Europa ima prasigerti

Europos Sąjunga (ES) - labiausiai girtaujantis pasaulio regionas. Kiekvienas jos gyventojas kasmet vidutiniškai suvartoja 11 litrų grynojo alkoholio, o tai 2,5 karto daugiau nei vidutiniškai pasaulyje.

Tokie nedžiuginantys duomenys paskelbti Europos Parlamente, per Socialistų frakcijos ir Europos kovos su alkoholizmu draugijos „EuroCare" konferenciją. Joje ir prieita prie išvados, kad europiečio suvartojamo alkoholio kiekis jau ima kelti pavojų ne tik patiems girtaujantiesiems, bet ir aplinkai. Svaigalų daroma žala jau lyginama su rūkymo žala. Net atsirado naujas terminas „pasyvus gėrimas", analogiškas „pasyviam rūkymui". „EuroCare" vadovas Michelis Craplet pabrėžė per konferenciją, kad girtavimo žala nė kiek ne mažesnė negu rūkymo, o gal ir didesnė.

Europoje nusigerti kartą per savaitę jau tapo įpročiu 29 proc. vyrų. Pamažu jie darosi priklausomi nuo alkoholio. Europiečiai vis dažniau nusigeria ir per futbolo rungtynes, lietuviai - žiūrėdami krepšinį.

„Šiandien kas dešimto ES gyventojo mirties priežastis yra svaigalai", - įspėja Norvegijos „Actis" draugijos, kovojančios su alkoholizmu, atstovas Olavas Fekjaeras. Kasmet Europoje nuo alkoholio miršta 195 tūkst. žmonių. Kas ketvirto į automobilio avariją patekusio žmogaus ir kas trečio vairuotojo mirties priežastis - taip pat svaigalai. Kiekvienais metais neblaivūs Europos vairuotojai padaro keliuose žalos už 45 mlrd. eurų. Alkoholis kaltas ir dėl didėjančio smurto šeimoje: 40 proc. moteris mušančių vyrų yra alkoholikai, 40 proc. žmonių žudikų - taip pat alkoholikai. Girti vyrai padaro pusę visų nusikaltimų, susijusių su prievarta ir jėgos naudojimu. Sparčiai daugėja alkoholio sukeltų psichozių.

Lyderiauja Rytų Europa

Ypač daug problemų svaigalai kelia Rytų Europoje. Lietuviai, latviai, estai, ukrainiečiai ir baltarusiais yra įtraukti į didžiausios rizikos šalių grupę. Vienas Lietuvos gyventojas per metus išgeria 17,2 litro grynojo alkoholio - tai daugiau nei ES vidurkis (11 litrų). Šis skaičius būtų dar didesnis, jeigu būtų įskaičiuojami ir nelegaliai įsigyti svaigalai. Tuomet jis padidėtų iki 20 litrų, o lietuviai pralenktų kol kas pirmaujančius slovakus. Vienam šio krašto gyventojui per metus tenka 19,41 litro grynojo alkoholio. Kaip girtuokliai garsėjantys lenkai Europoje užima tik 15-ąją vietą, nes vyresnis kaip 15 metų žmogus per metus išgeria „vos" 11,68 litro grynojo alkoholio - šiek tiek daugiau, nei yra ES vidurkis.

Lietuviai, Europos čempionai pagal stipraus alkoholio suvartojimą, prisėdę vienu kartu išgeria daugiau negu jų kaimynai. Tuo metu Europoje stiprūs svaigalai sudaro tik 20 proc., nes pirmenybė teikiama alui ir vynui. Tikri alaus gėrimo čempionai yra Čekijos gyventojai - vienam jų per metus tenka net 160 litrų alaus.

Lietuva pirmauja Europoje ir pagal ligas bei mirtis nuo girtavimo, nes mūsų krašte alkoholis - kainos, laiko ir vietos požiūriu - lengviausiai prieinamas visoje ES.

Kenčia ir vaikai

Briuselyje vykusioje konferencijoje pabrėžta, kad alkoholizmo aukomis jau tampa ir vaikai. Iš jų 7-9 mln. gyvena girtuoklių šeimose. 16 proc. smurto prieš vaikus ir nepilnamečių išnaudojimo atvejų taip pat susiję su alkoholiu.

Ekspertus vis labiau verčia nerimauti ir tai, kad pernelyg mažai atsižvelgiama į pavojų, kylantį dėl lengvabūdiško nėščių moterų požiūrio į girtavimą, kuris dažnai lemia apsigimimus. Be to, vaikai gimsta daugiau ar mažiau psichiškai ir fiziškai neišsivystę. Medikai vis dažniau kalba ir apie vaisiaus alkoholizmą - ligą, kurios galima išvengti tik tuomet, jei būsima mama per pirmus tris nėštumo mėnesius neišgeria nė lašo svaigalų. Ji diagnozuota jau 5 mln. mažųjų europiečių.

Girtavimo kaina

Alkoholio sukeltos ligos, smurtas ir nelaimingi atsitikimai keliuose ES kainuoja 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto, t. y. kiekviena europiečių šeima už tai sumoka 650 eurų. Beveik dvigubai daugiau tenka atiduoti už girtų vyrų ir moterų padarytus nusikaltimus - net 33 mlrd. eurų. Tai įspūdingas skaičius žinant, kad sveikatos apsaugai skiriama kone perpus mažiau - 17 mlrd. eurų. Dar 10 mlrd. eurų kainuoja keliuose patirti nuostoliai, o 9 mlrd. eurų prarandama dėl girtavimo darbe.

Konferencijos dalyviai, apstulbinti tokių įspūdingų skaičių ir žalos masto, kviečia imtis ne vienadienių, bet į ateitį orientuotų priemonių. Ir jas siūlo taikyti tiek visos ES, tiek atskiros valstybės mastu. Raginama kategoriškai uždrausti jaunesniems nei 18 metų asmenims parduoti svaigalus, nes šiuo metu daugelyje šalių alaus gali nusipirkti šešiolikmečiai ir jaunesni paaugliai. Taip pat siūloma įstatymais įtvirtinti, kad vairuotojo kraujyje leidžiamo alkoholio kiekis neviršytų 0,2 promilės. Organizacijos, kovojančios su sparčiai plintančiu girtavimu, ketina perimti ir kovotojų su rūkymu patirtį, t. y. pasiekti, jog ant visų „laipsnių turinčių" gėrimų butelių etikečių būtų nurodoma alkoholio žala, taip pat nuolat didinamas svaigalų akcizas ir ribojama alkoholio reklama.

Raginama pasinaudoti ir tuo, kad pastaruoju metu vis madingesnis darosi sveikas gyvenimo būdas. Manoma, jį reikėtų dar labiau propaguoti. Žinant, jog storuliai nemadingi, o ką jau kalbėti apie tai, kad dažniausiai - ir nesveiki, siūloma būtinai nurodyti alaus ir vyno kaloringumą, kuris paprastai yra didelis. Tikėtina, jog svorio priaugti nenorinčius žmones paveiktų informacinė kampanija, skelbianti, kad maža taurė raudonojo vyno turi vidutiniškai 107 kalorijas, o bokalas šviesaus alaus - net 330 kalorijų.