Alergija: kai žiedai niekuo dėti

Mamos žino, jog pavasarį ir vasarą net po trumpo pasivaikščiojimo lauke vaikui gali pasireikšti alergija. Tačiau ką daryti, kai liga užpuola savuose namuose?

Po ilgos žiemos pirmąkart apsilankėte sodo namelyje ar sodyboje ir, kol viską išvalėte, išvėdinote, jūsų mažylis ėmė krenkšti ir čiaudėti. Pažįstama situacija? Vadinasi, ir jūsų šeimynai teko susidurti su vienais pavojingiausių alergenų - pelėsiais.

Ir lauke, ir po stogu

Pelėsis - grybų rūšis. Jų apstu tiek už namų sienų, tiek ir viduje. Kad daugintųsi, pelėsiams reikalingi tik du dalykai - šiluma ir drėgmė. Ir visai nebūtinai tam, kad jūsų namuose įsimestų bjaurusis grybelis, turi prakiurti sienos ir jomis sroventi lietaus vanduo. Pelėsių sporų yra gausybė, jos labai lakios ir, galima drąsiai sakyti, visur esančios. Štai ir dabar jos kažkur nusėdusios tik ir laukia, kol aplinka taps bent šiek tiek drėgnesnė, kad galėtų pradėti augti ir daugintis.

Jau nuo pavasario pelėsių apstu ir lauke. Tamsa, drėgmė - visas komfortas, kurio jiems reikia, todėl, vos spėja nutirpti sniegas, pelėsiai tiesiog tarpsta nukritusiuose lapuose, pernykštėje žolėje ir spygliuose. Ir kartu su oru patenka į mūsų plaučius. Jeigu tuomet pajuntate alerginę reakciją, veikiausiai būsite alergiški ir „naminiams" pelėsiams bei, tikėtina, kambarinėms vazoninėms gėlėms, nes jų žemėje visuomet dauginasi kokie nors grybeliai. O galbūt net maisto produktams su pelėsiu: sūriams, rūgusio pieno gaminiams, girai, alui, šampanui, rūkytiems mėsos produktams, mielinei tešlai ar raugintiems kopūstams. Tačiau tai - jau suaugusiųjų alergikų rūpestis. Vaikus apsaugoti nuo pelėsių gerokai sunkiau.

Trečdalis - alergikai

Beveik trečdalis visų vaikų yra alergiški pelėsiams. Tai, kad jie prisikvėpuoja jų sporų, gali būti pagrindinė priežastis, kodėl niekaip nepavyksta mažyliui išgydyti slogos, kodėl parausta ir niežti akytės, kvėpavimas tampa švokščiantis, prasideda kosulys.

Medikai linkę manyti, kad alergija pelėsiams - tai daugiau nei tik paveldimumas. Amerikiečiai mokslininkai tyrimais įrodė, jog naujagimiai, kurie pirmąsias savo gyvenimo savaites praleido namuose, kuriuose tarpsta pelėsiai, vėliau padidėja rizika susirgti pačiomis įvairiausiomis alergijomis.

Kitų tyrimų rezultatai parodė, jog vaikai, nuolat gyvenantys, vaizdžiai tariant, su pelėsiais, rizikuoja susirgti astma. O astma ir pelėsiai - nepaprastai pavojingas derinys. Ji - tarsi uždaras ratas: maždaug 20 procentų vaikų astmos atvejų susiję su drėgme ir pelėsiais, ir dauguma vaikų, kenčiančių dėl astmos, yra alergiški pelėsiams.

Lauke augantys pelėsiai pradeda aktyviai daugintis pavasarį, o iki žiemos vėl aprimsta. Vasarą „atiduodami" vaikus seneliams - į kaimą ar sodą - būname tikri, kad mūsų atžalos bus saugios, gerai pailsės ir pasisems sveikatos gryname ore. Ir tikrai negalvojame nei apie apšiltintas namo sienas, galbūt kiaurą stogą ar rūsyje telkšančias iš vamzdžių nutekėjusio vandens balutes.

O jeigu butas būna bent kartą aplietas, labai sunku per trumpą laiką visiškai išdžiovinti patalpas. Kilimai, baldai ir daiktai - ypač mediniai - gali gerti drėgmę dvi paras. Pelėsiams atsirasti tik to ir reikia.

Jie gali slėptis po sienų apmušalais, medinėmis perdangomis, balduose ir net drabužiuose. Pavojingajam grybeliui plisti pakanka visiškai menkučio nuotėkio. Tai viena iš dviejų blogų žinių. Antroji - pelėsiai ne visada pasirodo būsto šeimininkams juodomis dėmėmis ant sienų ar slogiu kvapu. Todėl atidžiai sekite visus vaikui pasireiškiančius simptomus. Gal jis sloguoja tik dėl to, kad lengvai peršalo - tai nebūtų netikėta per vasaros karščius. Bet gal negalavimo priežastis visai kita.

Silpniausioji grandis

Nesvarbu, kad jūsų vaikas niekada anksčiau nebuvo alergiškas. Jeigu namuose yra pelėsių, alergija jums praktiškai garantuota, nes nėra tokio žmogaus, kuris nereaguotų į grybelio sporas rinitu ir ūmios raspiratorinės infekcijos simptomais.
Labiausiai susirūpinti derėtų, jeigu sloga jūsų šeimos narius lanko dažnai ir be jokių, atrodytų, akivaizdžių priežasčių.

Jei įtariate, kad jūsų vaikas galėjo tapti alergijos auka, atkreipkite dėmesį, kokiomis aplinkybėmis ligos simptomai pasireiškia stipriausiai: namuose, vaikščiojant lauke ar keičiantis metų laikams. Pediatras turėtų nustatyti, ar tikrai negalavimą sukelia alergija, o tada nusiųsti pas specialistą - alergologą - diagnozei patvirtinti. Odos dūrio testas - veiksmingiausias būdas identifikuoti ligą ir nustatyti tikslią jos priežastį.

Jeigu jūsų atžala - pradedantysis alergikas, pasistenkite nebūti ten, kur gali būti pelėsių. To turėtų pakakti. Tačiau kai yra išsivysčiusi rimtesnė alergijos forma, be antihistamininių preparatų neišsiversite. Jei vaikui užgulta nosis, naudokite lašus jūros vandens pagrindu.

Kovoje su pelėsiu imunoterapija taip pat yra galimas ginklas, tik, įspėja ekspertai, anaiptol ne visada veiksmingas.

Gal jūs niekada negirdėjote apie Stachybotrys chartarum, tačiau taip vadinama pelėsių rūšis, sukelianti itin nemalonius simptomus, tokius, kaip nuolat užgulta nosis, ir net rimtas plaučių ligas.

Iš tiesų yra net kelios rūšys pelėsių, išskiriančių cheminius toksinus. Tačiau tam, kad jie sukeltų rimtą ligą, reikia ilgą laiką kvėpuoti sporomis.

Pasak JAV užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro specialistų, žmonės, gyvenantys nuolat veikiami pelėsių, garantuotai patenka į rizikos grupę. Ir vaikai šiuo atveju labiausiai pažeidžiami.

Blogos, blogos gėlytės

Aišku, alergijas sukelia ne tik drėgmė. Bet kuriuose namuose visada galima rasti vieną kitą „povandeninį akmenį" - slaptą veiksnį, galintį išprovokuoti alergiją.

Puikiu to pavyzdžiu galėtų būti kambariniai augalai: pelargonijos ir žibuoklės yra vienos agresyviausių alergenų iš visų vazoninių gėlių.

Namuose laikomi gyvūnai - dar viena sąlyga alerginėms reakcijoms pasireikšti.

Odos alergija išsivysto dėl kontakto su augintinių gyvybinės veiklos produktais: jų vilna, seilėmis, odos dalelėmis. Ir tai nebūtinai turi būti šunys ar katės. Atsidurti alergologo kabinete galima ir įsigijus žiurkėną ar net akvariumų žuvelių.
Tiesa, kalbant apie pastarąsias, neigiamas organizmo reakcijas sukelia ne pačios žuvys, o jų pašaras - biologinės kilmės (lervutės, vikšriukai) ir išskirtinai alergizuojantis.

Dar paprasčiau užsidirbti alergiją per tingulį - pakanka tiesiog per retai švarintis namuose. Mat tuomet visuose kampuose ima kauptis dulkės, o jos yra mėgstamiausia namų erkių gyvenamoji terpė.

Paprastose namų dulkėse aptinkama daugiau nei 50 rūšių erkių. Ypač aktyvios būna Pyroglyphidae šeimos erkutės - šių priskaičiuojama net 36 rūšys. Jos pirmenybę teikia patalynei (pagalvėms, pūkinėms antklodėms, čiužiniams, pledams) bei minkštiesiems baldams. O sunkiai valomi ilgapūkiai kilimai šiems gyviams tarsi liukso klasės kurortas, nors nespjauna erkutės ir į bet kokius gaminius iš kailio ar vilnos, paukščių ir gyvūnų iškamšas bei purius pledus.

Tokioms „kambarinėms" erkėms jautrūs 30 proc. gyventojų. Dėl jų kankina kiaurus metus nesibaigiantis rinitas ir dilgėlinė, gali išsivystyti atopinis dermatitas (neurodermitas) ir bronchų astma.

O štai nesustabdomą čiaudėjimą gali sukelti ir jūsų bute prisiregistravę tarakonai.

Aišku, yra daugiau vabzdžių, galinčių pakenkti sveikatai.

Alerginės reakcijos į vabzdžių įkandimus nėra itin dažnos. Tačiau, kaip neseniai išsiaiškino Amerikos astmos ir alergijos centro specialistai, kartą patyrę ją kad ir vaikystėje, paskui kenčiame visą likusį gyvenimą. Dažniausiai alergijas sukeliantys geliantys vabzdžiai - bitės, vapsvos, gyliai, širšės. Jokiu būdu negalima pamiršti ir tradicinių polinozių (nors šis nemalonumas daugiau pavasarinis nei vasarinis), kai net nekaltas pienės pūkelis gali sukelti slogą ir akių uždegimą. Paprastai viskas prasideda nuo vieno kokio nors komponento - pavyzdžiui, beržų žiedadulkių, - netoleravimo, arba monoalergijos.

Tačiau pastaraisiais metais medikai pastebi naują tendenciją: vaikai vis dažniau suserga alergijomis dėl stresų ir nervinių sutrikimų. Specialistai išsiaiškino, kad dažniausia vaikų psichologinės alergijos priežastis būna tėvų skyrybos.

O šiaip pikčiausių ir mūsų kraštams būdingiausių alergijų sukėlėjų juodasis sąrašas atrodo daugmaž taip:

• Maistinės alergijos - medus, riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, karvės pienas, soja.
• Buitinės alergijos - pelėsiai, namų dulkių erkės, tarakonai.
• Žiedadulkių alergijos - beržai, alksniai.
• Alerginės reakcijos į bičių, vapsvų įkandimus.
• Odos alergijos - katės, šunys, naminiai graužikai, akvariuminių žuvelių maistas, reptilijos.