Mokslininkai aptarė erkinio encefalito pasekmes

Vienoje vyko 13 - asis tradicinis Tarptautinės mokslinės erkinio encefalito darbo grupės susitikimas. Viena pagrindinių jame svarstytų temų - liekamieji erkinio encefalito reiškiniai.

Dvi dienas trukusiame susitikime daugiau kaip šešiasdešimt mokslininkų iš Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos šalių įvardijo erkinį encefalitą tarptautinio masto problema. Susitikime skaityti 23 pranešimai ir surengti 3 seminarai, kuriuose diskutuota, kaip apsisaugoti nuo šios sunkios ligos.

Profesoriaus Ericho Schmutzhardo iš Insbruko medicinos universiteto pateiktais duomenimis, iki 30 proc. užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu tenka ilgam laikui guldyti į ligoninę, nes išsivysto centrinės nervų sistemos pažeidimai - meningitas (smegenų dangalų uždegimas) arba meningoencefalitas (dangalų ir smegenų audinio, parenchimos uždegimas). Vaistų nuo šios ligos nėra, ligoninėje gydomi tik jos simptomai. Kasmet pasitaiko ir mirties nuo šios ligos atvejų.

Liublianoje esančio Universiteto medicinos centro profesorius Francas Strle pabrėžė, kad nuo 30 iki 60 proc. pacientų, persirgusių stipria centrinės nervų sistemos liga, kenčia nuo poencefalitinio sindromo - liekamųjų ligos reiškinių, kurie gali trukti kelias savaites, metus, o kartais ir visą likusį gyvenimą.

Lengvus liekamuosius erkinio encefalito reiškinius jaučia 15-33 proc. sirgusiųjų šia liga. Vidutinio sunkumo simptomai - galvos skausmai, atminties pablogėjimas, dėmesio koncentracijos ar miego sutrikimai, dirglumas - vargina 37-79 proc., o sunkios ligos pasekmės - paralyžius, kalbos ir psichikos sutrikimai, pasunkėjusi koordinacija - gali likti 3-48 procentams sirgusiųjų.

Susitikime pristatytose studijos akivaizdžiai įrodo, kad poencefalitinis sindromas labai įtakoja gyvenimo kokybę, neretai priverčia pakeisti ne tik darbą, bet apskritai gyvenimo būdą, atsisakyti mėgiamos veiklos ir pan. Tokių pacientų gydymas, priežiūra, invalidumo pašalpos vėliau pareikalauja nemažų lėšų.

Tad dar viena susitikimo temų - kaip paskatinti žmones susirūpinti savo sveikata. Juo labiau, kad yra paprasta ir patikima priemonė - skiepai nuo erkinio encefalito. Diskusijai vadovavęs Vienos medicinos universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Michaelis Kunze, apibendrindamas išsakytas nuomones, padarė išvadą, kad „turėtume skiepijimąsi nuo erkinio encefalito rizikos zonos šalyse paversti įprasta praktika."

Lietuva, Latvija ir Estija įvardijamos kaip Europos Sąjungos šalys, kuriose yra didžiausia rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu. Pernai Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 610 žmonių, trys sirgusieji nuo šios ligos mirė.