Naujausi straipsniai
Gydytojas...Gydytojas:
Vaistų paieška
|
Ištverti karščius sunkiausia širdininkams
2009, Liepa 20 - 12:05
Per karščius reikėtų išmintingai planuoti darbus, daryti pertraukėles, kad nereikėtų užsibūti saulėje ar tvankioje patalpoje. Vėsesnė vasaros pradžia leido atsikvėpti širdies bei kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Tačiau sinoptikai prognozuoja, kad vidutinė liepos temperatūra bus 1-2 laipsniais aukštesnė už vidutinę. Tad šiluma vienus džiugins, o kitiems teks jos pasisaugoti. Dirbti saulėje pavojinga Pasak gydytojų, karščiai labiausiai pavojų kelia padidėjusį kraujospūdį turintiems, vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau jie nelinkę klausyti medikų patarimų. Vieni pluša saulės atokaitoje, kiti neatsisako riebaus maisto, o pagyvenusius žmones reikia įkalbinėti gerti daugiau skysčių. „Tiems, kam yra padidėjęs kraujospūdis, pavojinga dirbti saulėje, ypač palenkta galva. Taip galima prisišaukti hipertenzinę krizę. Ištikus jai, ligoniui veržia pakaušį, svaigsta galva, mirga akyse, pykina. Tokią būseną nelengva ištverti, be to, žmogų apima mirties baimė", - tvirtino Panevėžio kardiologas Jurgis Sutkus. Anot gydytojo, hipertenzinė krizė gali praeiti, bet gali baigtis ir sunkesnėmis ligomis. „Sergančiajam visada reikia prisitaikyti, įvertinti savo jėgas ir išmokti keisti planus, kad nepakenktų savo sveikatai", - aiškino kardiologas. Seni žmonės nejaučia troškulio Anot gydytojų, per karščius būtina vartoti pakankamai skysčių. Atsigerti tiek, kiek norisi, J.Sutkus rekomenduoja ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis. „Yra ir tokia nuomonė, kad šiems ligoniams rekomenduotina riboti skysčių kiekį, kad jie nesikauptų organizme. Vis dėlto jiems reikia atsigerti tiek, kiek nurodyta. Kad karštą dieną kraujo tirštumas nepadidėtų, reikėtų išgerti 2,5-3 litrus skysčių", - dėstė kardiologas. J.Sutkus pastebėjo, kad pagyvenę žmonės dažnai nejaučia troškulio. Karštą dieną jų organizmui trūksta skysčių, o gerti nenori. Jiems reikėtų tiesiog tai atsiminti ir prisiverti atsigerti tiek, kiek reikia. Gydytojas pripažino, kad į širdies bei kraujagyslių ligas linkusiems žmonėms sunku patarti ir dėl tinkamos mitybos. Anot jo, dažnai beviltiška aiškinti, kad jie mažiau vartotų gyvulinės kilmės riebalų. „Štai šiandien lankiau pagyvenusį, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantį žmogų, kuris buvo pasiruošęs valgyti sviestą, riebų kumpį, druską - jam netinkamus produktus. Į patarimus jis moja ranka. Žmonės nelinkę savęs varžyti. Jie norėtų vienos saldžiarūgštės tabletės nuo visų ligų, o laikytis rekomendacijų, kurios pagerina sveikatą ir pailgina gyvenimą, nenori", - apie pacientų įpročius kalbėjo J.Sutkus. Tinkama elgsena padeda išvengti perkaitimo Per kaitrą bet ką gali ištikti šilumos smūgis. Tačiau perkaitimo rizika didesnė hipertenzija sergantiems žmonėms. Perkaitimas gali ištikti pabuvus saulės atokaitoje ar tvankioje patalpoje. Jei šilumos smūgį gavęs žmogus neteko sąmonės, reikia kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks gydytojai, ligonį reikėtų paguldyti į vėsesnę vietą, atlaisvinti drabužius, duoti atsigerti vėsaus vandens, šlakstyti jį vėsiu vandeniu. Taip pat reikėtų elgtis, jeigu žmogus sąmoningas. Pajutęs slėgimą viršugalvyje, pykinimą, kiekvienas turėtų prašyti aplinkinių pagalbos, skubiai trauktis į pavėsį, vėsintis vandeniu, vėduotis. Šilumos smūgio išvengiama karštą dieną tinkamai elgiantis. Per karščius būtina išmintingai planuoti darbus, daryti pertraukėles, kad nereikėtų užsibūti saulėje ar tvankioje patalpoje. Jeigu yra galimybių, naudinga atsivėsinti vėsiu dušu. Būtina nešioti galvos apdangalus, geriausia rengtis šviesiais, natūralaus audinio drabužiais. Reikia ne tik pakankamai gerti skysčių, bet vengti kofeino turinčių gėrimų, alkoholio. Per karščius nereikėtų gausiai valgyti. Karštą dieną savijautą gali pagerinti ir įvairios žolelės. Pasak žolininkės Adelės Karaliūnaitės, tokią dieną naudinga gerti beržų lapų arbatą. Ją pasigaminti nėra sudėtinga. 10 g džiovintų beržų lapų užplikyti litru karšto vandens ir palaikyti 15 minučių, kad pritrauktų. Į atvėsusią arbatą galima įsidėti medaus ir per dieną ją gurkšnoti. Ši arbata, anot žolininkės, gerina inkstų funkciją, šalina šlakus, gerina limfos apytaką. Kraujo tirštėjimą mažina gluosnių arbata. Pakanka penkis šešis lapelius užplikyti litru karšto vandens. Jeigu nuskinama su šakelėmis, galima pavirinti. Tinka vartoti ir širdažolių, daržo žliūgių, akišveičių arbatas. Pasak žolelių žinovės, organizmo skysčių apytaką sureguliuoja ir kepenų veiklą pagerina kardažolės. „O jeigu kepenys gerai dirba, sveika bus ir širdis", - tvirtino A.Karaliūnaitė. Žolininkės teigimu, krešulių atsiradimo riziką sumažina arbatinio grybo arbata. Anot jos, arbatos grybą išauginti galima ne tik juodojoje arbatoje. Jį auginti A.Karaliūnaitė pataria pasaldintoje varnalėšų lapų ir žiedynų arbatoje.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą