100 sudėtingų klausimų apie žindymą

1. Ar reikia duoti vitaminų vien krūtimi maitinamam kūdikiui?

Vienintelis vitaminas, kurio reikia duoti žindomam kūdikiui, tai vitaminas D. Kitų vitaminų yra motinos piene. Žinoma, svarbu rūpintis, kad žindanti mama valgytų įvairų maistą, nes, pvz., vitamino C kiekis organizme svyruoja priklausomai nuo jo kiekio, gaunamo su kasdieniu maistu. Vitamino D paprastai pradedama duoti maždaug ketvirtąją kūdikio gyvenimo savaitę. Kiek vitamino skirti mažyliui, sprendžia vaikų gydytojas.

2. Ar vien krūtimi maitinamam kūdikiui reikia duoti ir ko nors gerti?

Kol vaikas maitinamas tik iš motinos krūties, nėra reikalo jam duoti papildomai gerti. Didžiąją pieno dalį sudaro vanduo. Net to paties žindymo metu vandens ir kitų komponentų santykis kinta. Piene yra labai daug vandens, ypač žindymo pradžioje. Jei vaikelis yra tik ištroškęs (tai itin dažnai būna karštomis dienomis), jis žinda dažnai, bet trumpai. Tik kas trečias ar ketvirtas jo žindimas skirtas sotintis, tada jis ilgiau žinda. Kūdikiui, gaunančiam krūtį kada tik jis pageidauja, net nelieka galimybės papildomai reikalauti skysčių.

3. Ar būtina žindyvei vartoti vitaminus?

Jei žindyvė valgo įvairų maistą, papildomai vartoti vitaminų nebūtina. Įsidėmėtina, kad vitaminai ir mikroelementai geriausiai pasisavinami iš natūralaus maisto. Jei moters valgiaraštis labai ribotas, pvz., dėl jos ar kūdikio alergijos maistui, galimą vitaminų trūkumą reikia kompensuoti atitinkamais preparatais (dažniausiai multivitaminų arba multimikroe-lementų), pvz., Materna, Falwit, Rexorubia.

4. Kiek turi trukti pieno traukimas pažindžius?

Po kiekvieno žindymo traukti pieno visai nereikia. Nebent vieno maitinimo metu vaikas žinda tik vieną krūtį, o kita krūtis per daug pritvinkusi (taip gali atsitikti praėjus kelioms dienoms po gimdymo dėl pieno prieplūdžio). Tuomet ištraukiame tik tiek pieno, kad krūčiai palengvėtų, bet ne tiek, kad ji suminkštėtų. Jei pieno per daug ištraukiama, tai tik pablogina padėtį, nes jo bus gaminama daugiau, nei reikia vaikui.

5. Kiek reikia ištraukti pieno po kiekvieno žindymo?

Klausimas labai panašus į prieš tai užduotąjį. Jis kyla iš klaidingo įsitikinimo, kad pieno traukimas būtinas jo gamybai palaikyti. Kita tokios elgsenos priežastis yra mitas, kad pažindžius krūtis turi likti tuščia, nes pieno likučiai kenks krūčiai ir kūdikiui - užsistovės ir suges. Abi šios priežastys yra klaidingos. Pieno gamybą palaiko gerai krūtį ištuštinantis kūdikis arba pientraukis. Dėl pieno "gedimo" - įsidėmėkite, kad krūtis yra sterilus "indas", todėl joje niekas negali gesti.

6. Kuo geriausia traukti pieną?

Į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo, nes viskas priklauso nuo moters. Vienos moterys linkusios traukti ran-komis, kitos renkasi elektrinius pientraukius, dar kitos moka traukti tik rankiniais pientraukiais. Yra moterų, visai negebančių traukti pieno. Jos taip jaudinasi dėl jo kiekio, kad dėl streso visai neįstengia to padaryti - tiekiamieji pieno latakai užsispaudžia, todėl pienas neteka, nors jo yra.

7. Kiek galima laikyti ištrauktą pieną?

Kambario temperatūroje pieną galima laikyti iki 12 valandų. Esant reikalui laikyti ilgiau, galima 48 valandoms pastatyti į šaldytuvą (+3-5 °C), 14 dienų šaldyti šaldymo kameroje (-10 °C), šešis mėnesius - šaldiklyje (-18 °C). Neišnešiotiems kūdikiams atitinkamai keturios valandos, 24 valandos, septynios dienos. Ilgiau pienas nešaldomas (žinoma, čia kalbu ne apie buvusius neišnešiotus kūdikius, kuriems šiandien, pvz., jau šeši mėnesiai).

8. Kur galima laikyti ištrauktą pieną?

Pienas saugomas stikliniuose ar metaliniuose induose, kuriuose leidžiama laikyti maisto produktus. Tokius indus kas kartą būtina apiplikyti (neišnešiotiems kūdikiams - virinti). Taip pat galima nupirkti specialių maišelių pienui saugoti. Bendrovės "Medela" ar "Avent" gamina pientraukiams specialiai pritaikytus maišelius.

9. Kaip paruošti kūdikiui maitinti pieną, kuris buvo anksčiau ištrauktas?

Jei pienas laikytas kambario temperatūroje ar šaldytuve, pakanka jį tik pašildyti iki kūno temperatūros. Jei pienas užšaldytas, galima pirma jį atšildyti ir tik vėliau pašildyti. � ildyti galima specialiame šildiklyje arba paprasčiausiai šiltame vandenyje. Geriau vengti mikrobangų krosnelių, nes jos neigiamai veikia pieną (keičia baltymo struktūrą). Taip pat reikia saugotis peršildyti pieną, nevirti, nes jis netenka apsauginių bei maistinių savybių.

10. Kaip patogiausia duoti vaikui ištrauktą pieną?

Šiam reikalui labiausiai tinka šaukštelis, puodukas (paprastas arba su snapeliu), taurelė (geriausia vaistinė arba porcelianinė taurė kiaušiniams), lašinė (geriau plastikinė nei stiklinė). Reikėtų vengti buteliukų su žindukais, nes jie trikdo čiulpimą. Vaikas nustoja uoliai žįsti krūtį, todėl mažėja pieno gamyba.

11. Kaip pririnkti pieno, kad vaikas jo turėtų, kai manęs nebus (būsiu pas kirpėją, išvyksiu į vestuves)?

Jei tai vienkartinė išvyka, pakaks prieš keletą dienų pradėti traukti ir šaldyti pieną. Jei einate pas kirpėją, galima pradėti tai daryti prieš dieną ar dvi. � aldyti nereikės. Jei išvykstate į vestuves, ar sutikti Naujųjų metų, darbo reiktų imtis prieš savaitę. Geriausia pieną traukti laikotarpiais tarp žindymų. Jei maitinamas vaikas pasisotina iš vienos krūties, galima traukti pieną žindant ar vos baigus maitinti (savaime suprantama, iš tos krūties, iš kurios jis dabar nečiulpė).

12. Kaip derinti grįžimą į darbą su maitinimu krūtimi?

Tai priklauso nuo to, kaip dažnai maitinama. Jei mažylis maitinamas tik krūtimi, reikės sukaupti pieno atsargų pirmosioms darbo dienoms. Vėliau bus galima ištraukinėti pieną darbe ir vežtis jį namo kūdikiui kitą dieną maitinti. � ią nelie-čiamą pieno atsargą geriau pradėti rinkti dvi ar tris savaites prieš grįžtant į darbą. Nereikia jaudintis, kad net ilgai traukiant, iš pradžių pavyks gauti tik nedaug pieno. Tu kaskart vis labiau įgusi, pieno gausės, trumpės jo traukimo trukmė. Pieną ruošk mažomis, maždaug 100-120 ml porcijomis, nes neaišku, kiek vaikas norės valgyti (negalima po du kartus šildyti pieno). Geriau pašildyti papildomą porciją, nei išpilti nesuvalgytą maistą. Jei vaikas jau valgo ir kito maisto, kol nėra mamos, galima maitinti būtent juo. Mamai grįžus iš darbo, mažylis žįs krūtį.

13. Ar gali žindyvė rūkyti?

Geriau to nedaryti. Nikotinas neigiamai veikia pieno gamybą ir kūdikio organizmą.

14. Ar žindyvė gali gerti svaigalų?

Savaime suprantama, svaigalų taip pat geriau vengti.

15. Ar gali žindyvė gerti arbatos ir kavos?

Žinoma, taip. Tačiau nelabai stiprios, ir, žinoma, negalima padauginti. Arbatos galima daugiau vartoti negu kavos.

16. Ką žindyvė gali gerti?

Tik jai vienai draudžiamų gėrimų nėra. Tačiau pirmaisiais mėnesiais ypač patartina vengti dirbtinai gazuotų ir dažytų gėrimų.

17. Kiek žindyvė turi gerti, kad turėtų daug pieno?

Pirma, gaminamo pieno kiekis nesusijęs su išgerto skysčio kiekiu. Antra, žindyvė nėra kokia keistenybė. Tai normalus žmogus. Ji turi gerti tiek skysčių, kiek bet kuris kitas žmogus. Vadinasi, maždaug po du litrus per dieną (ne mažiau, nes reikia saugoti savo sveikatą), nebent ji daugiau norėtų. Tokiu atveju gali gerti tiek, kiek nori. Tačiau nereikia per jėgą pilti į save milžiniškų kiekių.

18. Ko žindyvei draudžiama valgyti?

Nėra maisto, kūdikiui tikrai kenkiančio ar nesaugaus. Jei motinos ir vaiko organizmas gerai reaguoja į bet kokį maistą, jų valgiaraštis neribojamas. Jei šeimoje daug alergiškų žmonių, reikia atkreipti dėmesį į pieno produktus (nevalgyti po daug), citrusinius vaisius, aštrius prieskonius, pučiančius produktus (žiediniai ir gūžiniai kopūstai, pupelės, žirniai), konservuotus produktus (maistas iš dėžučių, produktai su dirbtiniais dažikliais ir kvapikliais).

19. Ką žindyvei būtina valgyti?

Kaip įprasta, reikia stengtis, kad maistas būtų lengvai virškinamas, įvairus, visavertis ir racionalus. Pirmiausia reikia valgyti daug grūdinių produktų, pvz., košių, ryžių, kepinių su neskaldytais grūdais, makaronų. Antra svarbi grupė - vaisiai ir daržovės. Toliau eina augalinių ar gyvulinių baltymų produktai (jei Jūs ne vegetarė), tai yra ankštinės kultū-ros, pieno produktai, mėsa ir galiausiai augaliniai ar gyvuliniai riebalai (jei Jūs ne vegetarė). Kartkartėmis galima pa-smaližiauti saldumynų (tačiau nepadauginti, nes bus sunku susigrąžinti iki nėštumo buvusią figūrą).

20. Kaip ilgai reikia maitinti kūdikį krūtimi?

Šiuo klausimu nėra jokios prievolės. Tačiau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pataria bent šešis mėnesius maitinti vien krūtimi ir išsaugoti pieną kaip papildomą maistą bent iki dvejų metų (maistui alergiškiems vaikams - iki trejų metų). Tačiau pageidaujančios gali maitinti ilgiau ar trumpiau.

21. Ar ilgalaikis žindymas (antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais) nepakenks vaikui? Gal jis neišmoks kramtyti?

Pienas visuomet yra visavertis vaiko maistas. Mamos organizmas jį gamina specialiai jam, todėl jis niekaip negali kenkti. O dėl mokymosi kramtyti, tai krūties žindymas su tuo neturi nieko bendra. Tai priklauso tik nuo mažylio pomė-gių.

22. Ar moteriai nekenkia ilgalaikis žindymas (osteoporozė)?

Ligi šiol nėra registruota neigiamų žindymo padarinių moters organizmui. Vien itin teigiami. Paaiškėjo, kad žindyvės rečiau serga pieno liaukų ar kiaušidžių vėžiu ir osteoporoze.

23. Ar krūtims nepakenks ilgalaikis žindymas?

Nei ilgalaikis, nei trumpalaikis žindymas krūtims nedaro neigiamos įtakos. Moterys dažnai mano, kad žindymas neigiamai veikia krūtų formą. Ir tai netiesa. Jei krūties forma nepageidaujamai pasikeitė, tai veikiausiai atsitiko dar per nėštumą, kai galėjo per daug išsitempti jungiamasis audinys.

24. Kiek ilgai reikia žindyti, jeigu kūdikis to nori?

Tiesą sakant, žindymas ir yra maitinimas, jeigu kūdikis nori. Rašau tik todėl, kad pasitaiko situacijų, kai žindome daž-niau, nei kūdikis nori. Taip būna, kai mamytei pieno perteklius, pieno sąstovis ar pieno liaukų uždegimas. Tokiais atvejais jos žindo papildomai, atsižvelgdamos į savo reikmes, pvz., vos tik pajutusios padidėjusią krūtų įtemptį. Kita vertus, būna, kad mamytė stengiasi rečiau žindyti, nei nori mažylis, kartu ilgindama žindymų trukmę. Turiu galvoje vadinamuosius tingius kūdikius. Jie užsnūsta prie krūties vos numalšinę pirmąjį alkį. Atitraukti nuo krūties, jie tą pat akimirką pabunda, vėl nori žįsti, tačiau, savaime aišku, vėl užsnūsta vos tik pridėti prie krūties.

25. Kelintą gyvenimo savaitę ar mėnesį kūdikis susireguliuos valgymo tvarkaraštį?

Deja, šiam klausimui neturiu džiuginančio atsakymo. Priežastis paprasta - žindomi mažyliai valgių dažnį reguliuoja pagal savo organizmo reikmes. Kartais valgo dažniau (karšta vasara, liga, padidėjęs apetitas), kartais rečiau (sloga). Galiu tik pasakyti, kad po kelių pirmųjų gyvenimo savaičių pastebime mažyliui būdingą ritmą (dieną valgau kas minutę,arba kas valandą, naktį rečiau arba atvirkščiai). Tačiau šis ritmas vis keisis.

26. Kodėl vaikas kartais dažniau valgo dieną, kartais - naktį?

Toks maitinimasis susijęs su vaiko organizmo poreikiu tam tikroms maisto medžiagoms, kurių kiekis piene įvairiu paros metu skirtingas. Intensyvios organizmo statybos tarpsniu vaikui reikia daug statybinės medžiagos (baltymo). Todėl dienomis jis žinda dažnai. Intensyvaus intelekto vystymosi tarpsniu jis dažniau valgo naktimis. Kad vaiko nervų sistema gerai išsivystytų, jam reikia riebalų, kurių daugiau būtent naktiniame piene.

27. Kodėl vaikas staiga pradėjo nenoriai valgyti dienomis, nors naktimis dėl to nekyla jokių rūpesčių?

Su šia problema mažyliai dažniausiai susiduria ketvirtąjį gyvenimo mėnesį. Taip nutinka todėl, kad iki tol tik mama ir savimi užsiėmęs vaikas netikėtai pastebi jį supantį pasaulį. To padarinys - jis nori visą dieną save tyrinėti, jį viskas blaško. Mažylis elgiasi taip, lyg gailėtų švaistyti laiko valgiui. Tik naktį, kai tamsu ir tylu, jis ima žįsti. Tiesą sakant, pa-prastai šiuo metu valgo dažniau ir ilgiau, nei iki šiol.

28. Nuo kada žindomam kūdikiui galima duoti valgyti ką nors naujo?

Žindomo kūdikio valgiaraštį papildome ne anksčiau, negu jis sulaukia šešių mėnesių. Kartais padarome tai kiek anksčiau (sulaukus penkių mėnesių), bet tai tik išimtis. Kartais naujo maisto duodame žymiai vėliau.

29. Kaip geriau - pačiai virti vaikui sriubytes, ar geriau pirkti paruoštas stiklainiukuose?

Šiuo klausimu nuomonės skiriasi. Vieni laikosi nuomonės, kad reikia maitinti vien paruoštomis sriubytėmis, kiti mano, kad sveikesnis savos gamybos maistas. Viena aišku: jei norime patys gaminti maistą, tai bent jau iš pradžių verta pirkti ekologinių ūkių produktus. Jei maitinsime iš stiklainiukų, tikrinkime žaliavas, iš kurių pagamintas maistas, kad netyčiomis neduotume vaikui jo netoleruojamo maisto.

30. Kokiais produktais pradedame plėsti vaiko valgiaraštį?

Iš pradžių galime duoti trinto obuolio. Per sietelį pertrintą ar sutrintą virtą (geriausia neluptą) bulvę, morką. Toliau ateina moliūgo, avokado, petražolės, burokėlio, kivio, ryžių nuoviro, kukurūzų košės eilė. Į sriubytę galima įlašinti porą lašų šaltai spausto (alyvų) aliejaus. Jei norėsime pagardinti, dėkime mairūno ar raudonėlio, bet ne druskos, pipirų ar cukraus. Neverskime vaiko valgyti. Tegul valgo kiek nori - pusę šaukštelio, ar, pavyzdžiui, keturis. Galima pridėti šiek tiek savo pieno. Valgiaraštį plėskime laipsniškai, pradėkime nuo vieno produkto. Palaipsniui, kas keletą dienų, pridedame dar po vieną. Pastebėję kokių nors atmetimo požymių, šios naujovės atsisakome, sulaukiame, kol reiškiniai išnyksta, ir tik paskui duodame kitą naujovę. Savaime aišku, naujas maistas nereiškia žindymo pabaigos. Kūdikis gauna šio maisto kartu su žindymu (pvz., prieš pat ar vos baigus žindyti).

31. Kuo negalima valgydinti vaiko pirmaisiais jo gyvenimo metais?

Vengti duoti vaikui karvės pieno bei jo produktų, jautienos, kiaulienos, veršienos, mėsos ar kaulų sultinių, citrusinių vaisių, braškių, pupelių, žirnių, kiaušinio baltymo, šokolado, medaus, riešutų, baltymingų grūdų ir jų produktų, produktų, turinčių valgomųjų dažų ar konservantų, taip pat druskos ir saldumynų.

32. Ar vienerių metų sulaukusiam vaikui reikia papildomai duoti karvės pieno (kartu su mamos pienu)?

Žindomam kūdikiui nereikia duoti jokio kito pieno. Tačiau jis jau sulaukė amžiaus, kai vaiko valgiaraštis gali būti papildomas gaminiais iš pieno (žinoma, jei jis nealergiškas, pvz., karvės pieno baltymui).

33. Kada reikia atjunkyti kūdikį?

Nėra nustatyta konkretaus amžiaus, kai mažylis turi būti atjunkomas. Tačiau psichologai įspėja dėl per ilgo kūdikių žindymo (trunkančio, pvz., ketverius ar penkerius metus). Visiškai ir neabejotinai normalu žindyti dvimetį kūdikį.

34. Kaip atjunkyti kūdikį?

Yra visokių būdų. Vieni laipsniškai mažina dienos žindymų skaičių, atpratina vaiką užmigti čiulpiant krūtį. Kiti daro tai staiga. Svarbiausia pačiai mamai apsispręsti nujunkyti vaikelį ir kalbėti su juo apie tai, kas bus, net jei jam tik metukai (vaikai supranta kur kas daugiau, nei mums atrodo). Nedviprasmiškai patariu nedaryti bandomųjų nujunkymų. Tokie bandymai paprastai sėkmingai baigiasi tolimesniu, tik dar dažnesniu žindymu. Konkrečių nujunkymo veiksmų imkimės tik šimtu procentų apsisprendę.

35. Kokio pieno duoti nujunkytam kūdikiui?

Iki sukaks dveji metai, vaikas turi gauti modifikuoto pieno, atitinkančio motinos pieną. Jei nujunkome dvejų metų vaiką, tai pirmąsias dvi - keturias savaites duodame modifikuoto pieno, vėliau paprasto, ypač aukšta temperatūra (135-150 °C), apdoroto pieno (UHT).

36. Ką daryti su krūtimis, kai nustojame žindyti?

Kai žindymas mažinamas laipsniškai, dažniausiai su krūtimis nieko nereikės daryti. Jei tai įvyko staiga, pravartu gerti šalavijų užpilo (apie tris maišelius per dieną). Pieną ištraukti tik kai per daug padidėja krūtų spaudimas. Ištraukti tik truputį pieno. Jokiu būdu ne tiek, kad krūtys visai suminkštėtų. Ištraukusios truputį pieno, krūtis apdėliojame šiek tiek pamaigytais kopūstlapiais. Pirmasis vos ištraukus pieną uždedamas lapas gali būti šaltas (iš šaldytuvo), kiti - geriau kambario temperatūros.

37. Kaip nėščiosios turi prižiūrėti savo krūtis?

Krūtų nereikia prižiūrėti specialiai. Kaip paprastai, pravartu apiplauti kontrastiniu dušu (pakaitomis šaltu ir šiltu vandeniu). Žinoma, galima vartoti specialius kremus, saugančius nuo ruožėtumo, tačiau tai nebūtina. Neabejotinai svarbu dėvėti patogią liemenėlę. Taip pat nėra būtina krūtis kažkaip ypatingai ruošti žindymo laikotarpiui. Jos pačios tai daro geriausiai.

38. Kaip žindyvės turi prižiūrėti savo krūtis?

Šiuo laiku itin svarbu gerai pritaikyta liemenėlė. Ji turi labai gerai praleisti orą, kitaip tariant, negalima nešioti sintetinės medžiagos liemenėlių. Būkite atsargios su kontrastiniu dušu, nes pasitaiko, kad net į mažą temperatūrų skirtumą krūtys labai jautriai reaguoja. Kai kurios moterys, net šiltomis dienomis eidamos į lauką, privalo pridengti krūtis papildomu drabužių sluoksniu. Kai kurios negali žindyti, jei netoliese pravertas langas. Prieš žindant ar baigus žindyti krūtų nereikia plauti. Kremai ar balzamai nebūtini, tačiau turinčios sausą odą neabejodamos gali juos naudoti.

39. Ar žindyvei priklauso darbo pertraukos?

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 278 straipsnio 8 skirsnį : Krūtimi maitinančiai moteriai be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.

40. Ar krūtimi maitinamam vaikui galima duoti žinduką?

Apskritai geriau to nedaryti, nes čiulpiantys žindukus vaikai nesugeba taisyklingai žįsti krūties. Taip yra todėl, kad žinduko ir krūties čiulpimo technika skirtingos. Tačiau yra vaikų, kurie nesunkiai žinda krūtis, nors čiulpia žindukus. Tikrai nepatariu duoti žinduko pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Kita vertus, ir vėliau be jo puikiai apsieisime.

41. Kaip paduoti vaikui naujo maisto?

Be abejo, geriausia jo duoti iš šaukštelio (trintų vaisių tyreles, sriubytes) arba puodelio (sultis). Nepatariu maitinti per žindukus. Naujo maisto duodame jau kalantis dantims. Norint, kad vaikai turėtų taisyklingą sukandimą, neverta jų pratinti prie žinduko.

42. Ar nenutruks pieno gamyba vaikui pradėjus ilgiau miegoti naktimis?

Ne, tai negresia. Pieno gaminama tiek, kiek "pareguliuoja" vaikas. Taigi, jei jis rečiau žinda naktimis, vadinasi, jam tiek pakanka, ir naktį pieno bus mažiau gaminama. Tačiau, jei po kiek laiko mažylis vėl užsigeistų naktimis žįsti, pieno laipsniškai vėl padaugėtų. Žinoma, pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis reikia vengti ilgų pertraukų naktimis, nes tuo metu krūtys "aiškinasi" vaiko poreikius.

43. Ar ne per dažna valgyti kas dvi ar net kas pusantros valandos?

Moters pienu žindomiems kūdikiams taip valgyti visiškai normalu. Lyginant su vaikais, maitinamais modifikuotu pienu, iš tikro gali pasirodyti, kad vaikas per dažnai čiulpia krūtį. Tačiau nepamirškime, kad moters pienas trumpiau virškinamas, todėl mažylis gali žymiai dažniau valgyti, negu mišinėliais maitinamas jo draugas.

44. Kodėl iš pradžių (tuoj po gimdymo) pieno būna taip mažai?

Tai paprasta. Maisto (krekenų) mažai todėl, kad kūdikiui visai pakanka tik truputėlio šio labai vertingo maisto (maža vandens, daugybė antikūnų, baltymų). Tačiau prašau atkreipti dėmesį, kad šis maistas yra visai kitos spalvos ir konsistencijos, negu vėlesnis pienas. Taip yra todėl, kad iš pradžių vaikas nepajėgs vienu sykiu daug suvalgyti, o jis turi gauti nepaprastai daug būtinų, ypač apsauginių, medžiagų.

45. Ar per vieną maitinimą reikia duoti čiulpti tik vieną ar abi krūtis?

Geriausia, kad tai nuspręstų pats vaikas. Krūtims geriausia, kai abi žindamos per vieną maitinimą. Tik neverskime mažylio to daryti, jei jis nenori. Tačiau jei vaikui reikia, negalima jam drausti žįsti ir iš antrosios krūties.

46. Jei naujagimio gelta ilgiau užsitęsia, ar reikia nustoti jį maitinti krūtimi?

Anksčiau (beje, dar visai neseniai) naujagimiai, kuriems gelta užsitęsė, būdavo laikinai atjunkomi. Tyrimai parodė, kad tam nėra pagrindo, todėl dabar atsisakoma tokios praktikos.

47. Kaip sužinoti, kuriam produktui vaikas alergiškas?

Jei alergijos požymiai (diegliai, bėrimas, žalios išmatos) pradėjo reikštis mamos ar vaiko valgiaraštį papildžius nauju maistu, reikalas paprastas: vaikui kenkia ši naujovė ir ją reikia pašalinti iš valgiaraščio. Būtent dėl šios priežasties geriau naujo maisto duoti tik kas keletą dienų. Jei alergija pasireiškia nekeitus valgiaraščio, reikia patikrinti, ar maiste nėra stiprių alergenų (karvės pieno baltymo, citrusinių, šokolado), ir imti pirmiausia atsisakyti būtent šių produktų. Jei nerandame nieko įtartino, reikia prisiminti, ko pastaruoju metu dažnai arba ypač daug valgyta. Visuomet atsisakome ne tik šio produkto, bet ir kitų, kuriuose jo yra. Laukiame, kol vaikui pagerės. Kartais pakanka dviejų ar trijų dienų, kartais - dviejų ar trijų savaičių.

48. Ką daryti, kai vaikui dygsta dantukai, ir jis pradeda kramtyti krūtį?

Reikia vaikui parodyti, kad mamytei tai nepatinka. Geriausia susieti vaikui nemalonų veiksmą (pvz., patapšnoti per žandą ar nosį ar net atimti krūtį) su trumpu, nemeiliu balsu ištariamu sakiniu. � į veiksmą ir tą sakinį kartojame kiekvieną kartą, kai vaikas kramto. Netrukus vaikas tikriausiai susies kramtymą su nemaloniais potyriais ir nustos tai daręs. Per pertraukas tarp valgių galima naudoti specialią želę dantenoms, duoti vaikui kramtyti atšaldytų žiedų.

49. Ką daryti, jei vaikas susirgo pienlige?

Žinoma, ja gali susirgti ir krūtimi žindomas mažylis. Kreipkitės į gydytoją. Gydytojas paskirs priešgrybelinių preparatų (Nistatino,ar mikonazolio) suspensijos ar tepalo. Niekada nevalykite vaiko burnos ertmės ant piršto užvyniota marle, įmirkyta vaistų tirpalais. Po kiekvieno maitinimo spenelį ir krūties odą apie jį nuvalykite 5 proc. geriamosios sodos tirpalu. Jei to nedarysite, pienligė keliaus nuo kūdikio pas mamą ir atgal. � is gydymas turi trukti mažiausiai savaitę. Moteris turi šiam laikui atsisakyti liemenėlės įdėklų arba labai dažnai jas keisti. Krūtis reikia dažnai vėdinti.

50. Kaip maitinti sloguojantį kūdikį?

Kai vaikas sloguoja, žindymo pozą pravartu pakeisti į kuo statesnę. Taip pat galima maitinti ant pilvo, ant mamos gulintį kūdikį. Būtina vengti pozos, kai vaikas čiulpia gulėdamas beveik ant nugaros. Jei mažylis griežtai atsisako žįsti, pieną reikia ištraukti ir duoti, pvz., iš puoduko. Prieš pat valgant pravartu išvalyti nosytę. Naudokite tik kriaušę plačiu galu arba ne kišamą į nosį, o tik pridedamą prie skylutės.

51. Ar normalu, kad pavalgęs vaikas atpila?

Taip, tai visai normalu. Tai susiję su nepakankamai gerai veikiančiu skrandžio rauku. Atsirūgdamas valgant prarytu oru, vaikas kartu atpila iš virš oro pūslės buvusio pieno. Ilgainiui atpylimai liausis. Maždaug šeštąjį gyvenimo mėnesį kūdikių atpylimai paprastai išnyksta. Atsitiktiniai atpylimai galimi ir vėliau.

52. Kodėl pamaitintas vaikas žagsi?

Tikriausiai prieš tai vaikas atsiraugėjo oru, ir tai sukėlė žagsulį. Kai kuriems vaikams taip būna po kiekvieno valgio.

53. Ką daryti, jei mažėja naujagimio svoris?

Naujagimio svorio mažėjimas - normalus reiškinys. Išnešioti naujagimiai gali netekti 10%, o neišnešioti - 15% svorio. � iuo laikotarpiu jokiu būdu vaikui negalima leisti ilgesnių nei trijų valandų pertraukų tarp valgių. Jei svoris mažėja kiek daugiau nei nurodyta arba per staiga, mažylį reikia dažnai maitinti (pvz., kas valandą ar pusantros).

54. Kaip turi didėti žindomo kūdikio svoris?

PSO duomenimis, pirmąjį pusmetį žindomi kūdikiai kas mėnesį turi priaugti mažiausiai po 450-500 g. Viršutinė riba nenurodyta, nes natūraliai maitinamiems kūdikiams negresia tukliojo audinio pertekliaus pavojus. Antrąjį pusmetį galimas mažesnis prieaugis.

55. Ar labai dažnai čiulpiantis krūtį kūdikis neapsivalgys?

Vien tik krūtimi maitinamam vaikui pavojaus apsivalgyti nėra. Vaikas gali valgyti pieno taip dažnai ir po tiek, kiek, jo manymu, reikia.

56. Ar normalu, kad valgydamas kūdikis kaskart tuštinasi?

Taip. Vien krūtimi maitinami kūdikiai gali tuštintis keliolika kartų per dieną.

57. Ar normalu, kad žindomas kūdikis tuštinasi tik kas keletą dienų?

Nudžiuginsiu Jus: tai irgi normalu. Žinoma, to neturi atsitikti pirmosiomis trimis kūdikio gyvenimo savaitėmis.

58. Ar normalu, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimis tuštinosi keliolika kartų per dieną, bet staiga pradėjo tuštintis kas antrą ar trečią dieną?

Tai dažnai atsitinka. Ypač maždaug ketvirtąją gyvenimo savaitę. Tai gali būti labai ryškūs pokyčiai, pvz., nuo keliolikos kartų per dieną iki vieno karto per keletą dienų, tačiau dažnai gali būti keli kartai per dieną vietoj buvusių keliolikos. Žinoma, yra vaikų, kurie visą maitinimo vien krūtimi laiką kas kartą valgydami tuštinasi.

59. Ar normalu, kad žindomas kūdikis tuštinasi labai skystomis išmatomis?

Žinoma, taip. Žindomi mažyliai neturi tuštintis košele, jų išmatos gali būti poskystės ar net visai skystos.

60. Kodėl žindomas kūdikis tuštinasi žaliomis išmatomis?

Tai atsitinka dėl dviejų priežasčių. Pirmoji priežastis - maistinė alergija. Vienas iš mamytės maisto komponentų alergiškai veikia kūdikį. Nėra kito būdo, tik atsisakyti šio maisto ir kitų produktų, į kuriuos jis įeina. Kita priežastis - suvalgoma per daug pirminės fazės pieno (palyginti su antrosios fazės pieno kiekiu). Taip nutinka, kai žindomas vaikas nuolat užsnūsta suvalgęs tik truputį pirmosios fazės pieno. Nusnūdęs po akimirkos vėl pabunda, truputį užvalgo ir vėl užsnūsta. To padarinys - maitinimas trunka keletą valandų. Ilgas maitinimas arba žaliosios išmatos galiausiai paskatins mamytę išmokyti vaiką ilgiau čiulpti neužmiegant. Tuomet išnyks žaliosios išmatos, pailgės pertraukos tarp valgymų.

61. Kodėl žindomo kūdikio išmatose matyti kraujo?

Deja, dažniausiai tai maistinės alergijos požymis. Negalima į tai nekreipti dėmesio. Būtina patikrinti mamos valgiaraštį ir atsisakyti įtartinų patiekalų. Jei kraujo daugiau nei keletas lašų, reikia kreiptis į savo gydytoją.

62. Kodėl vaikas tuštinasi kietomis išmatomis (neseniai pradėjo valgyti sriubytes)?

Kietos išmatos gali reikšti, kad vaikui dar per anksti duoti naujo maisto, kad vienas iš naujų valgių sukelia jam alergiją, o gal - kad per mažai vartoja skysčių (jei mažylis atsisako tuo metu dažnai čiulpti krūtį, jam reikia duoti gerti vandens ar sulčių).

63. Kaip ilgai žindomas kūdikis valgo naktimis?

Deja, šiam klausimui neturiu tikslaus atsakymo. Yra vaikų, tol žindančių naktimis (tik vieni dažniau, kiti rečiau), kol jie maitinami krūtimi. Kiti tarpais atsisako žįsti naktimis, praėjus kiek laiko vėl pradeda čiulpti, paskui vėl nustoja. Tai tęsiasi iki žindymo pabaigos. Yra vaikų, kurie sykį pradėję miegoti visą naktį, daugiau niekuomet nebunda naktimis val-gyti.

64. Kaip ilgai galima maitinti kūdikį vien krūtimi?

Vien tik krūtimi kūdikis turi būti maitinamas mažiausiai iki šešių mėnesių. Pasitaiko, kad mažylis iki metų maitinamas vien motinos pienu. Taip dažniausiai būna vaikams, sergantiems sunkia maistine alergija. Tačiau net ir visai sveiki vaikai gali pradėti valgyti naują maistą tik aštuntą ar dešimtą gyvenimo mėnesį.

65. Ar verta žindyti "tuščiu" pienu?

Tai mitas iš tų laikų, kai buvo stengiamasi bet kuria kaina atgrasinti moteris natūraliai maitinti. Jei pienas "tuščias", tai puiku! Tai reiškia, kad jame nėra ligas sukeliančių bakterijų (nors dėl esančių bakterijų visai nereikia nustoti maitinti). Tačiau tai nereiškia, kad jame nėra maistingų medžiagų.

66. Kodėl žindomas kūdikis iš pradžių čiulpia neramiai, o po akimirkos viskas susitvarko?

Tikriausiai sutrikusi pieno tėkmė, kitaip tariant, žindymo pradžioje pienas negali ištekėti iš krūties. Taip gali būti, kai vaikas netinkamai pridedamas prie krūties, arba kai vaikas netaisyklingai čiulpia. Labai dažnai tai atsitinka dėl padidėjusios mamos nervinės įtampos. Galima vartoti švelnius vaistažolių ar homeopatinius raminamuosius, prieš pat valgį dėti ant krūtų šiltus pavilgus, ištraukti keletą lašų pieno. Jei tai nepadeda, galima kreiptis į savo akušerę ar vaiko slaugytoją. Jos padės rasti priežastį ir pasakys, kaip galima visa tai išspręsti (pakoreguos žindymo pozą, čiulpimo techni-ką).

67. Kodėl žindomas kūdikis iš pradžių neramiai čiulpia, pameta krūtį, girdėti, kaip jo skrandyje kliuksi?

Tiesiog pienas per greitai skiriasi, arba vaikas čiulpia per daug skubėdamas. Laimė, ir šį reikalą galima sutvarkyti. Pakaks rasti tokią žindymo pozą, kurioje mažylio burnytė bus virš krūties. Tam galima panaudoti supamąjį krėslą arba maitinti aukštielninkai. Žinoma, nebūtina gulėti visiškai horizontaliai, galima po galva pasidėti vieną ar porą pagalvių. Svarbu, kad gravitacijos jėga veiktų vaiko burnytei priešinga kryptimi. Kai kas siūlo tik prieš pat valgį ištraukti pieną. Tuomet reikia stengtis neištraukti jo per daug, nes dėl to gali imti gamintis per daug pieno, ir mes ne pašalinsime, o tik padidinsime problemą.

68. Kodėl baigdamas valgyti kūdikis čiulpia neramiai, o pridėtas prie kitos krūties nusiramina?

Galimos dvi priežastys. Pirma: mažylis tik nori numalšinti troškulį, todėl pradėjus tekėti tirštesniam pienui, nori gauti kitą krūtį, kurioje pienas bus skystesnis. Antra: deja, toks elgesys gali būti susijęs su netinkamu žindimu. Pradėjus skirtis tirštesniam pienui, mažylis negeba jo iščiulpti ir pradeda pykti. Jei toks nerimas kartojasi su kiekvienu valgiu, reikia išsiruošti pas gydytoją.

69. Kodėl baigdamas valgyti kūdikis čiulpia neramiai, o pridėjus prie kitos krūties padėtis nesikeičia?

Tikriausiai susiduriame su diegliais, atsiradusiais dėl žindant per daug prisiryto oro arba su maistine alergija. Maitinimą reikia įdėmiai stebėti. Jei mažylis čiulpia labai godžiai, tikriausiai jam trukdo pilvuke esantis oras. Pakeiskime pozą į tokią, kaip skiriantis per daug pieno, tai yra kai būna kūdikis virš krūties. Jei vaikas valgo vangiai, tuštinasi žaliomis putotomis išmatomis, yra išbertas, tai tikrai yra maistinė alergija. Mamytei reikia skirti dietą.

70. Kaip atpažinti dieglius?

Diegliams būdingas ūmus vaiko verksmas be priežasties. Praėjus kuriam laikui, verksmas nutyla taip pat be priežasties. Dažniausia negelbsti net vaiko dėjimas prie krūties. Verkiantis kūdikis stipriai riečia ir tiesia kojas ir rankas. Trumpomis pertraukėlėmis tarp verksmų pilvukas būna įtemptas. Tokie priepuoliai gali kartotis keletą kartų per dieną, kasdien tuo pačiu laiku. Tačiau galimi ir atsitiktiniai priepuoliai.

71. Ar žindomą kūdikį gali apimti diegliai?

Žinoma, kad taip. Dieglius sukelia keletas priežasčių, pvz., nebrandūs virškinamieji takai, ryjamo oro perteklius, maistinė alergija. Visos šios priežastys gali atsirasti ir vien natūralų maistą gaunančiam kūdikiui.

72. Kaip padėti dieglių kankinamam vaikui?

Paprasčiausias būdas - šiluma ant pilvuko (šilto vandens pūslė, šiltame vandenyje sudrėkintas rankšluostis), maudymas šiltame vandenyje. Galima švelniai masažuoti pilvuką, tik judesiai turi sutapti su laikrodžio rodyklių kryptimi. Mamytė gali gerti paprastojo pankolio vaisių užpilo (ne daugiau kaip vieną maišelį per dieną). Vaikui galima duoti kelis kartus per dieną po šaukštelį paprastojo pankolio vaisių užpilo (po vieną maišelį). Skubiai pagalbai taip pat yra žvakučių Viburkol - pasitarus su gydytoju, galima įkišti į tiesiąją žarną vieną kartą per dieną. Yra ir kitų vaistų nuo dieglių (pvz.: Espumisan), tačiau dėl jų vartojimo taip pat reikia tartis su vaikų gydytoju.

73. Ar žindyvė gali lankyti baseiną, plaukyti ežere, jūroje?

Žinoma, kad galima plaukioti baseine, ežere, jūroje ir net upėje. Nors maudytis upėje pavojinga, bet ne dėl maitinimo, o dėl gyvybės. Vienintelis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, tai temperatūrų kaita. Kai kurių moterų krūtys laktacijos metu nepaprastai jautrios. Net nežymus krūtų atšalimas joms sukelia didžiulį, kartais keletą valandų trunkantį skausmą. Savaime aišku, joms reikia vengti baseinų su šaltu vandeniu ir Baltijos jūros.

74. Ar žindyvės gali degintis (taip pat ir soliariume)?

Deginimasis visai neveikia pieno kokybės ar kiekio. Kitaip tariant, žindyvės gali degintis. Tik, žinoma, protingai, neviršyti visiems žmonėms rekomenduojamų dozių.

75. Ar žindyvės gali dažyti plaukus, daryti ilgalaikes šukuosenas?

Be abejo. Šioms procedūroms nėra jokių kontraindikacijų. Kartais kirpėjai atkalbinėja nėščiąsias, sakoma, kad dažai ir ilgalaikės šukuosenos prie jų plaukų dažnai "nelimpa". Tačiau žindyvės tokių problemų nepatiria.

76. Ar žindyvė gali lankytis kosmetikos kabinetuose?

Ir tam nėra kontraindikacijų. Galite visai ramiai valyti ar drėkinti odą, daryti kaukes, jonoforezę, dažytis blakstienas ir antakius ar depiliuoti odą.

77. Kaip išsaugoti pieną bent keletą mėnesių?

Nereikia nieko daryti. Šiuos reikalus tvarko kūdikis. Tik nereikia jam trukdyti, tai yra riboti žindymų ar per prievartą kišti spenelį.

78. Ar galės žindyti moteris, kurios mama ir tetos negalėjo žindyti?

Tas faktas, kad mama ar tetos nežindė, neturi poveikio žindymo sėkmei. Žinoma, kai kurių moterų pieno liaukos nepakankamai išsivysčiusios, tačiau nėra žinių, kad tai būtų paveldima negalia. Patikimesnė būtų prielaida, kad jos savo vaikus pagimdė tuo laiku, kai moterys būdavo kalbinamos dirbtinai maitinti savo kūdikius, o nuo natūraliojo maitinimo jos būdavo tiesiog atgrasomos.

79. Jei praėjusį kartą po gimdymo pienas pasirodė tik ketvirtą parą, ar tai reiškia, kad ir dabar pagimdžius bus tas pats?

Manau, kad tai tik nesusipratimas arba nepakankamas mažyliams gaminamo pirmojo maistelio (krekenų) vertinimas. Iš esmės šio maistelio gaminama tik truputį. Savo spalva krekenos neprimena pieno, tačiau tai iš tiesų nepaprastai vertingas, pasaulyje pats geriausias naujagimio maistas. Maždaug po trijų parų krūtys vietoje krekenų pradeda gaminti pieną. Jis skystesnis už krekenas, jo gaminama daug daugiau. Tik toks maistas kelia mums pasitenkinimą. Tačiau juk svarbūs ne mes, bet mažylis, o jam pirmosiomis gyvenimo paromis reikia būtent krekenų. Gal po praėjusio gim-dymo moteris neturėjo galimybės maitinti kūdikio? Tuomet ji galėjo krekenų net nematyti. Tačiau krūtyse jų tikrai buvo, nes dar nėščiosios organizmas pradeda jas gaminti. Tokiu atveju reikia pasirūpinti, kad ji galėtų maitinti vos gimusį kūdikį (rasti ligoninę, kurioje net pirmosiomis akimirkomis po gimties kūdikis neatskiriamas nuo motinos).

80. Ar moteris, kuriai teko daryti cezario pjūvį, turės pieno pirmosiomis kūdikio gyvenimo paromis?

Pieno gamyba visai nepriklauso nuo moters gimdymo būdo. Pieno gamybai svarbu hormoniniai pokyčiai, vykstantys moters organizme, kai gimė vaikas ir pasišalino placenta, o ne tai, kaip visa tai vyko. Po cezario pjūvio, kaip ir po fizio-loginio gimdymo, galima taip pat sėkmingai maitinti kūdikį krūtimi. Savaime suprantama, vaiką stengiamės kuo anks-čiau pridėti prie krūties, kad paskatintume visavertę pieno gamybą.

81. Ar normalu, kad iš nėščiosios krūtų randasi tirštų išskyrų?

Taip, tai visai normalu. Šios išskyros - krekenos, tai yra pirmasis, kūdikiui specialiai paruoštas maistas. Kai kurios moterys šiuos lašus pastebi jau nuo nėštumo vidurio, kitos - keletą dienų ar savaičių iki gimdymo. Iš kitų moterų krūtų krekenas išgaus tik prie jų pridėtas naujagimis.

82. Ar pastojusi moteris turi nustoti žindyti vyresnį vaiką?

Ne, tai nebūtina. Tačiau būna situacijų, kai reikia pagalvoti, ar neverta nutraukti žindymo. To reikia, jei praeityje būta persileidimų, priešlaikinių gimdymų, tepimo nėštumo metu, jei labai mažėjo kūno svoris.

83. Ar gali žindyvė pastoti?

Deja, taip. Žindymas nėra šimtaprocentinė kontracepcijos priemonė.

84. Ar atsiradusios mėnesinės nutrauks pieno gamybą?

Pasirodančios mėnesinės nedaro įtakos nei gaminamo pieno kiekiui, nei jo maistinei vertei.

85. Kada žindyvėms prasideda mėnesinės?

Tai labai individualu. Jos priklauso nuo moters organizmo, nuo to, kaip dažnai ir gerai vaikas čiulpia krūtį. Išskirtiniais atvejais pasitaiko, kad vaisingumas grįžta praėjus vos aštuonioms savaitėms po gimdymo arba tik tada, kai kūdikis nujunkomas nuo krūties.

86. Ar žindyvės gali vartoti kontraceptikus?

Galima naudoti prezervatyvus, gimdos kaklelio gaubtelius, makšties žvakutes. Draudžiama vartoti hormoninius kontraceptikus. Daug lengviau moterims, kurios iki nėštumo suspėjo išmokti atpažinti ovuliaciją pranašaujančius požymius. Dabar joms bus lengviau atpažinti vaisingąsias dienas ir naudoti tinkamus kontraceptikus.

87. Ar žindyvė gali vartoti vaistų nuo kirmėlių (visa šeima priversta jais gydytis, nes vyresnysis vaikas parsinešė jų iš darželio)?

Vaistai nuo kirmėlių (pas mus dažniausiai siūlomi Pyrantelum) iš virškinamojo trakto rezorbuojasi tik ~ 15 proc. išgertos dozės ir nepatenka į motinos pieną. Todėl žindyvės gali juos vartoti.

88. Kokius vaistus draudžiama vartoti žindyvėms?

Čia nepakaktų vietos visus išvardyti. Kiekvienu atveju prieš vartodama vaistą, tarkitės su gydytoju.

89. Kada moteriai draudžiama žindyti?

Draudžiama žindyti moterims, kurios turi vartoti žindyvėms visiškai netinkamus vaistus, narkomanėms, ŽIV viruso nešiotojoms, sergančioms AIDS, sunkiomis psichikos ligomis bei IV laipsnio kraujotakos nepakankamumu, piktybiniais augliais. Žindymą tenka laikinai nutraukti, kai motina serga paprastąja spenelio bei aplinkos pūsleline (žindymas nutraukiamas kol visiškai užgis). Atvirąja užkrečiama džiova serganti motina neturi bendrauti su vaiku, tačiau kas nors kitas gali pamaitinti kūdikį ištrauktu pienu, nes Kocho lazdelių į pieną nepatenka. Citomegalija sergančiai moteriai draudžiama žindyti neišnešiotą kūdikį, tačiau galima žindyti laiku gimusį mažylį.

90. Ar žindyvė gali prašyti dantų gydytojo skausmą malšinančių vaistų?

Žinoma, stomatologijos kabinete galima sau pasidovanoti vietinę nejautrą. Tai visai nekenkia pienui.

91. Ar žindyvė gali daryti dantų rentgeno nuotraukas?

Taip. Galima daryti rentgeno nuotrauką, tik nereikia naudoti kontrasto su jodu.

92. Ar žindyvė gali skiepytis nuo gripo, virusinio hepatito?

Be abejo. Žindymas netrukdo skiepytis.

93. Ar gali žindyti moteris, serganti raupais, rozeole ir pan.?

Taip. Taip pat gali žindyti sergančios kiaulyte.

94. Ar persišaldžius galima maitinti krūtimi?

Žinoma, kad taip. Į pieną patekę patogeniniai mikroorganizmai apgaubiami antikūnų, todėl jie negali pakenkti vaikui. Kūdikis gali apsikrėsti nuo motinos, tačiau ne per pieną, o per orą lašeliniu keliu. Lankydamasi pas gydytoją turite pranešti, kad žindote. Tuomet jis galės parinkti tinkamiausius vaistus.

95. Ar galima žindyti kūdikį apsinuodijus maistu?

Apsinuodijimas maistu netrukdo žindyti. Tik būtina gerti reikiamą kiekį skysčių, nes viduriuojant galima jų netekti. Taip pat reikia informuoti gydytoją, kad esate žindyvė, kad jis parinktų tinkamų vaistų.

96. Kokių skausmą ir karštį malšinančių vaistų gali vartoti žindyvė?

Dažniausiai skiriame Apap, Efelargan, Codipar arba homeopatinių vaistų (pvz., beladonos).

97. Ar galima žindyti karščiuojant? Kokiai temperatūrai esant reikia pertraukti žindymą?

Karščiavimas nelaikomas žindymo kontraindikacija. Nesvarbu, ar turite 37,5 °C, ar 40,3 °C karščio. Svarbu, kokia karščiavimo priežastis?

98. Ką daryti, jei nuo nervų staiga prapuolė pienas?

Nuo nervinimosi pienas neišnyksta. Gali tik sutrikti pieno tėkmė. Tokiais atvejais vartojama švelnių raminamųjų, pvz., melisos užpilo, sirupo ar homeopatinių tablečių Ypsilo Heel. Gali padėti šilta aromaterapinė vonia su keliais lašais levandos aliejaus. Kai kurios moterys nuo ribinių situacijų gelbstisi vyno taure.

99. Ar galima maitinti krūtimi, jei pastarąsias tris dienas kūdikis jos nečiulpė (ar nesugedo pienas)?

Galima nesibaiminant vaikui paduoti krūtį, net jei keletą savaičių jis jos nežindo. Tai paprasta - krūtyje esantis pienas negali nei sugesti, nei surūgti, jam negali nutikti nieko blogo.

100. Ar mokės čiulpti krūtį kūdikis, gavęs pieno iš buteliuko su žinduku?

Visaip pasitaiko. Kai kurie vaikai maitinami ir iš krūties, ir iš buteliuko, ir nieko blogo dėl to nenutinka. Yra vaikų, kurių čiulpiamąjį refleksą sutrikdo net vienkartinis pavalgymas iš buteliuko. Žinoma, jei tik įmanoma, reikia vengti maitinti per žinduką. Ypač to reikia vengti pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Taip pat reikia atsisakyti žinduko, kai tik pastebi-ma, kad mažylis pradeda kitaip čiulpti, arba kai žindymas tampa skausmingas. Tačiau tai visai nereiškia, kad negalima vaiko išmokyti taisyklingai žįsti. Tik tai labai vargingas, ne visuomet duodantis vaisių darbas.