Ar sveikos jūsų krūtys?

Apie 1200 moterų kasmet Lietuvoje suserga krūties vėžiu ir sergančiųjų daugėja. Be to, vėžiu suserga vis jaunesnės moterys. Statistika rodo, kad lietuvės gana abejingos šiai ligai - maždaug 42 proc. susirgusiųjų į gydytoją kreipiasi tik tada, kai liga jau būna trečios ar net ketvirtos stadijos, ir išgijimas dažniausiai yra labai abejotinas.

Krūties vėžys - liga, kurios ankstyvai diagnostikai ypač svarbu pačios moters rūpinimasis savo sveikata. Todėl paprašėme Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtų ligų skyriaus gydytojo chirurgo, medicinos mokslų daktaro Sauliaus Bružo dar kartą priminti mūsų moterims, į ką itin svarbu atkreipti dėmesį norint neužleisti krūties vėžio.

Pirmas žingsnis - savikontrolė. Kiekvieną mėnesį apžiūrinčios ir apčiuopiančios krūtis moterys kreipiasi į gydytoją anksčiau ir turi didesnę tikimybę pasveikti.

Moterims nuo 20 iki 40 metų rekomenduojama kasmet atlikti krūtų echoskopijas, nuo 40 metų ir vyresnėms - mamogramas - specialias krūtų rentgeno nuotraukas, jos padeda nustatyti ir labai nedidelius, dar neapčiuopiamus pakitimus.

Mamogramos rekomenduojamos ir jaunesnėms moterims, jei rizika susirgti krūties vėžiu didesnė (krūties augliai šeimoje, gydyti krūties augliai, radiacinis apšvietimas ir kt.).

Esant krūties auglio įtarimui gydytojas onkologas atlieka aspiracinį mėginį plona adata, įvertinęs rentgenologinį ir echoskopinį tyrimus, nukreipia pacientę tolesniam gydymui ar skiria pakartotinę apžiūrą po keleto mėnesių.

Skausmas nėra ankstyvas krūties vėžio požymis. Yra nemažai požymių, dėl kurių turima nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• čiuopiamas darinys krūtyje ar pažastyje;
• krūties formos ar dydžio pasikeitimai;
• spenelio išskyros, didelis jautrumas, spenelio įtraukimas;
• krūties odos pasikeitimas (citrinos žievelė);
• krūties karščio pojūtis, uždegimo reiškiniai.

Dauguma šių reiškinių dar nereiškia vėžio diagnozės, tačiau tikslinga gydytojo apžiūra, kad auglys būtų laiku nustatytas ir taikomas atitinkamas gydymas.

Plačiau apie krūties vėžį.