Ar pagrįsta pandemijos baimė?

Pasaulyje kyla nerimas - daug gyvybių nusinešti grasinantis gripas įgauna neregėtus mastus. Ar jis bus sustabdytas ar peraugs į pandemiją?

Plinta žaibiškai

Gripo virusai nuolat kinta, atsiranda naujų jų rūšių. Pandemija prasideda tada, kai atsiranda virusas, visiškai nepanašus į ankstesnius, todėl daugelis žmonių visai neturi imuniteto tokios rūšies virusui. Dėl to gripas plinta sparčiai ir plačiai, juo užsikrečia šimtai tūkstančių žmonių.

Pandeminio gripo simptomai panašūs į paprasto gripo simptomus, bet dažniausiai būna stipresni. Jis atsiranda kas keletą dešimtmečių ir sparčiai išplinta daugelyje pasaulio valstybių ir regionų. Jeigu pandeminis virusas atsiras užsienyje, galima beveik neabejoti, kad jis pasieks ir Lietuvą. Paskui gripas išplis po visą šalį vos per kelias savaites.

Pasak LR sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), pastarąjį amžių pasaulį drebino trys pandemijos. Pirmoji - 1918-1919 m. ispaniškasis gripas. Manoma, kad nuo jo mirė 20-40 milijonų žmonių visame pasaulyje. Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausia susirgimų, - sveiki jauni suaugę žmonės (nuo 20 iki 50 metų).

1957-1958 m. pasauliui grasino azijietiškasis gripas. Manoma, kad nuo jo mirė milijonas žmonių visame pasaulyje. Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausia susirgimų, - labai jauni ir labai seni žmonės.

Vadinamasis Honkongo gripas siautė 1968-1969 metais. Nuo jo mirė 1-4 milijonai žmonių. Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausia susirgimų, - labai seni žmonės ir ligoniai.

SAM nedrįsta spėlioti, ar šįkart kils pandemija. Tai priklausys nuo to, ar konkretus virusas plis lengvai, kurias amžiaus grupes paveiks labiausiai, kokie bus gripo simptomai ir kiek užsikrėtusiųjų mirs.

Svarbu žinoti ir tai, kad gripo pandemija gali plisti dviem bangomis su kelių mėnesių pertrauka. Kiekviena banga gali trukti nuo dviejų iki trijų mėnesių.

Tikėtina, kad pandeminiu gripu gali užsikrėsti daugiau žmonių nei paprastu. Iki pandemijos pabaigos gripu gali užsikrėsti maždaug vienas ketvirtadalis gyventojų. Skiepai nuo paprasto gripo šiuo atveju būtų neveiksmingi.

Šokas ekonomikai

Gripo pandemija sukelia ne tik ligos baimę, bet ir ekonominio šoko nuojautą. Prognozuojant sunkios pandemijos ekonominius nuostolius taikoma prielaida, kad kiekviename sektoriuje susirgs 30 proc. darbuotojų, lengvos pandemijos atveju - 25 proc.

Pasak SAM atstovų, pandemijos metu darbingo amžiaus asmenys nedirbs apytiksliai tris darbo savaites arba dėl ligos, arba dėl rizikos užsikrėsti darbe, arba dėl artimųjų slaugos. Pirmiausia gripo pandemija paveiks sveikatos priežiūros sektorių: sveikatos priežiūros paslaugų paklausa gerokai išaugs, trūks darbuotojų, nes dalis jų taip pat sirgs ar liks namuose slaugyti artimųjų.

SAM prognozėmis, gripo pandemijos ekonominė žala gali būti mažesnė žemės ūkio sektoriuje, o didžiausia tuose sektoriuose, kurių produkcijai būtina vartotojų kongregacija (pramogų, viešbučių, rekreacijos, viešojo maitinimo ir kt. verslas). Dėl gripo pandemijos sumažės mažmeninės prekybos apimtys.

Ekonominio aktyvumo susilpnėjimas sumažins bendrąjį vidaus produktą. Smuks pasitikėjimas verslu, trūks darbo jėgos (dėl darbuotojų sergamumo arba artimųjų slaugos), tiekimo sistema bus deformuota dėl transporto sistemos sutrikimo, išaugs skolos ir finansinių įsipareigojimų nevykdymas, grės akcijų biržos nuosmukis ir kt.

Ekspertų duomenimis, įvertinus gripo pandemijos neigiamą poveikį tiek paklausai, tiek pasiūlai, sunkios pandemijos atveju bendrasis vidaus produktas gripo pandemijos metais sumažėtų 4 proc., lengvos pandemijos atveju - 1 proc.

Prognozuoti sunku

Pasak Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) direktoriaus Vytauto Bakasėno, nors ateinančios gripo pandemijos prielaidos nežinomos, tačiau, įvertinus praeities pandemijas, nustatyti keli tikėtini būsimos pandemijos bruožai. Gripo virusas plačiai išplis per labai trumpą laikotarpį ir sparčiai kirs valstybių sienas.

Sergamumo banga tam tikroje geografinėje teritorijoje kils labai greitai - per keletą savaičių. Per trumpą laiką staiga padidės sveikatos priežiūros paslaugų paklausa. Kiekvienoje geografinėje teritorijoje sergamumo banga truks nuo trijų iki penkių mėnesių. Antroji banga gali kilti po 1-3 mėnesių nuo pirmosios bangos pabaigos.

„Net ir turinčios pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius valstybės negali tiksliai nustatyti, kokia bus kita gripo pandemija. Prognozės tik padeda tinkamai pasirengti ir jai kilus kuo greičiau reaguoti bei taip sumažinti nuostolius, - teigia V. Bakasėnas. - Šiek tiek ramina tai, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei šalių, darančių matematinius gripo pandemijos modelius, duomenys leidžia tikėtis, kad būsimoji pandemija nebus tokia stipti kaip 1918-ųjų."

Pasak VVSPT direktoriaus, kovoti su pandemija padės tobulėjančios medicinos technologijos, geriau pasirengę ir informuoti sveikatos paslaugų teikėjai. Gydymui skubiai panaudojus antivirusinius vaistus galima gerokai sumažinti infekcijos sunkumą ir mirtingumą.

Įspėjimai

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja atsisakyti nebūtinų kelionių į šalis, kuriose patvirtinti žmogaus susirgimai naujo tipo gripo virusu. Jei vis dėlto keliaujate, laikykitės šių taisyklių.

1. Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu. Tai pašalina mikroorganizmus nuo rankų ir padeda išvengti ligos plitimo netiesioginiu būdu.

2. Kosėdami ir čiaudėdami prisidenkite burną vienkartine nosine, panaudotą nosinę išmeskite į šiukšlių dėžę.

3. Venkite lankytis žmonių susibūrimo vietose, ypač ten, kur yra sergančių žmonių.

4. Susirgus būtina konsultuotis su gydytoju.

5. Nevartokite antivirusinių vaistų, kurių neskyrė gydytojas.

6. Lankydami ligonius, sergančius kvėpavimo takų infekcija, asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėvėkite medicinines kaukes.

Daugiau informacijos teiraukitės Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre, tel. (8 5) 277 9051, ir VVSPT, tel. (8 5) 277 8036. Poilsio dienomis ir ne darbo valandomis informaciją teikia SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras, tel. (8 5) 261 98 88. SAM nemokama tel. linija - (8 800) 660 04.