Tikslios diagnozės – į Londoną?

Sociologiniai tyrimai rodo, kad kasmet vis daugiau lietuvių nepasitiki sveikatos priežiūra Lietuvoje. Vieni kaltina sveikatos apsaugos reformą, kiti - gydytojus.

O Anglijoje dirbantys lietuviai medikai tvirtina, kad mūsų šalyje medicinos paslaugų kokybę lemia pažintys.

Padarė įspūdį

Jei Lietuvos gydytojai penkerius metus neranda ligos, važiuok į Londoną, išsikviesk greitąją pagalbą ir diagnozę sužinosi per pusvalandį. Tokias išvadas padarė giminaičiai, su nuostaba klausydami ponios Janinos pasakojimo apie Anglijos medikų darbą. Garbaus amžiaus moteris neseniai grįžo iš Londono, kur svečiavosi pas dukrą. Jos pasakojimas skambėjo maždaug taip: „Janinai pasijutus blogai, dukra suskubo kviesti greitąją pagalbą. Dukra dar kalbėjo telefonu, kai prie namų privažiavo medikai. Ligoninėje tuoj pat atliko visus reikalingus tyrimus. Galiausiai apžiūrėjo gydytojas, kuris iš tyrimų rezultatų bei paklausinėjęs pacientę nurodė ligą, kuri greičiausiai ir kamuoja moterį. Išrašė vaistų, patarė, kokius tyrimus ji turės atlikti grįžusi į Lietuvą."

Kuo Anglijos medikai nustebino moterį? Pirmiausia tuo, kad kamuojama tų pačių simptomų ji kokius penkerius metus vaikščiojo pas vietos gydytojus, darė tyrimus, bet jai niekas aiškiai taip ir nepasakė, kokia liga ji serga. Antra, gydytojas malonaus dėmesio jai, ne vietinei, skyrė kone visą pusvalandį, o ir mokėti už konsultaciją nereikėjo. Ne tik nereikėjo mokėti, bet ir vaistų nemokamai gavo.

Nepasitikėjimas tik didėja

Ponia Janina neslepia, kad po šio vizito jos nepasitenkinimas Lietuvos gydymo įstaigomis dar sustiprėjo. Ji prisipažino, kad iš poliklinikos ar ligoninės visada grįžta susinervinusi. Suerzina laukiančių pacientų eilės, pikti gydytojai, kurie labai nenoriai bendrauja su pacientais, prirašo brangių, bet neveiksmingų vaistų.

Nepasitikinčiųjų sveikatos apsauga kaip institucija yra labai daug ir jų kasmet daugėja. Šias tendencijas patvirtina sociologinės apklausos. Anot „Vilmorus" direktoriaus Vlado Gaidžio, nepasitikėjimo sveikatos apsauga lūžis įvyko pernai. Praėjusį balandį sveikatos apsauga pasitikėjo 44 proc., o šiuo metu - tik 31 proc. apklaustųjų. „Labai blogas rezultatas. Spėju, kad toks nepasitikėjimo augimas susijęs su sveikatos apsaugos reforma", - sakė V.Gaidys. Jis nurodo vieną aiškią tendenciją, kuri nesikeičia jau dešimt metų, - sveikatos apsauga labiau pasitiki kaime gyvenantys, ypač vyresnio amžiaus, neturintys aukštojo išsilavinimo žmonės. Lietuvių nepasitikėjimą sveikatos sistema patvirtina ir naujausi „Eurobarometro" apklausos duomenys. Beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje sveikatos priežiūros kokybė yra prastesnė nei kitose ES valstybėse.

Pacientai ir gydytojai - įkaitai?

Žmonės nepasitiki ne gydytojais, o sveikatos priežiūros organizavimu. Tuo tikras Gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. „Ne kvalifikacija žema, o sveikatos priežiūros tvarka bloga. Tiek gydytojai, tiek pacientai yra šio nemokšiško organizavimo aukos. Štai iš kur tos laukiančiųjų eilės. Jų nebūtų, jei ligoninės būtų sujungtos pagal ligonių srautus", - įsitikinęs jis. Anot L.Labanausko, Lietuvos gydytojų ir slaugytojų kvalifikacija yra labai aukšto lygio. „Dirbantiems tokiomis prastomis sąlygomis medikams galima paminklus statyti", - įsitikinęs jis.

Gydytojas vadina niekiniais pareiškimus, kad Lietuvos gydytojai per vėlai diagnozuoja ligas. Anot jo, Lietuvoje ligos diagnozuojamos labai greitai pagal visos Europos Sąjungos kriterijus.

Skirtumai gerai matosi

Nežinia, kaip yra visose ES šalyse, bet Lietuvos ir Anglijos sveikatos priežiūrą kardiologas dr. Audrius Šimaitis gali palyginti. Specialistas jau penkerius metus dirba pietvakarių Anglijoje esančioje didelėje Karališkojoje Kornvalio ligoninėje (apie 1 000 lovų). Prieš tai beveik metus dirbo Australijoje, turi nemenkos patirties ir Lietuvoje.

„Pirmas šokas, kurį patyriau ir kurį patiria visi susidūrę su anglosaksiška sistema (Australija, Jungtinė Karalystė) yra aukštas gydytojų rezidentų pasirengimo lygis. Aukštąjį mokslą baigęs, bet dar neturintis praktinės patirties rezidentas Anglijoje pranoksta jau dirbantį Lietuvos specialistą (ne rezidentą - red.) pasirengimu, žiniomis, įgūdžiais ir sugebėjimais", - pasakojo A.Šimaitis. Pasak jo, į akis krinta dar vienas aspektas - slaugytojų dalyvavimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. „Ir Vilnius, ir Kaunas, ir Klaipėda rengia slaugytojus su aukštuoju išsilavinimu, tačiau pradėję dirbti ligoninėse jie dirba tą patį darbą kaip ir kolegijas baigę slaugytojai", - įsitikinęs pašnekovas. Kitas svarbus aspektas, pasak A.Šimaičio, yra organizacinis darbas. „Tarkime, Anglijoje man padeda asmeninė sekretorė, kuri atsakinėja į pacientų skambučius, tvarko visą klinikinę ir kitą korespondenciją. Mūsų ligoninėje iš 5 tūkst. darbuotojų 2 tūkst. yra sekretoriai ir kitas pagalbinis personalas", - pasakojo jis.

Padeda pažintys

Tačiau ir apie Anglijos gydytojus girdėti nemalonių atsiliepimų. Pasak kai kurių išeivijos lietuvių, jie D.Britanijoje patenkinti viskuo, išskyrus medicinos paslaugas. Tokioms kalboms peno duoda liūdnos emigrantų istorijos. Kad ir gana neseniai nuskambėjusi vienos panevėžiečių šeimos netektis - dėl Londono ligoninės medikų abejingumo mirė dviejų dukterų mama. Liga buvo taip užleista, kad Lietuvos specialistai jau nebegalėjo išgydyti. Mirusioji buvo apsidraudusi ir turėjo teisę gauti deramą Anglijos medikų pagalbą. A.Šimaitis, vertindamas tokius atvejus, sako, kad visose valstybėse ir visose sistemose pasitaiko įvairių atvejų. Vis dėlto jis tikras, kad Anglijos pacientai gauna geresnę medicininę pagalbą. „Ką visų pirma daro pacientai Lietuvoje? Jie skambina pažįstamiems ir klausia: ar žinai gerą daktarą. Tai rodo, kad jie sistema nepasitiki. Anglijoje pacientas visų pirma eina pas šeimos gydytoją", - pasakojo A.Šimaitis. Anot pašnekovo, dauguma anglų sveikatos apsaugos sistema iš esmės patenkinti.