Kaip džiazas veikia ląstelių biologiją?

1989 metų Nobelio medicinos premijos laureato Haroldo E. Varmuso paskaitos dažniausiai būna apie sveikatą. Taip pat apie valstybinę JAV sveikatos apsaugos sistemą ar apie proto onkogenus - daleles, padėjusias daugiau sužinoti apie vėžį ir už kurių atradimą jam (kartu su J. Michaeliu Bishopu) buvo skirta garsioji premija, rašo newyorker.com.

Tačiau Niujorko Guggenheimo muziejuje mokslininkas skaitė paskaitą apie genus ir džiazą, kurioje jis, skambant džiazo muzikai, pateikė ląstelinės biologijos, evoliucijos ir vėžio ligos elementorių.

„Mes abu jautėme, kad tarp džiazo ir biologijos yra neatrastų panašumų. Abiejose srityse tyrinėjamos įvairūs elgsenos modeliai ir struktūros, bandoma išsiaiškinti, kaip daiktai veikia", - pasakojo vakaro trimitininkas Jacobas Varmusas, mokslininko sūnus.

„Nusprendėme pradėti nuo paprasčiausio dalyko - ląstelės. Ją bandėme išreikšti muzika. Ląstelės kaip maži orkestrai, kuriuose tam tikrų instrumentų dėka kuriama gyvenimo harmonija", - apie savo bandymus kalbėjo vakaro dalyviai.

Žurnalas „New Yorker" rašo, kad vakaras buvo tęstinės programos „Darbai ir procesai" dalis. Šioje programoje stengiamasi demonstruoti meną, kurio potekstėje yra nemažai mokslo, pavyzdžiui, vieną vakarą styginių kvartetas grojo muziką, kuri, buvo laukta, primins ar net sukurs juodąją skylę.