Kaip gydyti sumušimus ir kraujosrūvas?

Sumušimas - priežastis, dėl kurios trapios organizmo kraujagyslės plyšta ir kraujas išsilieja poodyje. Tuomet odoje galima matyti kraujosrūvą (liaudiškai vadinamą „mėlyne"). Tai kogero yra viena iš nedaugelio medicininių būklių, kuri bent kartą gyvenime pasireiškė visiems žmonėms.

Kodėl kraujosrūvos vieniems žmonėms pasireiškia dažniau nei kitiems?

Kraujosrūvos ima dažniau atsirasti vyresniame amžiuje. Senyviems žmonėms pakanka visai nedidelės jėgos sumušimo, kad trūktų kraujagyslė ir poodyje atsirastų kraujosrūva. Taip yra todėl, jog su amžiumi kraujagyslės tampa vis trapesnės. Joms labai susilpnėjus mėlynės gali atsirasti ir savaime. Taip pat dažniau mėlynės atsiranda žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus, tokius kaip: aspiriną, ibuprofeną, varfariną, prednizoloną. Visi šie medikamentai skystina kraują ir trikdo krešėjimo sistemas, todėl padidėja kraujosrūvų atsiradimo rizika. Taip pat sumušmai dažnesni žmonėms, sergantiems hemofilija (paveldima liga, kurios metu yra sutrikęs kraujo krešėjimas) bei kepenų ligomis (nes tokiu atveju organizme nesigamina kraujo krešėjimui reikalingi faktoriai).

Kaip atpažinti kraujosrūvą?

Atsiradus mėlynei oda toje vietoje smarkiai parausta. Po kelių dienų, kai kraujas, išsiliejęs poodyje pakinta, mėlynė tampa mėlynos ar violetinės spalvos. Apie šeštą dieną mėlynė pažaliuoja, o aštuntą - devintą dieną tampa rudai geltonos spalvos. Galiausiai, po poros savaičių poodyje išsiliejęs kraujas galutinai suskaidomas ir sumušimo vietoje oda atgauna pradinę spalvą.

Ar reikėtų jaudintis, jei sumušimo vietoje oda kurį laiką išlieka patinusi ir skausminga?

Jei po kelių dienų patinimas sumušimo vietoje nepraeina, labai išsigąsti nereikėtų, visgi turėtumėte pasirodyti savo šeimos gydytojui. Kartais, jei poodyje ar raumenyje išsilieja labai didelis kiekis kraujo, organizmas nebepajėga jo „išvalyti", todėl stengiasi tą kraują atskirti nuo viso organizmo. Tuomet susidaro hematoma - nedidelis „sienomis" nuo kitų audinių atskirtas „baseinėlis" kraujo.

Kokios rūšies kraujosrūvos atsiranda be sumušimo ir ką tai galėtų reikšti?
Reikėtų prisiminti, jog savaiminis kraujosrūvų atsiradimas beveik visuomet rodo grėsmingą organizmui būklę. Didelės savaiminės kraujosruvos gali atsirasti esant sunkiai trombocitopenijai (sumažėjus kraujo ląstelių, atsakingų už kraujo krešėjimą, kiekiui). Trombocitopenija gali progresuoti ir sukelti gausius vidinius kraujavimus, kurių nesustabdžius žmogus gali mirti.

Dar viena labai grėsminga būklė, kurios metu atsiranda savaiminės kraujosrūvos - meningokokinė infekcija. Susirgus šia liga neretai atsiranda smulkios, taškelių dydžio kraujosruvos, vadinamos petechijomis. Petechijos, skirtingai nei paprastas bėrimas, paspaudus neišnyksta. Laiku nepradėta gydyti meningokokinė infekcija dažniausiai baigiasi mirtimi, todėl labai svarbu pastebėti pirmąsias smulkias kraujosrūvas, kurios gali būti anksčiausiai atsiradęs ligos simptomas.

Taip pat savaiminės kraujosrūvos gali atsirasti sergant miokarditu, įvairiomis autoimuninėmis bei keletu kitų infekcinių ligų. Pastebėjus savaimines kraujosruvas, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kaip gydyti atsiradusią „mėlynę"?

Pats pagrindinis ir nieko nekainuojantis kraujosrūvos gydymo būdas - šalti kompresai. Sumušimo vietoje pridėkite į maišelį ar į kitą audinį suvyniotą ledą. Šaltis sutraukia kraujagysles, todėl sumušimo vietoje į poodį pritekės mažiau kraujo. Taip pat, jei įmanoma, pakelkite sumuštą galūnę aukščiau širdies lygio. Tai taip pat sumžins į poodį pritekančio kraujo kiekį bei sumažins tinimą. Jokiu būdu nenutraukite jokių gydytojo jums paskirtų medikamentų vartojimo (nesvarbu, jog jie skystina kraują). Mėlynė praeis savaime po kelių savaičių, o nutraukę jums būtinus medikamentus galite smarkiai pakenkti sveikatai ir sulaukti negrįžtamų pasekmių.