Naujausi straipsniai
Gydytojas tarė savo pacientui...Gydytojas tarė savo pacientui:
Vaistų paieška
|
Ar galima išmatuoti intelektą?
2008, Spalis 1 - 08:19
Toks jau tas žmogus - jis nori viską žinoti, pasverti, pamatuoti ir paversti skaičiais, kad suprasti lengviau būtų. Dėl šios priežasties vartotojais manipuliuoja ir reklamos, pavyzdžiui, teigdamos, kad „Šis blakstienų tušas padarys blakstienas 25 procentais ilgesnėmis", ir įvairios organizacijos bei interneto svetainės, siūlančios išmatuoti ir nustatyti intelekto koeficientą. IQ testas (intelligence quotient) - smagus žaidimas, tačiau su realiais protiniais sugebėjimais bei gabumais turi ne daug ką bendro. Pastaruoju metu žmonės į šį testą ėmė žvelgti pernelyg rimtai ir visai pamiršo, jog iš pradžių tai buvo tik linksmas užduočių rinkinys, skirtas maloniam laiko praleidimui bei akiračiui plėsti, rašo mail.ru. Vėliau žmonės taip įniko save vertinti, jog kiekvienam asmeniui tapo garbės reikalu surinkti tam tikrą balų skaičių, kitaip aplinkiniai gali palaikyti kvailiu ir nevertu dėmesio. Tačiau mokslininkai ragina atsipalaiduoti ir laikyti IQ testą tik žaidimu, nes, anot jų, yra rimtų argumentų, dėl ko išmatuoti žmogaus intelektą smagiais klausimais negalima. Visų pirma beveik visi IQ testai yra sudaryti taip, kad žmogus gali pasirinkti iš jau pateiktų atsakymų variantų. Vadinasi, yra nemenka spėjimo galimybė. Tiesa, yra klausimų, kur reikia įrašyti teisingą žodį ar skaičių, bet tokių užduočių nėra daug. Klausimai, kurie liepia pasirinkti teisingą variantą, gali gerokai klaidinti, nes žmonės, nežinodami atsakymo, dažnai bando spėti, o netyčia atspėtas atsakymas neparodo žinių bei gebėjimų. IQ testai neturi vieningos vertinimo sistemos. Testų, neva nustatančių intelekto lygį, yra šimtai tūkstančių. Jie skiriasi ne tik savo klausimų tipais, struktūra, sudėtingumu, bet ir nevienodu surenkamų balų skaičiumi. Vieni testai leidžia surinkti vos 140 balų, kituose ir 180 ne riba. Taigi sunku nustatyti, kiek taškų surinkęs asmuo yra laikomas protingu. Visus testus sudaro žmonės, kurie nėra visažiniai ir neretai gali įvelti klaidų. Ką jau sakyti apie subjektyvius klausimų parinkimo kriterijus. Pavyzdžiui, 2,4,16... - koks kitas skaičius? Teisingas atsakymas - 256 (kiekvienas kitas skaičius - prieš tai buvęs pakeltas kvadratu). Bet taip mano tik testo sudarytojas. O juk gali būti ir 38 (prie pirmo skaičiaus pridedame 2, po to 12, po to 22 ir t.t.). Kitaip sakant, jei žmogaus vaizduotė ir loginis bei kūrybinis mąstymas lenkia testo sudarytojo vaizduotę, o atsakymas nesutampa su „teisingu", tai dar nereiškia, jog žmogus yra kvailas. Kuo daugiau klausimų - tuo labiau galima pamatyti žmogaus išprusimo lygį. Tačiau dauguma IQ testų turi apie 45 klausimus, o tai yra labai mažai. Klausimai apima daugybę gyvenimo ir mokslo sričių, tačiau labai paviršutiniškai. Žmogus, baigęs konservatoriją ir sprendžiantis tokį testą, niekuo nesiskirs nuo matematiko, nes abu žinos, kas buvo Mocartas ar Bethovenas. Architektas, kuris puikiai orientuojasi erdvėje, gali suklupti ties literatūrine užduotimi, nes neprisimins, kiek raidžių sudaro ilgiausią lietuvišką žodį ir t.t. Išmatuoti žmogaus intelekto neįmanoma. Galima tik apytikriai nustatyti jo apsiskaitymo ir išsilavinimo bei visapusiško domėjimosi įvairiomis gyvenimo sritimis lygį. O tai - joks intelektas. Taigi tie darbdaviai, kurie priimdami žmones į darbą liepia jiems spręsti IQ testus - elgiasi daugiau nei kvailai.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą