Visa tiesa apie tai, ką valgome

Nors griežčiausios pasaulyje europinės maisto saugos normos iki minimumo sumažina apsinuodijimo maistu galimybes, maisto produktų etiketėse ne visuomet randame viską, ką norėtumėme žinoti.

Kur ir kaip buvo užauginta ir perdirbta tai, kas atsidurs jų lėkštėse, rūpi daugeliui europiečių. Įsigydami maisto produktus jie galvoja ne tik apie kokybę, bet ir tai, ar parduotuvių lentynose atsidūrę maisto produktai buvo pagaminti laikantis sąžiningos prekybos ir etiško elgesio standartų.

Vartotojams vis labiau rūpi ne tik jų vartojamų produktų įtaka sveikatai, bet ir tai, ar juos gaminant nebuvo nustekenta aplinka, o jų augintojams už pagamintą produkciją mokamas padorus atlygis.

„Vartotojai pradėjo labiau rūpintis tuo, kokį poveikį jų perkama produkcija turi tvariai plėtrai, klimato kaitai, sveikatai, bioįvairovei, gyvūnų gerovei ir dykumų plėtimuisi", - aiškina EP pranešėja maisto produktų kokybės užtikrinimo klausimu Maria Petre (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Rumunija).

Teisė žinoti: išsamesnės etiketės

Kovo 10 d. patvirtiname pranešime europarlamentarai siūlo maisto produktų etiketėse įpareigoti skelbti pirminių ir perdirbtų produktų, jų pagrindinių ingredientų ir žaliavų kilmės šalį. Pasiūlymą dėl teisės akto šioje srityje Europos Komisija planuoja pateikti gegužę.

Priėmus naująsias taisykles, daugiau žinosime apie tai, kokį kelią iki mūsų lėkščių nukeliauja maisto produktai. Sakykime, pirkdami belgiškus saldainius sužinosime, jog jų gamyboje panaudota kakava užauginta, sakykime, Dramblio Kaulo Krante, o juose esantis kokosas - Burkina Fase. Pirkdami ES paruoštą ir supakuotą vištieną, kurią tereikia pašildyti, etiketėje galėsime matyti, kad ji užauginta užjūryje ir atvežta kad ir iš Tailando.