Naujausi straipsniai
Kaip jūs jaučiatės?...- Kaip jūs jaučiatės?- klausia gydytojas pacientą.
Vaistų paieška
|
Nevaisingumas nėra nuosprendis
2010, Sausis 27 - 03:39
Turėti kūdikį - natūralus kiekvienos šeimos siekis, deja, dalis porų negali jų susilaukti, nes yra nevaisingos. Pasaulyje nevaisingų šeimų yra apie 10-15 proc. Tikėtina, jog panaši situacija yra ir Lietuvoje. "Jeigu šeima per metus negali pradėti kūdikio, nors to siekia, tokia šeima vertinama kaip nevaisinga ir ją rekomenduojama tirti", - sako gydytoja ginekologė Dalia Augulienė. Sprendimą turi priimti abu Anot ginekologės, daugelis porų mano, kad jos vaisingos ir kai norės turėti kūdikį, jį turės. Suvokimas, jog po daugelio mėnesių ar metų trukusių bandymų svajonė turėti kūdikį neišsipildė, tokioms poroms sukelia šoką ir baimę. "Dažniausiai moteris pirmoji suvokia, kad galbūt ji ar jos vyras yra nevaisingi, - sako ginekologė. - Vyrus, deja, neretai tenka įkalbinėti, kad būtina pasitikrinti. Poros sprendimas ieškoti pagalbos turi būti priimtas kartu, nes tirtis reikės abiem partneriam. Šiuo metu Lietuvoje esama vaisingumo specialistų, ne ką prasčiau išmanančių savo darbą už užsienio šalyse dirbančius kolegas, todėl neverta vykti laimės ieškoti į Norvegiją ar Švediją. Didžiausia bėda - visos nevaisingumo ištyrimo ir gydymo paslaugos yra mokamos. Kadangi naudojamos pačios pažangiausios technologijos, mokėti tenka tikrai nemažai. Viena kiaušidžių funkciją stimuliuojanti ampulė kainuoja 100 litų. Per vieną gydymo ciklą nevaisingumo problemų turinčiai pacientei prireikia 5-8 tokių ampulių, o kur dar visos kitos išlaidos." Nevaisingumas - asmeninio pobūdžio problema Manoma, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių nevaisingų porų. Jų daugėja dėl daugelio priežasčių. Šeimos nevaisingumas 25-40 proc. priklauso nuo vyro reprodukcinės sveikatos sutrikimų, apie 40-45 proc. - nuo moters reprodukcinės sistemos funkcijos sutrikimų, apie 10 proc. - nuo abiejų sutuoktinių, o apie 10 proc. nevaisingumas būna neaiškios kilmės. "Vis dar įprasta manyti, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris. Nemažai nevaisingumo priežasčių glūdi moters sveikatoje, tačiau pastaruoju metu vis dažniau patiriame, kad problemų turi abu partneriai. Itin dažna moterų nevaisingumo priežastis - hormonų pusiausvyros sutrikimai, dėl kurių kiaušidėje nebręsta folikulai arba nevyksta ovuliacija. Ne ką mažiau opi problema - pažeisti arba užakę kiaušintakiai, kurie trukdo kiaušialąstei susitikti su spermijais. Labai tirštos moters gimdos kaklelio gleivės taip pat yra rimta kliūtis, trukdanti spermijams patekti į gimdą", - pasakoja medikė. Anot D. Augulienės, moterys vėliau išteka, nes siekia išsilavinimo bei karjeros. Deja, bėgant metams, moterų reprodukcinės galimybės kaskart vis labiau mažėja - vaisingumo silpnėjimas yra genetiškai paveldimas. Tad jeigu moteris sulaukė trisdešimties metų, delsti nebegalima. Dažniausiai pasitaikančios vyrų nevaisingumo priežastys: mažas spermijų kiekis bei mažas jų judrumas. Pastaruoju metu pasaulyje pastebima spermos prastėjimo tendencija. Tam turi įtakos ne tik persirgtos ligos ar patirtos traumos, bet ir gyvenimo būdas bei maistas. Esant jų formos pakitimams, spermijai nesugeba prasiskverbti pro išorinį kiaušialąstės apvalkalą. Dėl sėklidžių nepakankamumo nėra spermijų arba dėl obstrukcijos visiškai nėra spermos. Nevaisingumo priežastimi gali būti ejakuliacijos sutrikimai, impotencija ar nevisavertis lytinis aktas. Be to, ypač didelį pavojų vaisingumui kelia sergamumo lytiškai plintančiomis ligomis didėjimas, žalingi įpročiai, aplinkos užterštumas, darbo, aplinkos sukeliama emocinė įtampa ir kiti veiksniai. Gydytoja ginekologė Dalia Augulienė perspėja, jog norint išvengti problemų nevaisingumo profilaktiką reikia pradėti itin anksti - vaikystėje, paauglystėje, brendimo laikotarpiu. Psichologinis nusiteikimas gali būti lemiamas Tėvystės siekianti nevaisinga šeima dažniausiai būna ne vienerius metus tiriama bei nesėkmingai gydoma, kol pagaliau ryžtamasi pasinaudoti pagalbiniais apvaisinimo metodais. Dažna šeima, ypač mūsų šalyje, stengiasi nuslėpti nuo draugų, pažįstamų ar netgi artimųjų tai, kokiu būdu ji tikisi susilaukti vaikų. Šalyse, kur nevaisingumo gydymas pagalbiniais apvaisinimo metodais finansiškai valstybės neremiamas, įtampa, varginanti šeimą, būna dar stipresnė, kadangi reikia spręsti ne tik psichologines, bet ir finansines probelamas. Kasmet Lietuvoje atliekama apie 200 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinei padėčiai, norinčiųjų būtų apie du tūkstančius. "Nevaisingumo gydymas - ne tik skaudi, bet ir labai daug kainuojanti negalinčių turėti mažylio šeimų problema, - sako ginekologė. - Kiekviena gydoma šeima viliasi, kad viskas baigsis gerai, tačiau nesėkmės atvejų, deja, vis dar pasitaiko labai daug - tik kas penktas dirbtinio apvaisinimo ciklas baigiasi vaikelio užsimezgimu ir gimdymu. Keturios šeimos patiria nusivylimą. Bostone nustatyta, kad moterims, patyrusioms du ar daugiau apvaisinimo ciklų, depresija prilygsta situacijai, kai sergama vėžiu, širdies liga ar AIDS. Neretai būtina psichologo pagalba, kuria stengiamasi sumažinti įtampą šeimoje įtikinant tikėtina sėkme. Patirtis leidžia tvirtinti, kad geras psichologinis šeimos nusiteikimas susijęs su geresniais apvaisinimo rezultatais." Gydymo esmė - ištiesti gamtai pagalbos ranką Dirbtinis apvaisinimas dažniausiai nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Šiuolaikiškos nevaisingumo klinikos siūlo daug naujų gydymo būdų, tačiau visų gydymų tikslas - paruošti spermijus ir kiaušialąstę taip, kad padidėtų galimybė jiems susijungti, įvyktų apvaisinimas, susiformuotų embrionas ir būtų sėkmingas nėštumas. Esant normaliai moters abiejų ar bent vieno kiaušintakio anatomijai ir funkcijai, neretai užtenka vyro spermą suleisti tiesiog į gimdos ertmę, tačiau šis gydymo ciklas ne visada būna lengvas bei sėkmingas. "Spermijų sušvirkštimas yra vienas paprasčiausių, nesudėtingiausių bei palyginti nebrangiausių apvaisinimo metodų, kuriuo nevaisingos šeimos gydomos nuo XVIII amžiaus, - pasakoja medikė. - Dažniausia spermos sušvirkščiama moteriai į gimdą ar gimdos kaklelio kanalą. Veiksmingiausiai nevaisingos šeimos gydomos spermijų sušvirkštimu į gimdą. Spermos moteriai gali būti sušvirkščiama natūralaus mėnesinių ciklo ovuliacijos metu ar sužadinus kiaušidžių funkciją ir ovuliaciją. Geresnių rezultatų pasiekiama, kai dirbtinis apvaisinimas moters kūne atliekamas po kiaušidžių funkcijos stimuliavimo. Beje, tuo metu moters kiaušidėse subręsta daugiau folikulų, tad didėja daigiavaisio nėštumo tikimybė. Sušvirkštus sutuoktinio spermos, pastoja tik 5-15 proc. moterų, todėl siekiant apvaisinimo atliekamos net 4-6 tokios procedūros. Manoma, kad daugeliu atveju nesėkmę lemia spermos pakitimai - maža spermijų koncentracija bei menkas jų judrumas. Taikant GIFT (gametų perkėlimo į kiaušintakius) metodą, iš kiaušidės paimtos kiaušialąstės beveik iš karto grąžinamos atgal į kiaušintakius, prieš tai jas sumaišius su nedideliu spermos kiekiu. Kadangi kiaušialąstės paimamos ir grąžinamos atgal per vieną procedūrą, naudojama laparoskopija, kurios metu atliekamas nedidelis pilvo sienelės pjūvis, taikomas bendrasis nuskausminimas." "Vaikų iš mėgintuvėlio" metodas - tik kraštutinumas Nevaisingos šeimos apvaisinimo ne moters kūne metodais gydomos tada, kai kiti metodai buvo neveiksmingi arba kai dėl kitų priežasčių jie negalimi. Vienas pagrindinių apvaisinimo ne moters kūne metodų - įprastinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), kuris reikalingas tik 5 proc. nevaisingų šeimų. Ši, anot medikės, tik iš pirmo žvilgsnio atrodanti paprasta procedūra susideda iš kelių nuoseklių etapų, kurių kiekvienas svarbus tolimesnei apvaisinimo eigai ir galutiniam rezultatui. "Tai yra kraštutinis variantas, siūlomas tuomet, kai jokiais kitais būdais moteris negali pastoti, - tvirtina gydytoja. - Jo esmė ta, kad iš kiaušidžių folikulų paimtas kaišialąstes spermijai apvaisina specialiame inde, laboratorijoje. Apvaisintos kiaušialąstės dar kelias dienas laikomos laboratorinėse terpėse, kol pasidalyja daugybę kartų, o vėliau besiformuojantis embrionas perkeliamas augti moteriai į gimdą. Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti. Embrionų įsitvirtinimas gimdoje priklauso nuo daugelio veiksnių - gimdos būklės, hormonų pusiausvyros, nervų įtampos, embriono kokybės. Neįsitvirtinę embrionai, kaip ir natūralioje gamtoje, žūva." Reali sėkmės tikimybė Anot ginekologės, bendra dirbtinio apvaisinimo sėkmės galimybė yra tokia pati, kaip ir natūralaus apvaisinimo atveju, o kartais netgi didesnė. Kartojant gydymo ciklus sėkmės tikimybė pastoti didėja, tad 100 porų, pradėjusių gydytis dirbtinio apvaisinimo būdu, netruks pastebėti, jog besigydančių porų po kelių ciklų gerokai sumažėja. Po keturių ciklų gali pastoti iki 50 proc. porų, gydytų IVF ar GIFT būdu. Tikimybė pastoti yra mažesnė, jeigu moteris vyresnė negu 40 metų. Remiantis naujausiais intracitoplazminės spermijų injekcijos (ICSI) laimėjimais įrodyta, kad vyrai, turintys spermos sutrikimų, gali gerokai dažniau tapti tėvais. Gydytoja džiaugiasi, jog viena jos nuo nevaisingumo gydyta šeima jau po pirmojo gydymo ciklo sėkmingai susilaukė trynukų. "Tai pirmas toks atvejis per mano ilgametę praktiką, - pasakoja ginekologė. - Vos tik sužinojusi, jog laukiasi trynukų, moteris sutriko, nes nerimavo, kaip šią žinią priims jos vyras, tačiau apsilankiusi kitą kartą ji pasidžiaugė, jog namiškiai naujieną priėmė su dideliu džiaugsmu. Mažylių tėvelis pasiimė tėvystės atostogas, anūkėlius padėti auginti žada močiutė."
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą