Apšvita medicinoje: ką turime žinoti?

Vaizdinė diagnostika yra neatskiriama šiuolaikinės medicinos dalis. Europos radiologijos draugija vasario 10-ąją skelbia Europos radiologijos diena.

Tokiu būdu siekiama atkreipti dėmesį į radiologiją kaip reikšmingą medicinos sritį ir paminėti X spindulių atradėjo Vilhelmo Konrado Rentgeno 88-ąsias mirties metines. Lietuvos radiologų asociacija (LRA) palaiko šią iniciatyvą ir siekia informuoti visuomenę labai aktualia tema - apie jonizuojančiąją apšvitą.

Pastarąjį dešimtmetį nemažai pasiekta kompiuterinės tomografijos (KT) plėtros srityje. KT, kuri jonizuojančiąja spinduliuote ir kompiuterine įranga sukuria pasluoksninius ir trimačius žmogaus kūno vaizdus, dabar yra labai greitas ir tikslus diagnostikos metodas. Jis leidžia gauti ypač kokybiškus viso kūno diagnostinius vaizdus per mažiau nei 20 sekundžių.

Pacientams, patyrusiems daugybės organų traumą, KT nustatomi gyvybei pavojingi vidaus organų sužalojimai. Tai būtina, kad laiku būtų suteikta reikiama pagalba. KT pagerino vėžio diagnostiką, tad dabar pacientai gyvena ilgiau. Šiuo diagnostiniu metodu tiksliai nustatomos ir įvertinamos pilvo srities ligos, todėl dažnai išvengiama chirurginės intervencijos. KT tapo įprasta vaizdine metodika diagnozuojant plaučių arterijų trombemboliją. Ji pamažu keičia širdies vainikinių arterijų intervencinę diagnostinę angiografiją.

Kaip rašoma Lietuvos radiologų asociacijos prezidentės dr. Jūratės Dementavičienės pranešime, dėl visų minėtų privalumų labai didėja KT tyrimų skaičius visame pasaulyje. Žmonių organizmo kaupiama apšvita, galinti sukelti vėžį, išaugo ir dar didės. Apšvitą sukelia visi tyrimo metodai, kuriuos atliekant naudojami X spinduliai. Tarp jų ir KT bei rentgenografija. Įvertinti medicinos tyrimų sukeltos apšvitos įtaką vėžio išsivystymui labai sunku, nes iki šiol tai nėra paremta įrodymais.

KT sukeliama apšvitos dozė priklauso nuo tiriamos srities. Krūtinės KT sukelia vidutiniškai 7 mSv (milizivertas - apskaičiuotas dozės vieneto ekvivalentas, kuris atspindi biologinį apšvitos poveikį), galvos KT - 2 mSv, pilvo ar dubens KT - 10 mSv.

Kasmet žmogus patiria apie 3,6 mSv apšvitą, kurios 80 proc. gauna iš natūralių šaltinių - vartodamas vandenį, maistą, kai kurias medžiagas ir iš atmosferos. Likusius 20 proc. gauna iš kitų šaltinių: pramonėje, branduolinio ginklo bandymų metu ir medicinoje. Medicinoje 60 proc. apšvitos sukelia KT tyrimai.

Kiekvieno paciento jautrumas apšvitai yra skirtingas, tačiau kai kurie faktai ypač svarbūs. Vaikai ir jauni žmonės yra jautresni apšvitai nei vyresnio amžiaus. Moterys patiria didesnę riziką kai kurių tyrimų metu, pvz., tiriant krūtinės ląstą. Galų gale kompiuterinės tomografijos tyrimo rūšis ir protokolas turi tiesioginės įtakos apšvitai.

Pastaraisiais metais apšvitai mažinti naudojama daugybė priemonių. KT gamintojai sukūrė aparatus, kuriais gaunami puikios kokybės diagnostiniai vaizdai, o žmogus patiria mažesnę apšvitos dozę. Dauguma radiologų taip patobulino skenavimo protokolus, kad pacientai gauna mažesnę apšvitą.

KT privalumai yra neginčytini, tačiau kiekvienas tyrimas turi būti pagrįstas klinikiniu tikslu. Gydytojas radiologas turi įvertinti tyrimo naudą ir riziką ir nuspręsti, ar skirtas tyrimas yra tinkamiausias, ar galima taikyti kitą, kur nenaudojama apšvita. Lietuvoje pacientai ir patys gali pasirinkti KT tyrimą, tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas.

Turint klinikinio tyrimo rezultatus, radiologinį tyrimą galima atlikti už gydymo įstaigoje nustatytą mokestį. Vieni pacientai turi specialisto siuntimą, kiti ateina ir tiesiog paprašo radiologo atlikti galvos ar stuburo KT, virtualios koloskopijos tyrimus ir pan. Visais atvejais už tyrimo pagrįstumą, atlikimą ir įvertinimą atsakingas gydytojas radiologas.

Gydytojai radiologai laikosi labai griežtų nuorodų, kad užtikrintų pacientų saugumą. Viso pasaulio radiologai vadovaujasi ALARA principu ("As Low As Reasonably Achievable"), todėl garantuoja aukščiausios kokybės tyrimo atlikimą, taikant mažiausią apšvitą. KT tyrimas vaikams taikomas atsižvelgiant į svorį, suaugusiesiems - į kūno masės indeksą.

Jei galima, atliekami tyrimai be apšvitos. Vienas jų - magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Ją atliekant naudojamas magnetinis laukas. Kitas tyrimas netaikant apšvitos - sonoskopija. Sonoskopija, kurioje naudojamos garso bangos ir dažniai, plačiai taikoma tirti nėščiąsias ir vaikus. MRT skiriama ir naujagimiams tirti. Ypač svarbu, kad ja galima tirti neišnešiotus naujagimius, taikant bendrąją nejautrą ir stebint paciento gyvybines funkcijas tyrimo metu. Dauguma tokių tyrimų atliekama siekiant nustatyti įgimtas širdies ir galvos smegenų ligas.

Kaip teigia dr. Jūratė Dementavičienė, pacientai visame pasaulyje yra nepakankamai informuojami apie apšvitą ir apskritai apie radiologiją. Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad radiologija - tai rentgenografija ir nežino, kad tai yra įvairiapusė diagnostika. Dažnai pacientai klaidingai mano, kad radiologas tik atlieka tyrimą, o jo duomenis vertina klinicistas. Kita problema - dėl didelio poreikio skubiai atlikti tyrimą ir ribotų galimybių susidaro pacientų eilės. Pacientai laukia tyrimo kelias savaites ar net mėnesius, todėl patiria didelį stresą. Jiems negali būti taikomas tinkamas gydymas. Kai kurie pacientai perdėtai bijo apšvitos net atliekant krūtinės ląstos rentgenografiją.

Dėl radiologinio tyrimo svarbu pasitarti su gydytoju radiologu. Tik jis gali tinkamai informuoti apie skirtą procedūrą. Radiologas gali paaiškinti apie gaunamą apšvitą tyrimo metu, tačiau pacientai retai to klausia. Apie tyrimą ir jo tinkamumą turėtų informuoti ir jį skriantis gydytojas. Labai gaila, anot Jūratės Dementavičienės, kad dauguma jų neturi pakankamai žinių apie radiologinius tyrimus ir apšvitą jų metu.

Pacientai turėtų žinoti, kad negalima dažnai kartoti KT tyrimo, norint sužinoti diagnozę, tik todėl, kad gydytojas neturi prieš tai atlikto tyrimo rezultatų. Juos galima įrašyti į skaitmeninę laikmeną ir perduoti gydytojui.

Reikėtų vengti pakartotinai atliekamų tyrimų, ypač vaikams ir jauniems pacientams. Jei šio tyrimo negalima pakeisti kitu, turi būti taikoma žemos apšvitos dozės metodika. Diagnozei nustatyti galima taikyti ir tyrimus be jonizuojančiosios apšvitos, tokius kaip MRT ar sonoskopija.