Hyperseksualumo kaina

Senelis Froidas, panašu, teisingai panaudojo savo psichoanalizėje terminą libido (seksualinis potraukis, geismas, aistra). Tuo tarpu seksologijos specialistų tvirtinimu, žmogaus asmenybės formavimosi procese kartu su jo sąmone vyksta ir individualus libido vystymosi procesai, kuris paprastai praeina tris etapus: platonišką, erotinį ir seksualinį.

Seksualiniame etape atsiskleidžia „nuoga" tiesa

Pirmojo etapo herojai, paprastai - jauni sutvėrimai: mergaitės ir berniukai, kurie mėgaujasi įvairiomis platoniško pobūdžio fantazijomis. Svajoja apie princą ant balto žirgo ar herojišką žygdarbį, kur išgelbėja nuo blogio savo meilės objektą. Tada jie dar nesidomi, kaip anatomiškai skiriasi berniukai nuo mergaičių. Ir nežaidžia erotinio nusirenginėjimo žaidimo: „gydytojas - pacientas".

Erotinis etapas jau siūlo atkreipti konkretų intymų dėmesį priešingos lyties atstovui, tačiau apsiriboja švelniomis glamonėmis ir užuominomis apie intymų suartėjimą. Tuo tarpu seksualinis etapas (jaunatviškas, o paskui ir subrendusių žmonių) pasireiškia atviru domėjimuisi „nuoga" tiesa - kai konkrečiai norima paliesti dievinamo objekto intymias vietas ir suartėti su juo.

Hyperseksualumas pasireiškia pubertatiniu periodu

Taip jau gamtos surėdyta, kad seksualiniame etape subrendusių žmonių libido vyksta harmoningai. Tokie žmonės pajėgūs suderinti savje ir romantiškumą, pakylėtą poetiškumą, sentimentalumą, erotiškumą ir atvirą seksualumą. Toks „kompleksiškas" libido laikomas etalonu, net idealu, kuris gali stipriausiai traukti priešingos lyties atstovą. O štai, jei formuojantis asmenybei dėl įgimtų individualių ypatybių ar negatyvios įtakos vyksta perdėtas domėjimasis „pliku" seksu, apeinant pirmus du anksčiau minėtus labai svarbius etapus, tai jau vadinama patologiniu hyperseksualumu.

Patologinis hyperseksualumas sutinkamas ne tik vyrų tarpe, (kuris dar vadinamas satyrizmu ar satiriaze, pagal satyrus - graikų dievybės, pasižymėjusios dideliu gašlumu ir lytine galia), bet ir moterų (kuris vadinamas nimfomanija, seksizmu (žmonių diskriminacija ir neapykanta dėl jų lyties). Psichiatrijos terminų žodynėlyje - štai toks hyperseksualumo apibrėžimas: tai padidintas lytinis potraukis, kuris atsiranda sergant kai kuriomis psichinėmis ligomis, dažniau pasireiškia esant maniakinėje būsenoje. Taip pat gana dažnai pasireiškia žmogaus atitinkamo amžiaus laikotarpiu: pubertatiniu (jaunuoliai) ir senstant (klimaksiniu).

Mergina vos neišprievartavo komisijos narių

Atlikdamas praktiką teismo psichiatrijos klinikoje, turėjau galimybę stebėti jauną moterį, kuri sirgo šizofrenija ir buvo stipriai išreikšta nimfomanija. Iš pirmo žvilgsnio adekvati ir simpatiška mergina po dviejų minučių pokalbio ėmė nusirenginėti ir vos „neužlipo" ant vyriškosios lyties komisijos narių. Sanitarai ją pastvėrė ir išvedė, o medikai išvengė drastiško sekso. Reginys, turiu pripažinti, buvo ne iš maloniųjų. Atrodo, kad seksualumas turėtų provokuoti tik teigiamas emocijas, o ji tapo jaunos moters nelaime. Ligai paaštrėjus, ji buvo izoliuota nuo visuomenės. Tokių „nelaimingų" žmonių seksualinis elgesys labiau panašus į asocialų polegį, tačiau gali būti pavojingas ne tik aplinkiniams, bet ir jiems patiems.

Padidintas lytinis potraukis atsiranda ir nėščiosioms

Hyperseksualumas - padidintas lytinis potraukis gali pasirekšti net vaikystėje ar paauglystėje, kai dar nėra visiškai susiformavusi psichika, kuri klaidingai koncentruoja visą dėmesį į erotinius - seksualinius įspūdžius ar fantazijas. Nors dažniausiai šis reiškinys metams bėgant išblėsta, bet vis dėlto tuo laikotarpiu geriau būtų laikytis griežto dienos režimo, daugiau sportuoti. Toks pats laikinas hyperseksualumas būdingas balzakiško amžiaus moterims. Aistringai trokštanti sekso gali tęstis 2 - 3 metus ir viskas tuo baigiasi. Kartais perdėtas lytinis potraukis gali atsirasti ir nėščioms moterims, bet tai nereiškia, kad blogai. Jo nereikėtų gėdytis, o vyrai, priešingai, neretai būna tik patenkinti. Tačiau tokias moteris tikrai negalima laikyti nimfomanėmis. Nes šie minėti atvejai yra laikino pobūdžio ir susiję su padidintu hormonų kiekiu organizme. Tačiau, jei dėl to pora jaučia diskomfortą, reikėtų kreiptis į specialistą.

Vyrai nori tapti „lytiniais gigantais"

Patologinis hyperseksualumas gali būti ir nesusietas su asmenybės formavimuisi kasdieniniame gyvenimo procese, o įgytas po sunkios ligos, fizinės ar psichologinės traumos. Pavyzdžiui, vyrams gali atsirasti hyperseksualumas klaidingai įvertinus pornografinio filmo siužetą, kuriame akcentuojamas neteisingas stereotipas - „lytinių gigantų" seksualinis elgesys. Tada gali atsirasti seksualinio nepilnavertiškumo pojūtis, kurį nuolat reikia paneigti naujais žygdarbiais ir pergalėmis seksualinių batalijų fronte. Nuolatinis naujų sekso rekordų siekimas, noras sunaikinti, kaip jam atrodo, savo vyrišką bejėgiškumą ir silpnumą. Beje, iš to gali atsirasti ir taip vadinamas „Donžuano sindromas".

Sekso maratonas gali baigtis traumomis

Kokios bebūtų patologinio hyperseksualumo priežastys, tačiau tai gali baigtis ir savęs patenkinimu iškreiptomis formomis. Esant išdidžioje vienatvėje tai gali pasireikšti ir „rankų klaidžiojimu" kur nereikia ar įvairiausios iškreiptų formų orgijos su daiktais (ne sekso žaisliukais). Galų gale visa tai gali baigtis asmenybės degradacija. Žinoma, pajutus pirmuosius nemotyvuoto hyperseksualumo požymius reikėtų būtinai kreiptis į gydytoją, kuris padėtų išsiaiškinti šio reiškinio priežastis ir, reikalui esant, paskirtų gydymą. Būna, kad abu partneriai yra linkę į sekso kraštutinumus, kitaip tariant, ilgai, be pertraukos besitęsiantį, intensyvų lytinį aktą. Turbūt ne visi pagalvoja, kad po tokio sekso maratono malonumas gali baigtis sekso traumomis ir visiška dvasine tuštuma. O jei partnerių seksualumas kardinaliai nesutampa, tas gali privesti iki gilios depresijos, širdies ligų, net mirties.

Svarbiausia suvokti emocinio artumo reikšmę

Suprantama, visiškai nereikėtų baimintis, jei įsimylėjimo „piko valandomis" lytinis aktas su mylimu žmogu vyksta tris, keturis kartus per parą. Tai visai ne patologija, o didžiulė fizinė ir dvasinė trauka mylimo žmogaus kūnui. Prisipažinsiu, aš sąmoningai sutirštinau spalvas pirmoje straipsnio dalyje dėl to, kad jūs atkreiptumėte dėmesį štai į ką: partneriai turėtų žinoti, kad jų tarpusavio santykiuose, svarbiausia, suvokti didžiulę emocinio artumo reikšmę. Reikėtų nepamiršti, kad įvairios „anomalijos" lytiniuose santykiuos gali sudaužyti ir stipriai mylinčias širdis. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad fizinis seksualinis kontaktas neturėtų užgožti dvasinio artumo.