai laiko. Kartais delsiama ilgai raminamaisiais vaistais besigydantį pacientą nusiųsti pas psichiatrą. Pacientai, iš šeimos gydytojo, neurologo ar kardiologo gavę patarimą dėl raminamųjų vartojimo pasitarti su psichiatru, neretai šios konsultacijos kategoriškai atsisako.

Trumpas gydymo raminamaisiais kursas yra saugus, kai reikia gydyti nuo nerimo ar nemigos. Raminamuosius vaistus ilgai vartojantį pacientą šeimos gydytojai turėtų nusiųsti pasikonsultuoti pas psichiatrą arba patys juos keisti į saugesnius, pripratimo nesukeliančius vaistus, dažniausiai - į antidepresantus", - pasakojo psichologas M. Šablevičius.