Ar karščiavimas pavojingas? Kaip gydomas?

Karščiavimas (organizmo temperatūros pakilimas virš 37,7 ºC ) - organizmo temperatūros pusiausvyros sutrikimas, kurį sukelia pirogenai (specifinės medžiagos), veikdami smegenyse esančius temperatūros reguliavimo centrus. Karščiavimas, kaip apsauginė organizmo reakcija, dažniausiai kyla organizmą užpuolus virusams ar bakterijoms. Taip pat temperatūra gali pakilti alerginės kilmės uždegimų, kraujo išsiliejimo į audinius (po traumų, operacijų, kaulų lūžių), dehidratacijos (kai organizme trūksta skysčių), onkologinių, endokrininių ligų metu.

Pagal temperatūros pakilimo laipsnį karščiavimas skirstomas į:

• Subfebrilų (kai temperatūra nepakyla daugiau kaip 38 ºC).

• Febrilų (kai temperatūra laikosi virš 38 ºC, tačiau nepakyla aukščiau nei 39 ºC).

• Aukštą febrilų (kai temperatūra laikosi virš 39 ºC).

• Gyvybei grėsmingą karščiavimą (kai temperatūra pakyla virš 41 ºC).

Karščiavimo stadijos

Karščiavimas susideda iš trijų stadijų. Pradinės stadijos metu temperatūra pastoviai kyla. Šios stadijos metu dažniausiai jaučiamas šaltkrėtis. Aukštumos stadijos metu temperatūra tam tikrą laiką (nuo kelių valandų iki kelių savaičių) laikosi savo aukščiausiame taške. Kritimo stadijos metu temperatūra greitai ar pamažu krenta. Šios stadijos metu dažniausiai gausiai prakaituojama.

Ką daryti, jei jūs ar jūsų artimas žmogus karščiuoja?

Pirmiausia, reikėtų įvertinti, kuri karščiavimo stadija šiuo metu yra.
Kilimo stadijoje ligonis būna išblyškęs, neretai jį krečia šaltkrėtis, tokio paciento galūnės būna šaltos. Jei kilimo stadijos metu temperatūra neviršija 38,5 ºC, nereikia imtis jokių priemonių temperatūros sumažinimui (temperatūra turi pakilti iki tam tikro lygio, kad organizmo atsakas į kilusią problemą būtų efektyviausias). Ligonį reikia šiltai užkloti, duoti jam gerti kiek įmanoma daugiau šiltų skysčių (nes skysčių nuostoliai taip pat kelia temperatūrą). Jei temperatūra kilimo stadijos metu pakyla virš 38,5 ºC ar žmogus jaučiasi labai blogai - temperatūrą reikėtų mažinti antipiretikais (vaistais, skirtais temperatūrai mažinti). Geriausiai tam tinka acetaminofenas (paracetamolis) arba ibuprofenas. Reikėtų nepamiršti, kad paracetamolis toksiškai veikia inkstus, todėl jokiu būdu negalima viršyti vaisto informaciniame lapelyje nurodytos leistinos paros normos (nepamirškite, jog paracetamolis gali įeiti ir į daugelio kitų jūsų vartojamų vaistų sudėtį, todėl pasiskaičiuokite suminę paracetamolio dozę, kurią išgeriate). Po vieną paracetamolio tabletę karščiavimui mažinti galima gerti ne dažniau kaip kas 4 - 6 valandas. Jei temperatūros numušti nepavyksta, tarpe tarp paracetamolio tablečių, galima išgerti tabletę ibuprofeno. Jei intensyviai karščiuojama ir išgėrus tabletę ibuprofeno, reikėtų kreiptis į gydytoją. Nepamirškite, jog karščiuojant negalima gerti aspirino bei analgino! Jei šiuos medikamentus nuolat vartojate dėl kitų priežasčių, apie jų vartojimą karščiavimo metu pasikonsultuokite su jus gydančiu gydytoju. Taip pat karščiavimą galima mažinti fizinėmis priemonėmis - karščiuojančio ligonio kūną ištrinti drėgnu rankšluosčiu, dėti šaltus kompresus ant odos stambiųjų kraujagyslių projekcijoje (ten kur galima čiuopti pulsą).

Temperatūros kritimo stadijoje ligonis pradeda gausiai prakaituoti, parausta, jo oda smarkiai įkaista. Tai - gerybinė karščiavimo stadija, kurios nereikėtų bijoti. Jos metu ligonio organizmas į aplinką atiduoda šilumą. Tokį ligonį reikėtų atkloti, nurengti. Ligonio kambaryje galima įjungti ventiliatorių (kartu negali būti atidarytas joks langas, kad nesusidarytų skersvėjis). Jei kritimo metu temperatūra vis dar yra febrili, ją galima mažinti tomis pačiomis priemonėmis kaip ir kilimo stadijos metu.