Kuo aukščiau esi – tuo greičiau sensti

Mokslininkai įrodė, kad Alberto Einsteino reliatyvumo teorija tinka ir žmonėms - aukščiau gyvenantieji sensta greičiau.

Tyrimai patvirtino, kad Alberto Einsteino reliatyvumo teorija, teigianti, kad kuo aukščiau kūnas yra nuo Žemės, tuo greičiau eina laikas, tinka ir žmonėms, rašo telegraph.co.uk.

Tai reiškia, kad viršutiniame dangoraižio aukšte gyvenantis žmogus, sensta greičiau nei tas, kuris gyvena pirmajame, nors skirtumas ir labai mažas,

JAV mokslininkai patvirtino A. Einsteino teoriją, kad laikrodžiai, esantys aukščiau nuo žemės, sukasi greičiau.

Nors ši teorija buvo patvirtinta jau seniai, tačiau dabar skirtumą pavyko išmatuoti itin tiksliai, kad ir koks mažas jis būtų.

Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST), esančio Kolorade, JAV, fizikai, naudodami du tiksliausius pasaulio laikrodžius, ištyrė, jog net lipant laiptais į viršų, žmogus sensta greičiau.

Jei pastatytumėm du laikrodžius taip, kad vienas būtų aukščiau už kitą apie 30 cm, pastarojo rodyklės suktųsi labai maža sekundės dalimi greičiau.

Taigi, pakilti dviem laipteliais į viršų žmogui kainuoja 90 milijardinių sekundės dalelių laiko. Pakilęs apie dešimt laiptelių žmogus praranda 900 milijardinių sekundės dalelių.

Vienas iš mokslininkų Jamesas Chin-Wen Chou apskaičiavo, kad jei žmogus visą savo gyvenimą praleistų 102 aukštų Empire State Building dangoraižyje (381 m aukštyje) jis prarastų 104 milijonines sekundės dalis.

Eksperimentams buvo naudojami kvantinės logikos atominiai laikrodžiai, kurie yra 100 kartų tikslesni už standartinius atominius laikrodžius. Šių laikrodžių paklaida per 3,7 milijardo metų siekia 1 sekundę.

Jie padėjo įrodyti teoriją, kad aukščiau esantys laikrodžiai eina greičiau, kadangi juos mažiau veikia gravitacijos jėgos.

NIST atstovas sakė, kad „gravitacijos sumažinimo" fenomenas neturi įtakos žmonių gyvenimui.

„Skirtumas yra per mažas, kad žmogus jį pajustų, tačiau šį atradimą bus galima praktiškai panaudoti geofizikos ir kitose srityse," - teigė jis.

Mokslininkų skaičiavimai, kurie yra publikuoti „Science" žurnale, bus naudojami gerinti Žemės ir jos gravitacijos lauko matavimo technologijas.

Sistema veikia aviacijoje, kosminėse raketose, kada didelis aukštis turi būti kompensuojamas.