Kas? Klijuoti kumpiai?!

Vokietijos spaudoje - baisus skandalas. Vokiečiai visada žinojo, kad maisto gamintojai, naudodamiesi tipišku tos šalies piliečių šykštumu, juos apgaudinėja. Buvo truputį nusiraminę: pasitikėjo vis griežtėjančiais savo valstybės įstatymais ir Europos Sąjungos (ES) kontrole. Dabar paaiškėjo, kad kontrolė - geras dalykas, bet maisto pramonė sugeba ją apeiti.

Maisto pramonė nenuodija vartotojų, tačiau pakiša jiems daug mažiau vertingą, gražiai įpakuotą ir net skanią prekę. Kadangi mūsų prekybininkai įsiveža labai įvairių maisto produktų, paruoštų vartoti iškart, pamaniau, kad ir mums reikia žinoti, ką surado vokiečių spauda. Be to, stambūs koncernai nedirba tik vienai kuriai nors valstybei. Jų produkcija gaminama visur, Lietuvoje taip pat.

Seilės turi varvėti

Didžiausias akių dūmimas - skonio srityje. Tai nėra labai sudėtinga. Paimi saują tikro, gamtinio produkto, sakysim, čiobrelių, įdedi į analizatorių su specializuotu kompiuteriu ir po kelių valandų spausdintuvas išmeta formulę. Bus gal penki lapai, bet bus išvardytos visos cheminės medžiagos, sudarančios čiobrelių kvapą ir skonį, nurodytas jų kiekis. Surinkai tas medžiagas, sujungei ir gavai tokį intensyvų čiobrelių kvapą bei skonį, kad užteks dviejų šaukštų visam plaukymo baseinui iškvepinti. Kvapas bus stipresnis negu tos arbatos, kurią močiutė kaime užpliko ant jos pačios surinktų ir išdžiovintų čiobrelių. Ir ta sintetinė esencija nebrangi, nes gamyklų-laboratorijų pristatyta visur. Kam maisto pramonei stengtis gaminti produktą, kuris bus daug brangesnis, bet mažiau viliojantis? Sintetinio skonio gamyba neišpasakytai išaugo. 1980-aisiais įvairios esencijos buvo pagaminama už 4 mlrd. dolerių, ir tada ji buvo brangi, o dabar dirbtinio skonio ekstraktų pagaminama už 20 mlrd. dolerių ir jie - pigūs. Koncentruotos sintetikos Europoje kasmet suvartojama 170 tūkst. tonų. Visiems užtenka sočiai.

Ar jums valgant ananasinį saldainį kada nors pakliuvo gabaliukas ananaso? Niekada, tiesa? Turbūt pastebėjote, kad tas saldainis kvepia stipriau ir turi ryškesnį skonį nei šviežias ananasas. Žinoma, yra saldainių ar tortų, pagardintų tikrais vaisiais. Ne apie juos kalba. Tas pat ir dėl alkoholinių gėrimų. Ar matėte per pastaruosius kelerius metus butelyje žolyčių, uogyčių? Jeigu įdėta, tai tik tam, kad geriau apgautų.

Gal citrina žalinga?

Bet grįžkime prie vokiečių spaudos atradimų. Ji išsiaiškino, kad gaminiams, ant kurių pakuočių rašoma "citrininiai", maisto gamyklose ir kepyklose nenaudojama citrinų sulčių. Jos palyginti brangios ir greitai genda. Todėl pilamas toks pat skystis, kaip ir į "citrininį" klozetų valiklį.

Sintetinės skonio esencijos suteikia galimybę pagaminti bet kokį produktą iš bet kokios žaliavos. Norite nustebinti šeimą? Nesivarginkite derindami kelių skonių pipirus, spragindami česnaką. Dėkite į sriubą ar mėsą "skonio stipriklio". Jis padarytas iš

maltodekstrino, svogūnų miltelių ir gliutamino. Ta medžiaga dar ir apetitą dirbtinai sužadins. Jos dedama į traškučius. Kartą paragavęs, negali sustoti, kol nesuvalgysi viso pakelio. Gliutaminą plačiai vartoja kinų virtuvė. Kai kuriose šalyse jis uždraustas. Sočioms žiurkėms davus gliutamino, jas ištikdavo toks rajumo priepuolis, kad šios išsipūsdavo ir žūdavo.

Maisto gamybos koncernai, lenktyniaudami, kuris pagamins pigiau, daro sūrį, kuriame nėra nė gramo pieno produktų. Naudojami augaliniai riebalai, sintetinė skonio, kvapo esencija ir... begalė reklamos. Vokiečių laikraštis "Bild" tai pavadino "didele kiaulyste", nes pagal taisykles tokio produkto net negalima vadinti sūriu. Koncernai tą nežinia kaip vadintiną daiktą išėmė iš parduotuvių lentynų, bet jis mielai vartojamas picerijose ir kepyklose.

Apgaudinėjimo būdų - begalė. Jų esmė - žodžius, pavadinimus palikti senus, įprastus, o gaminio turinį pakeisti. Imkime kad ir kumpį. Regis, kas gali būti patikimesnis. Įvairūs ne itin kokybiški mėsos gabalai gamyklose verdami su krakmolu, želatina ir jungiamaisiais galvijų audiniais, na, žinoma, dedama ir skonio esencijos, kol pasidaro masė, kurią galima pjaustyti. Iš jos suformuojami blokai. Ilgai buvo ginčijamasi, kaip tokį daiktą reikėtų vadinti. Vartotojų advokatai reikalavo rašyti "klijuotas kumpis". Gamintojai nutarė, kad tai skamba paniekinamai. Galų gale buvo apsistota prie sąvokos "formuotas kumpis". Taip ir liko. Kadangi gamintojai tiesos nei sakyti, nei rašyti nesutinka, o meluoti negali, nes atsidurtų teisme, atsirado nauja meno šaka: meluoti taip, kad niekas negalėtų prikibti.

Vokietijoje populiari "veršienos kepeninė dešra". Graži, skani, nes daug to "skonio" pridėta. Tik joje nėra nė gramo veršiuko kepenų. Yra kiaulės kepenų ir 20 proc. veršienos. Užtat žongliravimas žodžiais - tobulas. Pirkėjas dabar labai atsargus? Padės į šalį, jei neras žodžio "natūralus"? Puiku, duosim jam "natūralų" arba "natūralaus skonio", "natūralaus kvapo" produktą.

Tačiau ką reiškia šis žodis? Na, pagamintas ne iš naftos. Ir ne iš anglių. Turi būti augalinės kilmės? Gerai. Bet ar kas reikalauja gamykloje gliaudyti Indijoje auginamas vanilės ankštis? Žinote, kiek jos kainuoja?! Todėl vanilės aromatas gaminamas iš popieriaus pramonės atliekų. Braškių kvapas - iš medžio drožlių, už persikų aromatą galime padėkoti pelėsinėms kultūroms, o už jūros produktų - distiliatui iš žuvų atliekų. Kartais ant pakuotės yra trys raidės ESL. Suprask, žmogau, kad gali. Tai trijų angliškų žodžių santrumpa. Lietuviškai būtų - "Pratęstas buvimo lentynoje laikas". Esmė tik viena: pridėta konservantų. Kadangi įstatymas neleidžia pirkėjo apgaudinėti, jį reikia informuoti. Teigiama, jog gaivusis gėrimas "pagamintas iš šviežių vaisių". Teisingai. Šviežių vaisių sulčių jame yra, net 12 procentų. Arba dar atviriau: "Vaisių skonio gėrimas".

Vokiečiai visada buvo surogatų gamybos meistrai, tačiau dabar, kai nėra jokio karo ar bado, peržengė bet kokias ribas. Šioje šalyje gaminama 2900 sintetinio skonio ir aromato stipriklių bei 316 konservuojančių ir produktus stabilizuojančių priedų. Jie žymimi raide E. Visų tų dalykų gamyba apgaubta paslapties skraiste.

Viščiukų kova su vanagais

Paklausite, kokio velnio snaudžia vyriausybės ir ES įstaigos? Atsakymas: kova vyksta, bet tai - viščiukų kova su būriu vanagų. Stambioji maisto pramonė per metus Europoje išleidžia apie 30 tūkst. naujų pavadinimų produktų, arba 600 per savaitę. Pamėgink juos sužiūrėti. O kur dar smulkūs gamintojai. Reklamai, vartotojų apetitui pakelti per metus išleidžiama apie 5,5 mlrd. eurų - gerokai daugiau, nei skiriama automobiliams reklamuoti.

Yra dar viena aplinkybė. Kadangi vaikai ir iš jų išaugęs jaunimas pripranta prie sintetiškai sustiprinto ir negailestingai užsaldinto skonio, natūralūs vaisiai ir natūralios sultys jiems jau nebeskanios. Kai viena Amerikos bendrovė ėmė pardavinėti grynas apelsinų sultis, vaikai pasibjaurėjo. Jiems reikia 20 kartų intensyvesnio skonio produktų - tik tada mėgausis tuo skoniu.

Ar ši slapta maisto pramonės revoliucija vien bloga? Ne visai. Jos gynėjai sako, kad sintetiniai priedai suteikia galimybę ir nepasiturintiems žmonėms valgyti taip gardžiai, kaip jie niekada neįstengtų, nes brangiau kainuotų. Be to, priedai kompensuoja tai, ką maistas praranda apdorojamas fabrikuose. Gali būti. Tačiau tie priedai kelia alergiją, žarnyno ligas, skatina nesveiką nutukimą.

Tegyvuoja lietuviški surogatai!

Norėtųsi užšokti ant statinės ir patriotiškai sušukti: "Pirkite prekę lietuvišką!" Bet būtų melas. Nes lietuvaičiai taip pat išmoko vakarietiškų gudrybių. Tai ką daryti?

Venkime produktų, kurių etiketėse gausu tų E, nes didelis priedų ir skonio stipriklių kiekis reiškia, kad žaliava menkavertė. Jei galiojimo laikas ilgas - taip pat blogai. Jeigu yra daugiau kaip 5 sudėtinės dalys - tai jau erzacas. Jeigu gamintojai buvo priversti parašyti, kokio produktas "skonio", - tai irgi erzacas. Blogai, jei yra kukurūzų fruktozės sirupo. Jis tukina ir maskuoja blogą skonį. Etiketėje žodis "natūralus" nieko nereiškia. Gali būti iš natūralių skiedrų.

Ką patarti tokio masinio mūsų sveikatos puolimo akivaizdoje? Iš dalies gali padėti turgus, nes mūsų turgūs neblogai sutvarkyti ir dažniausiai parduoda natūralius produktus. Nevalia maitintis pusfabrikačiais, sumuštiniais, net jeigu juos užsigeriate. Dar blogiau valgyti užkandinėse ir valgyklose. Jos priverstos ieškoti kuo pigesnės žaliavos. Riebalai bus perkaitinti, dar gerai, jeigu tik vakarykščiai - tokie kraujotakai naudingi kaip žvakių parafinas.

Išeitis - viena. Mieli vaikinai, jei norite išvengti gastrito, opų, alergijos, nutukimo, sklerozės, greičiau veskite. Negalima iki Kristaus amžiaus abejoti ir vis tikrinti. Prisiderinsite vienas prie kito, kai būsite susituokę. Tai - vienintelis būdas nevaikščioti persisukusiam. Be to, pigesnis. Neturiu omenyje, kad vedęs visus virtuvės darbus užkrausite žmonai. Puikiai gamina ir vyrai. Beje, tai labai vyriškas sportas.

Svarbiausia - gaminti namie. Žmonija tai darė tūkstančius metų.

Algimantas Čekuolis