Ką jaučia mirštantys žmonės?

Klausimas, ką mato, jaučia ir apie ką galvoja atsisveikinantys su gyvenimu žmonės, neduoda ramybės medikams, mokslininkams ir paprastiems žmonėms jau daugelį šimtmečių. Legendomis apipinti pasakojimai apie komos būsenoje esančiųjų pojūčius bei mintis, patyrusiųjų klinikinę mirtį įspūdžiai „iš anapus" privertė ieškoti atsakymo ir, atrodo, jis greit bus surastas.

Britų ir amerikiečių medikai bendromis pastangomis ištyrė apie du tūkstančius pacientų, kuriems laikinai buvo sustojusi širdis arba apmirusiuos smegenys. Šių tyrimų tikslas vienas - išsiaiškinti, ar mirties akimirką žmonės turėjo kokį nors kontaktą su „anuo" pasauliu, skelbia Britanijos laikraščiai.

Kai kurie pacientai teigia, jog mato tamsų tunelį ir ryškią šviesą. Kiti tvirtina, jog matė savo kūną ir medicinos personalą iš viršaus. Patikrinti, ar žmonės sako tiesą - praktiškai neįmanoma. Telieka surinkti visus pasakojimus ir lyginti juos tarpusavyje.

Jungtinės britų ir amerikiečių medikų pajėgos ketina tirti tokį mirštančio žmogaus pojūčių fenomeną trejus metus. Tikimasi, jog šio laiko užteks išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja pomirtinis pasaulis ir ar yra toks dalykas kaip siela.

Jau dabar medikai griebiasi tokių gudrybių, kaip kad paslėpti palatoje paveikslai. Piešiniai yra išdėliojami aukštai palubėje esančiose lentynose taip, kad nei iš lovos, nei stovint ant grindų jų nesimato. Jei žmogus, būdamas komos būsenoje, tikrai „pakyla" ir sklando palubėje, jis tuos paveikslus turi pamatyti, o atsibudęs apie juos papasakoti.

„Jei mes sugebėsime įrodyti, jog žmogaus sąmonė nesiliauja gyvavusi net po to, kai smegenys atsijungia, tai duos prielaidą hipotezei, kad sąmonė egzistuoja pati savaime. Nesitikime, jog kiekvienu mirties atveju mes tai atrasime, tačiau turime būti pasirengę naujovėms ir naujiems iki tol dar neįrodytiems dalykams. Jei laikinai mirę ir vėliau atsigavę pacientai pasakys, kad „kabojo" palubėje, bet nematė jokių paveikslų, vadinasi, jų pasakojimai yra arba išgalvoti, arba laikinai sutrikusios smegenys siunčia jiems klaidingus praeities prisiminimus," - teigia viena tyrimui vadovaujančių medikių.

Daktarai teigia, kad mokslas dar nepakankamai gerai ištyrė priešmirtinius reiškinius. Yra plačiai paplitusi nuomonė, jog mirtis yra tiesiog trumpas specifinis momentas. Tačiau tai netiesa. Medicinoje mirtis - tai procesas, kuris prasideda, kai sustoja širdis, liaujasi dirbę plaučiai ir išsijungia smegenys. Daktarai šį procesą vadina trumpiau - paprastai sakoma „sustojo širdis".

Vėliau prasideda periodas, kuris gali trukti nuo kelių sekundžių iki valandos ar dar daugiau, kai medikai dar gali vėl paleisti širdį ir sustabdyti mirties procesą.

Tai, ką jaučia žmonės tuo metu, kai širdis yra sustojusi, ir yra tie pojūčiai ir tos akimirkos, ką pajus kiekvienas iš mūsų, kai ateis laikas mirti.