Nobelio medicinos premiją laimėjo trys europiečiai

Vokietis ir du prancūzai, aptikę AIDS ir gimdos kaklelio vėžio sukėlėjus, pasidalijo šių metų Nobelio medicinos premiją.

„Reuters" naujienų agentūra rašo, kad 1,4 mln. dolerių premija perpus padalyta 72-ejų Haraldui zur Hausenui už jo gimdos kaklelio vėžio priežasčių tyrimus bei 61-erių Francoise Barre-Sinoussi ir 76-erių Lucui Montagnier už AIDS sukeliančio viruso ŽIV atradimą.

BBC rašo, kad ryšį tarp žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio vėžio atradęs H. zur Hausenas davė pradžią tyrimams, kurių rezultatas - vakcina, jaunoms merginoms suteikianti imunitetą šiai ligai.

Nobelio premijos komisija pabrėžė, kad H. zur Hausenas, plėtodamas savo idėją, „veikė prieš nustatytas dogmas".

F. Barre-Sinoussi ir L. Montagnier atradimas padarytas 1981 metais. Komisija nurodė, kad šių tyrėjų darbas buvo gyvybiškai svarbus siekiant suvokti viruso, keliančio milžinišką grėsmę žmonijos sveikatai, biologiją.

Prancūzijos mokslininkų tyrimai davė pradžią ŽIV infekcijos diagnostikos metodų nustatymui bei padėjo atrasti naujus gydymo būdus.

„Mokslas ir medicina dar niekada nebuvo tokie greiti aptikti ir identifikuoti naujos ligos sukėlėją bei nustatyti reikiamą gydymą", - teigiama komisijos pranešime.

Iki šiol nėra visiškai ŽIV įveikiančio vaisto, tačiau daugeliui infekuotųjų dėl pažangaus gydymo virusas nebėra mirties nuosprendis. Dabar užsikrėtusieji gali išgyventi iki penkių dešimtmečių.

Pernai Nobelio medicinos prizas įteiktas dviems genetikos mokslininkams iš JAV bei vienam jų bendradarbiui iš Didžiosios Britanijos.

Mario Capecchi, Oliveris Smithies ir Britonas Martinas Evansas išplėtojo technologiją, vadinamą genų išskyrimu („gene targeting").

Ši technologija suteikia galimybę „nutildyti" atskirus genus ir stebėti tokio išskyrimo efektus, šitaip žingsnis po žingsnio susekant kokio nors susirgimo vystimąsi.

Medicinos premija tradiciškai būna pirmoji iš Nobelio premijų, teikiamų kasmet, serijos.

Prizai už pasiekimus mokslo, literatūros ir taikos srityse pirmą kartą išdalyti 1901 metais, pildant dinamito išradėjo Alfredo Nobelio valią.