Televizorius ir kompiuteriniai žaidimai kalbėti neišmoko

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 2008-2009 mokslo metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose užregistruoti 26077 mokiniai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Vien Kauno mieste 2007-2008 metais - 3072 vaikai.

Visi tėveliai laukia savo mažylių pirmųjų žodžių ir žavisi jų šveplavimu ar juokingu žodžių iškraipymu - tai juk taip miela. Laimingi tėveliai tikisi, kad jų mažyliai „išaugs", kiti atvirkščiai - vos pradėjus vaikui kalbėti, nerimauja dėl netaisyklingos ar neaiškios kalbos ir skuba pas logopedą. Kurie iš jų teisūs?

Kalbos raida vyksta tam tikrais etapais, todėl daugelis vaiko kalboje stebimų netikslumų būdingi jo amžiui. Kalbai mažylis pradeda ruoštis dar iki gimimo. Jau 4-5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, 7 mėnesį įsimena motinos balsą ir širdies plakimo ritmą. Sulaukęs pirmojo gimtadienio, vaikas supranta apie 30-60 dažniausiai girdimų žodžių ir ima tarti juos ir garsų junginius. Antrųjų metų viduryje pradeda kalbėti frazėmis, žodžius jungia vieną prie kito nepaisydamas jų derinimo klaidų. Trimečių kalboje dar dažnos žodžių derinimo klaidos, netaisyklingas ilgesnių žodžių tarimas, skiemenų praleidimas, sukeitimas vietomis. Ketvirtieji - žodžių kūrybos metai. Iki 5-6 metų vaikas turėtų išmokti tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius.

Dauguma vaikų kalbos trūkumus „išauga", o kitiems jie lieka. Todėl labai svarbu laiku pradėti taisyti tarties klaidas, priminti taisyklingą tarimą. Tarties trūkumai pasireiškia įvairiai: netariamo garso keitimu kitu garsu ar praleidimu, iškraipytu netiksliu garso tarimu, visų priebalsių suminkštinimu ir kt. Dažniausiai pasitaiko liežuvio priešakinių garsų s, z, c, dz, š, ž, č, dž tarimo trūkumai. Daugelis vaikų netaria garsų š, ž, č ir keičia juos garsais s, z, c, pavyzdžiui.: saukstas (šaukštas), ziema (žiema), ceznakas (česnakas). Toks tarimo trūkumas - tipiškas pavėluoto kalbėjimo vystimosi reiškinys, nes garsai s, z, c, dz dėl paprastesnės artikuliacijos ontogeneziškai yra ankstyvesni negu garsai č, š, ž, dž. Iki 5 metų toks tarimo trūkumas laikomas normaliu reiškiniu (fiziologinis šveplavimas). Neretai painiojamos minėtų garsų grupės tarpusavyje arba garsai painiojami grupės viduje, nors atskirus garsus vaikai moka ištarti taisyklingai, pavyzdžiui: štalas (stalas), soka (šoka), žuikis (zuikis), ziogas (žiogas), čirkaš (cirkas), ciuozykla (čiuožykla), cvogūnai (svogūnai), sirkas (cirkas). Toks šveplavimo pobūdis rodo, kad artikuliacijos sunkumų jau nebėra, tačiau visiškai nesubrendę foneminiai tų garsų vaizdiniai, vaikas negeba diferencijuoti iš klausos painiojamų garsų akustinių požymių.

Garsai s, z, c gali būti tariami netiksliai, pavyzdžiui, truputį iškišus liežuvį tarp dantų, užuot atrėmus jo galiuką į apatinius dantis. Šie garsai įgyja lietuvių kalbai nebūdingą atspalvį, šiek tiek primenantį angliško s tarimą. Kalbos ir komunikacijos sutrikimus nustato logopedas. Pastaruoju metu tėveliai gana dažnai iš specialisto išgirsta, kad jų vaikui - tarpdantinis sigmatizmas. Kas tai?

Tarpdantinis sigmatizmas (sigma - graikiškas s raidės pavadinimas) diagnozuojamas tada, kai garsai s, z, c, dz, rečiau š, ž, č, dž tariami su tarp dantų iškištu liežuviu. Kartais liežuvio galiukas būna ties tarpu tarp dantų. Garsai netenka jiems būdingo švilpesio, šnabždesio, tampa duslesni, be to, matyti netaisyklinga liežuvio padėtis. Tokio sutrikimo priežastys gali būti įvairios: atviras priekinis sukandimas, blogas įprotis, stambus liežuvis, išlikęs čiulpimo refleksas. Dažnai taip taria garsus vaikai, negalintys kvėpuoti pro nosį, būdami prasižioję. Sigmatizmų grupei priskiriamas aštuonių lietuvių kalbos garsų netinkamas tarimas, kuris iš dalies lemia ir prastai šiuos garsus tariančių vaikų skaičių. Kai kurie iš šių garsų netinkamai tariami dažniau negu bet kurios kitos grupės garsai.

Taisyti tokį sutrikimą gana sunku ir reikia pradėti kuo anksčiau, kol vaiko kalba dar ne visiškai susiformavusi. Pakeisti įprastus kalbėjimo įgūdžius sudėtinga, tai reikalauja savikontrolės. Labai svarbu, kad vaikui taisyti kalbos trūkumus padėtų ir tėvai, konsultuodamiesi su logopedu.

Kiekvienas, auginantis savo atžalą, nuo pat pirmųjų dienų turi su juo nuolat kalbėtis, komentuoti atliekamus veiksmus, kartoti žaislų, buities reikmenų pavadinimus. Taip plėsis vaiko žodynas, formuosis visavertis supratimas apie jį supančią aplinką. Suaugusieji prisipažįsta, kad dažnai po darbo namo grįžta pavargę ir neturi kantrybės kalbėtis su vaikais. Todėl mažyliai daug laiko praleidžia žiūrėdami televizorių ar žaisdami kompiuterinius žaidimus. Nepamirškime, kad padėti įveikti kalbos sutrikimus gali ne tik specialistas, bet ir tėveliai, bendraudami su mažyliu, jį lavindami.