Šiandien – Pasaulinė maisto diena

Jungtinių Tautų atstovė Maisto ir žemės ūkio organizacija nuo 1945 m. kasmet spalio 16-ają mini Pasaulinę maisto dieną. Šiemet šios šventės šūkis „Pasaulio maisto saugumas: klimato kaitos ir bioenergijos iššūkiai" kviečia suvienyti skirtingų pasaulio šalių pastangas, adaptuojantis prie klimato pokyčių. Gerindamos žemės, vandens, oro kokybę bei žemės ūkio efektyvumą, pasaulių vyriausybės kviečiamos kartu spręsti opiausias šiuolaikinio pasaulio problemas - bado panaikinimo, kokybiškos mitybos ir sveikatai palankios aplinkos išsaugojimo.

Klimato kaita daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Nuo kaitros ar šalčio protrūkių nukenčia milijonai žmonių, kurių mityba tiesiogiai priklauso nuo juos supančių miškų, žemės, vandens šaltinių kokybės. Didėja maisto produktų kainos, auga biodegalų, gaminamų iš maistinių augalų, poreikis. Visa tai dar labiau pablogina nepasiturinčiai gyvenančių pasaulio žmonių galimybes sveikai maitintis.

Kiekviena pasaulio valstybė aktyviai dalyvauja, įgyvendinama Maisto produktų ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) tikslus - gerinti mitybą ir kelti gyvenimo lygį, tobulinti fermose, miškuose ir žvejybos plotuose išgaunamų maisto ir žemės ūkio produktų gavybą, apdirbimą, marketingą ir paskirstymą, skatinti kaimo plėtrą ir gerinti kaimo gyventojų gyvenimo sąlygas, o taip pat, naudojant šias priemones, padėti bado ištiktiems žmonėms.

Visais laikais milijonai planetos gyventojų kentė badą. Daugiau nei 852 milijonai šiuolaikinio pasaulio gyventojų dėl nepakankamos mitybos turi sunkių sveikatos sutrikimų. Maisto ir žemės ūkio organizacija siekia iki 2015 m. dvigubai sumažinti badaujančiųjų skaičių. Sėkmingam šios veiklos koordinavimui plačioji visuomenė vienijama į tarptautinį aljansą, turintį užtikrinti pagrindinę žmogaus teisę - būti sveikam ir nepriklausomam nuo bado.

Vykstant civilizacijos raidai aiškėja, kad mūsų Žemė nėra tokia didelė, o jos maisto ištekliai nėra beribiai. Prognozuojama, kad XXI a. planetos gyventojų skaičius padvigubės ir amžiaus pabaigoje sieks 10 milijardų. Todėl pasaulio mokslo visuomenė ir valstybių vadovai susirūpino, kaip išmaitinti žmones, nes tai tampa nebe atskirų šalių vidaus, bet globaline problema, tiesiogiai susijusia su civilizacijos išlikimu. „Ar išmaitins mus žemė XXI amžiuje?" - klausia pasaulio politikai.

Lietuvoje bei kitose šalyse atliktais tyrimais nustatyta, kad apie 60 - 70 proc. visų lėtinių ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžį, priežastis - netinkama mityba. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusį dešimtmetį Lietuvos gyventojų mityba smarkiai pakito - maistui gaminti pradėta vartoti augalinį aliejų, sumažėjo sviesto poreikis. Žmonės pradėjo valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Požiūris į sveiką mitybą šalyje tampa atsakingesnis.

„Mes esame tai, ką valgome", - šis senų laikų posakis teigia, kad visa, kas gyva, susideda iš to, kuo mintama. Mūsų kūno cheminė sudėtis - tai mūsų maisto sudėtis, mūsų mityba - tai mūsų sveikata. Saugokime savo sveikatą!