Nesaugus seksas: 10 pavojų, tykančių moterų

Spontaniškas seksas suteikia didelį malonumą, o gaunamas adrenalinas tik sustiprina pojūčius. Atsargiai, už malonumų tyko milžiniški pavojai - ypač, jei partnerius nuolat keičiate.

Santykiaudami partneriai dažnai pamiršta prezervatyvą

Seksas - viena svarbiausia vyro ir moters tarpusavio santykių dalis. Jis ne tik malonus, bet ir naudingas, nes pašalina stresą ir pagerina sveikatą. Tačiau įvairių venerinių ligų, perduodamų lytiniu keliu, didėjimas priverčia rimtai susimąstyti, kaip išvengti šių nemalonumų intymioje gyvenimo sferoje ir tuo pačiu tausoti savo sveikatą.

Terminą „nesaugus seksas" reikėtų suprasti kaip bet kurį seksualinio kontakto būdą, kai juo metu nenaudojamas tradicinis vyriškas prezervatyvas, taip pat ir moteriškas prezervatyvas - gaminys iš minkšto polirietano, atkartojančio vaginos formą su dviem fiksuotais žiedais bei taip pat vaginai apsaugoti nuo infekcijos - „kupolas" iš lateksto su specialia prilaikančia spyruokle.

Nuolatinis partneris dar nėra saugaus sekso garantija

Taip pat neretai „nesaugus seksas" asocijuojasi ir su laisvais (chaotiškais) santykiais bei dažnu sekso partnerių keitimu.

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad nuolatinis partneris dar nėra saugaus sekso garantija: turima omeny santuokiniai ryšiai, kai moteris kartais nė nenutuokia, kad jos partneris ar vyras turi intymių ryšių ir su kita moterimi ar moterimis, tuo pačiu pamišdamas, kad yra tokia apsaugos priemonė kaip prezervatyvas.

Į rizikos grupę taip pat patenka ir merginos ar jaunos moterys, anksčiau neturėjusios intymių santykių ir kurioms pirmas kartas be džiaugsmo dar gali pateikti ir netikėtų siurprizų.

Таigi, kokie pavojai tyko dailiosios lyties atstovių ir kokios nesaugaus sekso pasekmės?

1. Vulvavaginitas

Bene banaliausia problema, kuri gali būti nesaugaus sekso pasekmė - tai vulvavaginitas, vaginos ir išorinių lytinių organų uždegimas. Moterims tada atsiranda nemalonaus kvapo išskyrų ir peršti lyties organus.

Dažniausiai vulvaginito priežastis būna trichomonozė. Tai - liga, perduodama lytiniu keliu. Nors ir nėra pavojinga gyvybei, tačiau reikalauja kruopščios apžiūros ir gydymo. Jei po lytinių kontaktų per 1 - 4 dienas atsirado minėtų simptomų reikėtų kreiptis į gydytoją-venerologą.

2. Chroniški skausmai

Skirtingai nei trichomonozė, dažniausiai patenkanti į moters lyties organus, gali patekti ir daug kitų lytinių organų infekcijos sukėlėjų: chlamidiozė, ureapalzmos, mikroplazmos, gonokokai ir t.t., užkrečiantys šias moters lyties organų zonas: gimdos kaklelį, gimdą, kiaušides ir šlapimo kanalus.

Be to, praėjus 7-14 dienų po nesaugaus sekso prasideda uždegiminiai procesai: pradeda skaudėti, pakyla temperatūra ir atsiranda daug išskyrų. Laiku negydant infekcijos, skausmai gali tapti chroniški, kurie pasireiškia ir intymių kontaktų metu. Atsiradus chroniškiems skausmas dubens srityje, reikėtų pasitikrinti, ar nėra minėtų infekcijų lytiniuose organuose.

3. Nepageidautinas nėštumas

Motinystės instinkto realizavimas labai svarbus kiekvienos moters gyvenimo dalis. Tačiau neapgalvoti ir skuboti žingsniai gali pakeisti planus. Nesaugaus sekso rezultatas - neplanuotas nėštumas ir abortas, po kurio moteris neretai pajunta praradimo ir kaltės jausmą. Taip pat kaltina ir partnerį.

Be psichologinio pobūdžio išgyvenimų, nėštumo nutraukimas turi ir medicininių aspektų. Aborto pasekme gali tapti hormoniniai pažeidimai, privedantys prie nevaisingumo vystymosi.

4. Persileidimas

Jei moteris laukiasi, tai kiti intymūs santykiai be apsisaugojimo priemonių gali baigtis persileidimu t.y., jei santykiaudama ji užsikrėtė kuria nors venerine liga. Mat kai kurie sukėlėjai - bakterijos, virusai, tarp jų ir perduodamos lytiniu keliu, gali prasiskverbti per motinos organizmą į placentą ir išprovokuoti persileidimą. Taip įvyksta dėl to, kad atsiranda galimybė mikroorganizmams suardyti vaisiaus struktūrą ir prieš laiką išsilieja vaisiaus vandenys. Infekcijos, esančios lytiniuose organuose, gali prasiskverbti į vaisių priklausomai nuo nėštumo laiko, tipo ir sukėlėjų kiekio, taip pat motinos susirgimo laiko ir kitų faktorių. Čia turima omeny susiformavusios placentos sienelių pralaidumas, nors iš esmės pirmame nėštumo etape pavojingi bet kurie infekcijos tipai. Todėl esant sunkesniems nėštumo atvejams, užsikrėtusioms moterims ir įvyksta persileidimas.

Todėl tik įtariant, juo labiau išsigydžius, venerinę ligą, reikėtų itin atsargiai planuoti apsivaisinimą. Iš anksto praeiti išsamią ginekologo apžiūrą, kruopščiai atlikti visus tyrimus, o atradus infekciją lytiniuose organuose tuojau pat ją gydyti.

5. Gimdos kaklelio nepraeinamumas

Dauguma žinomų ligų, perduodamų lytiniu keliu, minėta chlamidiozė, ureaplazmos, mikroplazmos, gonokokai ir kt. gali būti chroniškos. Tada gali susiformuoti sąaugos gimdoje ir gimdos kaklejyje. Todėl tokiais atvejais, nesaugaus sekso rezultatas - gimdos kaklelio nepraeinamumas ir nevaisingumas.

Pacientėms, turinčioms gimdos kaklelio nepraeinamumo problemų, tenka ilgai gydytis dėl nevaisingumo. Neretai norint pašalinti sąaugas, reikalinga ir chirurgų pagalba. Tačiau šios operacijos, deja, ne visos baigiasi sėkmingai - kai kurios moterys gali nepastoti.

Kraštutiniais atvejais moterys ryžtasi paskutiniam žingsniui - dirbtiniam apvaisinimui, tačiau bandymai įgyvendinti šią idėją gali tęsti ne vienerius metus. Todėl išvada viena: lengvabūdiškas elgesys ir nesaugus seksas gali baigtis ilgu nevaisingumo gydymu ir gana dažnai be rezultatų.

6. Skubi (ekstrinė) operacija

Neretai venerinės ligos gali paguldyti moterį ir ant operacinio stalo, kai ji atliekama skubiai, t.y. be išankstinių tyrimų ir pasirengimo dėl pavojaus moters gyvybei. Dažniausiai ekstrinės operacijos atliekamos esant stipriai išreikštiems venerinių ligų požymiams. Pavyzdžiui, išviešėjusiai gonorėjai. O esant ūmiam ir pūlingam ar gonokokiniam pelvioperitonitui yra pavojus, kad gali išsivystyti sepsis.
Skubiai operuojama ir tada, kai infekcija giliai prasiskverbia į gimdos kaklelį - nėštumas ne gimdoje, kai apvaisinta kiaušialąstė negali patekti į gimdą ir implantuojama gimdos kaklelyje.

Embriono augimas ne gimdoje gali lemti gimdos kaklelio plyšimą ir vidinį kraujavimą, keliantį pavojų moters gyvybei. Tada moteris gali netekti apie 1 litro kraujo. Tokiu atveju pašalinamas gimdos kaklelis su ten esančiu negyvybingu embrionu.

7. Gimdos kaklelio vėžys

Dabar jau įrodytos tiesioginės kai kurių infekcijų lytiniuose organuose su žmogaus papilomos virusu (ŽPV) sąsajos, sukeliančios gimdos kaklelio vėžį. Mat virusas stimuliuoja vėžinių ląstelių atsiradimą ir didėjimą.
Todėl, jei paaiškėjo, kad esama ŽPV lytinių organų srityje, reikėtų būtinai atlikti tyrimus ir dėl ŽIV.

8. Kepenų ligos

Nesaugaus sekso pasekmės - tai ir hepatito virusas B ir C, suardantis kepenis. Dažniausiai užsikrečiama per sergančiojo kraują kontakto metu. Viruso perdavimo rizika esant nesaugiam seksui sudaro apie 10-30 proc.

Ilgas, net kelis metus užsitęsęs hepatito viruso В ir С dauginimasis kepenyse neretai baigiasi rimtu negrįžtamu pokyčiu - kepenų ciroze ir kepenų vėžiu. Virusinių hepatitų diagnostikos problema yra ta, kad yra „nematomas" periodas, kuris tęsiasi 3-6 mėnesius, kai ligonis jau užkrėstas, o tyrimai susirgimo neparodo.

Rizika infekuoti vaisių nuo sergančios hepatito virusu motinos - itin maža ir sudaro vos 3,3 proc. Į motinos pieną hepatito virusas taip pat nepatenka.

Nepaisant to, yra galimybė užkrėsti naujagimį per motinos, sergančios hepatito virusu, krūtų spenelių įtrūkimus. Todėl geriau nemaitinti kūdikio krūtimi.

9. Sifilis

Dar viena nesaugaus sekso pasekmė - venerinė liga - sifilis. Tikimybė užskrėsti šia liga, tarkim, per vienos nakties seksą be prezervatyvo - 30 proc. Susirgimo inkubacinis periodas - 2-6 savaitės.

Sifilis - tai lėtai progresuojanti liga. Todėl negydant jo, vėlesnėse stadijose ištinka sunkios pasekmės: kaulų ir nervų sistemos, bei galvos bei nugaros smegenų pažeidimai, o taip pat ir vidaus organų: širdies, kepenų ligų ir t.t. pažeidimai.
Tiesa, atlikus išsamius tyrimus, sifilį galima diagnozuoti ne anksčiau, kaip per 2-3 mėnesius nuo užsikrėtimo pradžios.

Svarbu žinoti, kad užsikrėtęs sifiliu žmogus šį „nebylų" periodą - pavojingas, nes perduoda ligą kitam intymių kontaktų metu.

Todėl moteriai, planuojančiai nėštumą, būtinai reikia atlikti tyrimus dėl šios venerinės ligos, o atradus ją tuojau pat gydyti, nes didelė tikimybė perduoti šią ligą būsimam kūdikiui per placentą. O įgimtas sifilis gali lemti sunkius organų pokyčius ar net kūdikio mirtį.

10. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)

Bene pats didžiausias nesaugaus sekso pavojus, kai į organizmą prasiskverbia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), ir iš šio sindromo vystosi AIDS.

ŽIV perduodamas per biologinius užsikrėtusiojo tirpalus: kraują, spermą, vaginos išskyras bei intymių kontaktų metu, taip pat moteris vaikui nėštumo metu bei pagimdžius ar maitinant krūtimi.