Vaikų elgesio ir emocinės problemos

Visi tėvai trokšta, kad vaikai būtų laimingi, kad jiems sektųsi. Dauguma kartas nuo karto susimąsto, ar tikrai jų vaikai yra laimingi ir ar moka bei daro tai, kas būdinga šio amžiaus vaikų raidai.

Normalu, jog dauguma vaikų laikas nuo laiko elgiasi netinkamai ir jaučiasi nelaimingi. Normalu, jog toks jų elgesys praeina. Tačiau kartais vaiko elgesys gali pasirodyti neįprastas ir gali skirtis tiek nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio, tiek ir nuo paties vaiko ankstesnio elgesio. Tokios permainos gali atsirasti staiga arba toks elgesys pasikeičia iš lėto. Pasikeitęs įprastinis vaiko elgesio būdas atspindi, jog vaikui gali reikėti pagalbos. Įprastai vaikai ir jauni žmonės auga sveiki, jei jie mėgsta:

• žaisti ir užsiimti įvairia veikla;
• būti su šeimos nariais;
• būti su draugais ir kitais vaikais bei jaunais savo amžiaus žmonėmis.

Kiekvienas iš mūsų pasijuntame liūdnas, piktas, kartais bijome ar nusiviliame, ypač jei kažkas nesiseka. Ne visi vienodai reaguojame į situaciją ar įvykį. Vieni vaikai mėgsta pasikalbėti apie savo išgyvenimus, kiti užsisklendžia ir laiko jausmus savyje.
Dažniausiai jausmus išreiškia elgesiu. Svarbu tai pastebėti ir suprasti, ką vaiko elgesys reiškia. Jei vaikas didesnę laiko dalį yra piktas ar nuliūdęs, jam reikia pagalbos.
Kai kurie vaikai yra pajėgesni už kitus įveikti stresą ar sunkumus, kurie juos liūdina ir gąsdina. Kai kuriems yra sunkiau. Parama ir supratimas padeda vaikui įveikti problemas.

Elgesio ir emocinės problemos vaikams ir paaugliams pasireiškia daug dažniau nei suaugusieji tikisi. Jos gali pasireikšti įvairiais amžiaus tarpsniais, bet ypač pažeidžiami vaikai tarp 12 ir 16 metų. Žinoma, tokios problemos gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje. Problemos paaštrėja, kai vaikui ar paaugliui nesuteikiama pagalba.

Elgesio problemos

Elgesio problemas labai lengva pastebėti. Tai nuolatinis agresyvus ir prieštaraujantis elgesys, tyčiojimasis iš kitų vaikų, gyvūnų kankinimas, atsisakymas bendradarbiauti.

Emocinės problemos

Emocines problemas pastebėti sunkiau nei elgesį. Jos gali pasireikšti nuolatiniu nerimu ar perdėtu susirūpinimu, depresija, įvairiomis baimėmis, valgymo sutrikimais, kaip anoreksija ar bulimija, vengimu bendrauti.

Kas sukelia elgesio ir emocines problemas?

Elgesio ir emocinių problemų gali kilti dėl:

• paveldimumo;
• mokymosi ir mokyklos problemų;
• santykių su draugais, atskirties ar nesugebėjimo bendrauti, susirasti draugų;
• nutrūkusios draugystės;
• emocinės, fizinės, seksualinės prievartos ar nuolatinės vaiko nepriežiūros;
• kažko artimo vaikui netekties ar mirties;
• sunkių ligų ar traumų;
• šeimos iširimo, atsiskyrimo ar skyrybų;
• smurto;
• elgesio bruožų, kaip perfekcionizmas ar mąstymo „juoda ir balta" būdo‘
• įsitraukimo į mokyklos veiklas bei užimtumo stokos.

Į ką tėvai turi atkreipti dėmesį?

Problemos paprastai atsiranda, kai vaikas ar paauglys patiria stresą, kai jam sunku įveikti iškilusius sunkumus, kai sunku bendrauti su kitais arba kai pastebi ar jam kyla jausmas, kad aplinkiniai juo nesidomi. Labai svarbu laiku pastebėti įprastinio vaiko elgesio permainų ženklus. Vaikai šiuos ženklus gali nukreipti į vidų (pvz. pradeda vengti, atsiskirti) arba į išorę (pvz., agresyvus elgesys).

Kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio permainos:

• nustoja žaisti;
• nustoja kalbėti, nors jau buvo išmokęs kalbėti;
• pradeda mušti, žaloti save, žaisti agresyviai;
• pamiršta tai, ką buvo išmokęs, pvz., tualeto ar valgymo įgūdžius;
• kinta vaiko svoris (krenta arba per daug auga);
• tampa pernelyg draugiškas su nepažystamais žmonėmis;
• nustoja bendrauti, elgiasi taip, lyg aplinkui nebūtų žmonių;
• nerodo prieraišumo tėvams ar globėjams;
• nuolatos žaidžia tą patį žaidimą.

Pradinių klasių vaikų elgesio permainos:

• pastovus verkimas ir zirzimas;
• baimė, susirūpinimas ar nerimas likti vienam;
• miego sutrikimai, pvz., dažni košmariški sapnai;
• nesugebėjimas sutelkti dėmesį ir susikaupti;
• pastebimas pažangumo mokykloje pablogėjimas;
• nepaaiškinamas juokas ar verkimas;
• nuolatinis nepaklusnumas ar agresyvus elgesys su žmonėmis ar gyvūnais;
• išreikštas baimingumas, trukdantis atlikti įprastinę veiklą;
• užsisvajojimas, trukdantis atlikti įprastinę veiklą;
• dažni įniršo priepuoliai;
• beširdiškas elgesys su gyvūnais;
• turto gadinimas;
• vengimas žmonių ir veiklos.

Vyresnių vaikų ir paauglių elgesio permainos:

• šeimos narių, draugų ir mokyklinės veiklos vengimas;
• vogimas, vandalizmas;
• piktnaudžiavimas alkoholiu ir/ar narkotikais;
• pernelyg stiprus susirūpinimas svoriu ir išvaizda;
• pastovus nerimavimas;
• įžvelgimas ir girdėjimas to, ko tikrovėje nėra;
• liūdesys, depresija, nuolatinis sudirgimas ir nelaimingumas;
• mintys apie mirtį, užuominos, kad nenori gyventi, kad geriau būtų negimti ar numirti;
• dažni pykčio protrūkiai;
• savęs žalojimo požymiai, pvz. pjaustymasis.

Jei pastebite kurias nors iš paminėtų arba kitas vaiko elgesio ar jausmų permainas, svarbu būtų kreiptis pagalbos į specialistą, kuris dirba su vaikais ar paaugliais. Ankstyva pagalba gali padėti išvengti rimtų problemų ateityje.

Kaip elgtis tėvams?

• Stebėkite savo vaiką. Atkreipkite dėmesį į elgesio ar jausmų permainas.
• Kasdien skirkite laiko vaikui.
• Domėkitės, kas patinka jūsų vaikui, ką naujo išmoko mokykloje.
• Padrąsinkite ir skatinkite vaiką kalbėti apie savo išgyvenimus ir veiklas.
• Būkite tinkamu pavyzdžiu vaikui bendraudami su kitais.
• Pasistenkite neįvelti vaiko į suaugusiųjų problemas.
• Nelyginkite vaiko su kitais.
• Pastebėkite, ką jūsų vaikas daro gerai ir jam pasakykite.
• Skatinkite vaiką draugauti.
• Rodykite vaikui meilę įvairiausiais būdais - vaikui svarbu žinoti, kad jis yra mylimas.
• Vaiko emocinė sveikata ne mažiau svarbi nei fizinė.

Tėvams kartais pritrūksta žinių, kaip tinkamiausiai pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Tai natūralu, nes būti tėvais ir auklėti vaikus sudėtinga, ir dažniausiai tai daroma intuityviai. Jei stebėdami savo vaiką ar šeimos santykius, pastebite sunkumų, kurių esate nebepajėgūs įveikti patys, verta kreiptis į specialistus, kurie padėtų parinkti tinkamiausią pagalbos jūsų šeimai ir vaikui būdą: individualias ir šeimos konsultacijas, tėvystės gebėjimų grupes, įvairaus pobūdžio grupinius užsiėmimus vaikams (socialinių įgūdžių, jausmų atpažinimo ir raiškos ugdymo, psichosocialinės reabilitacijos grupes ar grupinius užsiėmimus su meno terapijos elementais).