Kaip elgtis nėščiajai?

1. Ar galima nėščiajai turėti lytinių santykių?

Nėštumas nereiškia lytinės abstinencijos. Nėščiųjų lytiniai santykiai netgi neribojami. Moteris gali džiaugtis artumu visą nėštumo laikotarpį, išskyrus paskutiniąsias savaites prieš gimdymą (jomis laikomos 6 paskutinės savaitės). Tačiau jei gydytojas vis dėlto nuspręstų, kad nėštumui išsaugoti būtina absoliuti lytinė abstinencija, reikia beatodairiškai laikytis jo patarimo. Savo ir partnerio lytinę įtampą reiktų mažinti savitarpio glamonėmis. Kai kurie ginekologai taip pat rekomenduoja susilaikyti nuo lytinių santykių, turėjusių būti mėnesinių dienomis, nes jomis didžiausia tikimybė pradėti kraujuoti.

2. Kada pasirodyti gydytojui? Kada gydytojas nustatys nėštumą? Kokie tyrimai tuo tikslu atliekami?

Kiekviena nėščioji turi teisę Ligonių kasos sąskaita atlikti tyrimus nėštumui nustatyti, taip pat teisę į motinos ir kūdikio globą. Nuo nėštumo nustatymo datos (dažniausiai praėjus 8 savaitėms nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos) tyrimai atliekami kas 4 savaites. Nuo 30 - 32 nėštumo savaitės tyrimai atliekami kas 2 savaites, paskutiniąsias 2 savaites - kas savaitę.

Kiekviena moteris atlieka tyrimus iš meilės savo kūdikiui bei vengdama komplikacijų. Tyrimai rodo būsimosios motinos atsakomybę už vaiko sveikatą.

Tyrimai:

• nėščiosios tyrimas UG - paprastai atliekamas tris kartus: nėštumo pradžioje, apie 20 nėštumo savaitę ir paskutinėmis dienomis prieš gimdymą;
• kraujo grupės nustatymas - po pirmojo vizito, nebent ji Tau jau nusta-tyta ir įrašyta į asmens liudijimą;
• šlapimo tyrimas - prieš kiekvieną vizitą pas gydytoją;
• Hbs tyrimas - trečiąjį nėštumo trimestrą;
• kraujo tyrimas (hematokrito ir hemoglobino koncentracija) - po pir-mojo vizito pas gydytoją;
• citologinis tyrimas - mažiausiai vieną sykį per nėštumą, per pirmąjį vizitą pas akušerijos gydytoją;
• cukraus kraujyje tyrimas - paprastai penktąjį nėštumo mėnesį.
• tyrimas rozeolės antikūnams kraujyje nustatyti - per pirmąjį vizitą pas gydytoją;
• kraujospūdis - per kiekvieną vizitą;
• kūno masės patikra - per kiekvieną vizitą.

Per pirmąjį apsilankymą pas ginekologą gausi nėštumo eigos kortelę. Joje gydytojas registruos nėštumo eigą. Neužmiršk pasiimti jos į ligoninę.

3. Nėštumas ir vaistų kontraindikacijos

Vaisiaus reakcija į vaistus įvairiais nėštumo tarpsniais skirtinga. Vaisiui pavo-jingiausi pirmasis ir trečiasis nėštumo trimestrai. Pirmaisiais trimis mėnesiais vaisius yra jautriausias apsigimimus sukeliantiems veiksniams ir toksiniam vaisto poveikiui. Paskutiniaisiais trimis nėštumo mėnesiais vaisiaus organai jau susiformavę, todėl vaistai nesukelia įgimtų ydų, tačiau jie gali paveikti fi-ziologinius procesus. Nuo to priklauso ne tik vaisiaus vystymasis, bet ir tai, kaip naujagimis augs toliau. Prieš gimdymą nėščiosios vartoti vaistai gali neigiamai paveikti gimdymą bei kūdikį. Ypač neigiamai veikiančiais laikome aspiriną ir neuroleptikus. Iš čia išdėstytų minčių galime daryti tokias išvadas:

• nėščiosios turi labai atsargiai vartoti bet kokius vaistus;
• vaistus vartoti tik pagrįstai;
• tik mažiausiomis veiksmingomis dozėmis,
• kuo trumpesnį būtiną laiką;
• pirmąjį nėštumo trimestrą pagal galimybes vengti vaistų.

Pasitark su savo gydytoju dėl kiekvieno vaisto, kurį ketini vartoti.

4. Kodėl kūdikiui pirmiausia išdygsta kandžiai?

Žmogaus dantys per gyvenimą kinta. Jam užauga dveji dantų komplektai. Iš pradžių - 20 pieninių dantų, prisitaikiusių prie mažų kūdikio žandikaulių. Vietoje kaplių jam užauga du pieniniai krūminiai dantys. Pirmasis paprastai prasikala apatinis kandis - apie 6 - 7 kūdikio gyvenimo mėnesį. Dantys kalasi iki dvejų metų. Paskutinis prasikala antrasis krūminis dantis.

Dėmesio: vos tik kūdikio dantims prasikalus, pradėk juos valyti. Jau suaugusio vaiko dantų sveikata priklauso nuo jo pieninių dantų priežiūros.