Apie tipų teoriją

Kiekvienas tipas turi savo smegenų sandarą būdinga tam tikram tipui. To paties tipo žmogus turi tas pačias asmenybės savybes, smegenų sandara, psichikos dėsningumus, gali pasiekti panašius intelekto sugebėjimus, santykius ir t.t.Nors, jeigu skiriasi to paties tipo žmogaus pažiūros tai visiškai nesiskiria intelekto ir asmenybės savybės ar įgimti tipų santykiai. Gamtoje egzistuojančios givybės formos ir taip pat žmogus turi savo sandara ir kokybę.

Kokybė negali būti padrika ir bereikšmė. Ji niekada neatsiranda iš niekur ji pereina nuo žemiausios evoliucijos formos prie aukščiausios. Evoliucionuodama kokybė perima žemesnių kokybių sandarą ir privalumus. Galima sakyti asmenybė yra sudaryta ne vien iš tobulų zonų, bet ir iš šių zonų ryšio tarpusavyje (sandaros esmės). Sandarai pasikeitus keičiasi kokybė. Kas yra tipų standartai? O kas yra standartas? Standartas turi savo kokybe ir kiekybės esmę. Galima sakyti to paties tipo žmogaus formos yra panašios ir mažai kinta nuo ribų. To paties tipo smegenys gali skirtis bendruoju dydžiu( to paties tipo smegenų tūris gali svyruoti nuo 1100cm3 , iki 2800cm3), veidas gali turėti skirtingus smulkiuosius bruožus, bet formos visada turi griežtai nustatytas ribas ir dėsnius.

Galima sakyti tipo esmė yra jo smegenų proporcijos kurios atsispindi jo veido bruožuose. O asmenybės savybes yra logiškai susijusios su tipo smegenų sandara ir struktūra. Nėra gamtoje nei vieno proceso kuris nebūtų paaiškinamas ar neturėtų logiškumo. Todėl žmogus turi labai logišką smegenų ir asmenybės sistema, kuri yra tarpusavyje susijusi. Tam, kad būti žmogumi reikia turėti žmoniškuosius intelekto ir asmenybės privalumus. Kaip vėliau pamatysime, kad intelekto savybės evoliucijos eigoje yra paveldimas, o asmenybės savybės kinta. Visi tipai turi tas pačias intelekto savybes, kurios mažai skiriasi, bet panašumų jų kokybėje yra mažai. O asmenybės savybės labai skiriasi. Kiekvienas tipas turi tokių savybių kurių nėra pas kitą tipą. Pvz.: intravertai turi valią, o ekstravertai turi simpatijas-antipatijas. Intravertai neturi simpatijų-antipatijų, o ekstravertai neturi valios.

Žmogus neturi visų žmoniškųjų savybių, bet turi visas intelekto savybes būdingas žmogui. Tokias intelekto savybes kaip dėmesys ir intuicija turi ir tobuli žinduoliai. Tik šios intelekto savybes pas žmogų dirba kitokia kokybe. Aišku ateityje žmogus įgaus naujų intelekto savybių kurių mes dar nežinome. Žmogaus smegenų sandara yra tiesiogiai proporcinga jo veido formų dydžiui. Kokios yra smegenys tokia yra kaukole ir veido bruožai. Todėl veido bruožai nėra atsitiktiniai ir bereikšmei. Kiekviena forma turi savo logiškumus ir esme. Medžio forma atspindi traukos ir jo egzistencijos dėsningumus, tai žmogaus kūno ir smegenų forma atspindi gamtos ir visuomeninius evoliucijos dėsningumus.

Žmogaus smegenys evoliucijos eigoje pakito. Visos smegenų sritys padidėjo dvigubai palyginus su kitais tobulais primatais (Šimpanzėmis, Gorilomis). Kaktos sritis kuri yra atsakingą už kalbą, kalbos procesus ir asmenybės valdymą padidėjo kelis kartus, nors didelę kaktos sritį turinčių žmonių tipų kakta yra tris kartus didesnė negu mažą kaktą turinčių žmonių tipų.

Keičiantis smegenims palaipsniui kito ir kaukolė, todėl genai kurie yra susiję su tam tikromis smegenų sritimis yra tarpusavyje susiję su žmogaus kaukole.

Kintant smegenims ir jų sandarai atsirado naujos asmenybės savybės ir kito intelekto kokybė. Tipų teorija nagrinėja smegenų sandaros, kaukolės struktūros ir psichologijos dėsningumus ir jų teorinius logiškumus.

Sekite straipsnius, netrukus bus daugiau.