Genetiškai modifikutos bulvės – vis dar diskusijų objektas

Šių metų kovo 2 d. Europos Komisija leido ES auginti genetiškai modifikuotas bulves „Amflora". Leidimas galioja 10 metų.

Toks leidimas 1998 m. buvo išduotas ir genetiškai modifikuotiems kukurūzams. Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėlių auginimo, priežiūros, derliaus nuėmimo, laikymo ir transportavimo reikalavimų laikymąsi šiuo metu kontroliuoja Valstybinės sėklų ir grūdų bei augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nuo šių metų liepos 1 d. minėtą funkciją vykdys Valstybinė augalininkystės tarnyba. Kontrolės institucijos teigia, kad nei pernai, nei šiemet genetiškai modifikuotų augalų pasėlių šalyje neužregistruota. Žemės ūkio ministerijai sulaukus pirmųjų ūkininkų klausimų dėl genetiškai modifikuotų bulvių auginimo tvarkos, pateikiame šio naujo žemės ūkio produkto atėjimo į rinką ir naudojimo aspektus.

Europos Komisija nepaisė priešiškos ES gyventojų nuomonės

Genetiškai modifikuotos (GM) bulvės „Amflora" - Vokietijos chemijos ir biotechnologijų kompanijos BASF produktas. Kuriant šią veislę buvo siekiama maksimaliai padidinti amilopektino kiekį bulvėse, kuris naudojamas techninio krakmolo gamybai (popieriaus, tekstilės, betono gamybos pramonėse, o perdirbimo atliekos - kaip papildai gyvulių pašarui). GM bulvių auginimas turėtų ženkliai sutaupyti žaliavų ir energijos, pramonėje mažiau būtų naudojama naftos produktų.

Bulvės „Amflora" negali būti naudojamos maistui. Jas ženklinant, privalu nurodyti, kad bulvės yra GM ir nėra skirtos žmonių maistui. Veislė išvesta naudojant geną, suteikiantį atsparumą antibiotikui kanamicinui.

Pirmieji bandymai auginti GM bulves „Amflora" fiksuoti dar 2003 m. (bulves ketinta auginti Švedijoje). Europos Maisto produktų saugumo agentūra GM bulves dar 2009 m. pripažino nekenksmingomis. Tačiau Europos Komisija (EK) šiuo klausimu apsisprendė tik šiemet. Nepaisant 70 proc. ES gyventojų priešiškos nuomonės, kad ES žemės ūkyje būtų auginami GM augalų pasėliai, EK „palaimino" šių produktų atėjimą į ES rinką. Pasak EK, apsisprendimas auginti GM augalų pasėlius grįstas išsamiais ir patikimais moksliniais tyrimais.

Priėmus EK sprendimą leisti auginti GM pasėlius, ES šalys taip pat negali drausti tokių pasėlių auginimo savo teritorijose. Šį pavasarį sodinti GM bulves ketina Čekija, Vokietija, kitais metais - Švedija ir Olandija.

GM kukurūzai jau auginami Ispanijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje. Prieš metus BASF pradėjo bendradarbiauti su JAV žemės ūkio kompanija "Monsanto". Iki 2012 m. minėtos kompanijos į rinką tikisi pateikti naują produktą - sausrai atsparius kukurūzus.

Norinčiųjų auginti tokias bulves Lietuvoje kol kas nėra

GM bulvių veislės kol kas nėra įtrauktos nei į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą, nei į Nacionalinį augalų veislių katalogą, todėl auginti jų Lietuvoje dar negalima. Jeigu ateityje mūsų šalyje atsirastų norinčiųjų auginti šias bulves, jie turėtų laikytis 2007 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklių reikalavimų.

Minėtose taisyklėse nurodoma, kad norintieji auginti GM augalų pasėlius, šiuo atveju bulves ar kukurūzus, mažiausiai 30 d. prieš numatytą sėjos ar sodinimo datą privalo apie tai informuoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas pranešimu (taisyklių 1 priedas). Auginti būtų leidžiama tik ES įteisintos GM augalų veislės (šiuo metu t.y. kukurūzai „MON 810" ir bulvės "Amflora"), kurios būtų įtrauktos į ES bendruosius žemės ūkio augalų rūšių veislių ar daržovių rūšių veislių katalogus arba Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Norintieji auginti GM augalų pasėlius turi turėti agronominio mokslo diplomą ir nustatytos formos pažymėjimą, kad išklausė trumpalaikį specialų mokymo kursą apie GM augalus, jų auginimą bei priežiūrą, arba turėti nustatytos formos pažymėjimą apie išklausytą ilgalaikį specialų šio mokymo kursą. Pastaruosius mokymo kursus pagal poreikį įpareigotos organizuoti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, žemės ūkio mokyklos arba kitos tokią teisę turinčios institucijos.

Prieš planuojant auginti GM augalų pasėlius pravartu žinoti, kad minėtos taisyklės nurodo, jog aplink GM augalų pasėlius turi būti paliktos mažiausiai 3 m pločio apsauginės juostos. Jose turėtų būti auginami tradiciniai tos pačios šeimos, genties bei rūšies augalai, o juos prižiūrėti būtų privalu kaip ir GM augalų pasėlius. Minimalus izoliacinis atstumas nuo tos pačios šeimos augalų GM bulvėms yra 50 m. GM augalų pasėliai negali būti auginami mažesniu kaip 5 km spinduliu nuo bitynų.

Ūkio pildomame GM pasėlių priežiūros, transportavimo ir laikymo registracijos žurnale augintojai privalėtų nurodyti tokių pasėlių sėjos datą, auginamo derliaus paskirtį, tikslų išsėtos sėklos kiekį, užsėtą plotą ir nepanaudotos sėklos kiekį, kt. duomenis. Nuėmus derlių ir nusprendus tame plote GM bulvių nebeauginti, bus privalu užtikrinti, kad augalo likučių neliko dirvoje ir dar dvejus metus stebėti GM bulvių pasėlių vietą naikinant savaime sudygusias GM bulves.

Be to, žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka reikalauja, kad kasmet deklaruojant pasėlius, GM augalų pasėlių laukų ribos būtų žymimos žemės blokų žemėlapių fragmentuose. Jei GM augalų sėjai, priežiūrai ir transportavimui naudojama technika bus naudojama ir tradicinių ar ekologiškų augalų pasėliams bei jų derliui apdoroti, prieš tai techniką bus privalu kruopščiai išvalyti, kad joje neliktų dirvos, sėklų ar GM augalų likučių.

Specialistų komentarai

Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius

Lietuvos derybinė pozicija dėl GM produktų visada buvo gan atsargi ir konservatyvi - pasisakėme už tradicinį žemės ūkį be GM augalų pasėlių. Tokia nuostata remiasi mūsų šalies vartotojų prioritetais (ekologinio žemės ūkio, natūralių produktų vartojimu ir pan.) bei aplinkinių šalių apie mus susiformavusi nuostata, kad Lietuva gamina sveiką ir patikimą žemės ūkio produkciją. Šiuo metu GM augalų pasėlių klausimu laikomės atsargios politikos, mat išvengti GM augalų pasėlių genetinės sklaidos, kuri neabejotinai turėtų įtakos esamai biologinei įvairovei, būtų sudėtinga.

Tačiau jei kuris ūkininkas nuspręstų auginti GM augalų pasėlius ir surinktų visus reikiamus leidimus, suplanuotų reikalaujamo pločio apsaugines juostas ir įsipareigotų vykdyti kitus tokių augalų priežiūros taisyklėse numatytus reikalavimus, teisinio pagrindo drausti šalyje auginti GM augalų pasėlius, įteisintus EK sprendimais, neturime.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė

Poreikio auginti Lietuvoje GM bulves nėra. Derybose dėl narystės ES mūsų šaliai gerokai sumažinus pramoninio krakmolo gamybos kvotą, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje krakmolo iš bulvių niekas negamino. Apskritai nei vietinėje, nei ES rinkoje nejuntamas bulvių trūkumas, todėl skeptiškai vertinu ir EK sprendimą įleisti GM bulves į žemės ūkio sektorių. Žinoma, nuogąstavimų, kad esant dabartinei rinkos kontrolei šios bulvės nepateks, nesusimaišys su įprastinėmis, yra.

Vis gi kviesčiau GM augalų skverbimąsi į tradicinį žemės ūkį vertinti žvelgiant į šią temą kitu kampu - Europos Parlamentui ėmus riboti augalų apsaugos priemonių vartojimą žemės ūkyje, į GM augalų kūrimą aktyviai įsitraukia pamažu pelno netenkanti chemijos pramonė. EK leidus ES auginti GM bulves įsitikinome, kad šios pramonės srities atstovai puikūs lobistai (prieš GM augalus pasisakė 70 proc. ES gyventojų). Galvoju, kad ir ateityje žemės ūkio rinkoje dominuos turtingi komersantai, o priimami sprendimai visų pirma atspindės jų interesus.

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo direktorius dr. Almantas Ražukas

Perspektyvų auginti GM bulves Lietuvoje nėra: dauginamoji medžiaga brangi (gerokai brangesnė nei įprastinių veislių bulvių), o krakmolą gaminančių fabrikų šalyje nėra. Turint omenyje griežtus šių augalų pasėlių auginimo, priežiūros ir naudojimo reikalavimus, tikėtina, kad norinčiųjų auginti GM bulves pas mus neatsiras. Skeptiškai vertinu ir galimybę GM bulvėms rastis maistinių bulvių rinkoje - jos turi specifinių savybių ir maistui tikrai netinka.

Nėra teisinga gvildenant šią temą manipuliuoti argumentu, kad per GM bulvių perdirbimo produktus, kurie galėtų būti naudojami gyvulių parašų papildams, vartotojai įgis atsparumą tam tikriems antibiotikams. Ši tema turėtų būti labiau siejama su GM sojos naudojimu. Šiandien 95 proc. gyvulių pašarui naudojamos sojos išspaudų yra GM ir tai nėra naujas reiškinys.

Apibendrinant galima prognozuoti, kad dėl konservatyvių lietuvių pažiūrų, GM augalai į šalies žemės ūkio rinką kelią skinsis labai sunkiai.