Vasara – alerginių odos ligų "žydėjimo" metas

Šiltuoju metų laiku vis daugiau pacientų kreipiasi į odos ligų gydytojus dėl pagausėjusių vienokių ar kitokių alerginių odos reakcijų ar ligų. Alerginės ligos sparčiai plinta. "Keičiantis visuomenės gyvenimo būdui, galima tikėtis vis didesnio alerginio ligų paplitimo, tad norint įveikti alergines ligas reikalingos žinios apie jas", - sako Odos ir veneros ligų centro vadovas Vaclovas Vaitkevičius.

Gali sukelti net mirtį

Medikas sako, jog pastaruoju metu dažniausiai skundžiamasi vabzdžių įkandimais bei įgėlimais, kadangi jie itin suaktyvėja per karščius. Vabzdžių įvairovė gana plati - tai erkės, bitės, vapsvos, kamanės, širšės, mažosios musytės, bimbalai, skruzdės, blakės, utėlės, niežų erkutės ir kt., tačiau daugiausia mūsų šalyje yra uodų.

Pavojingiausia, kai vabzdys įgelia į kaklą, veidą, burnos ertmę, nes pradėjus tinti šių kūno dalių audiniams žmogus pradeda dusti. "Ne vienas žmogus yra miręs nuo paprasčiausio vabzdžio įgėlimo. Esame skirtingi - vienam gali būti visiškai nepavojingas bitės įgėlimas, o kitam net uodas sukelia stiprias alergines reakcijas, - sako gydytojas. - Alerginės reakcijos, įgėlus vabzdžiui, dažniausiai atsiranda tiems, kurie serga maisto alergija, atopiniu dermatitu, alergine sloga, bronchine astma. Budrūs turėtų būti ir tie, kurie yra alergiški žiedadulkėms, dulkėms, gyvūnų plaukams. Organizmas į vabzdžio nuodus gali reaguoti įvairiai. Lengvais atvejais alerginės reakcijos pasireiškia paraudimu, patinimu, skausmu, drebuliu bei dilgėline. Sunkios alerginės reakcijos metu ima tinti liežuvis, gerklos, atsiranda dusulys, prasideda spazminiai pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sutrinka širdies ritmas, prasideda traukuliai, žmogus netenka sąmonės. Kuo anksčiau atsiranda pirmieji simptomai, tuo audringesnė ir grėsmingesnė būna reakcija. Būna atvejų, kai alergija pasireiškia praėjus kelioms valandoms po įgėlimo, tuomet simptomai nebūna tokie ryškūs, kaip ūmios alergijos metu, tačiau pavojus gyvybei išlieka toks pat."

Saulės spinduliai ne tik džiugina

Saulės spindulių sukelta alergija, anot mediko, nėra itin dažnai pasitaikanti liga. Pabuvus saulėje oda parausta, ima niežėti, atsiranda pūslelių ar niežtinčių raudonų dėmelių, spuogų, kartais jaučiamas silpnumas bei galvos skausmas. Niežulys ir bėrimai pasireiškia tose vietose, kurias veikia tiesioginiai ilgųjų bangų ultravioletiniai saulės spinduliai, gebantys įveikti įvairius barjerus, tad bėrimai gali pasireikšti po rūbais uždengtose vietose ar būnant patalpoje arti lango. Paprastai saulės sukelta alergija pasireiškia jaunimui, nors neaplenkia ir pagyvenusių žmonių, vaikų bei nėščių moterų. Pastebėta, jog labiau alergiški saulės spinduliams yra šviesaus gymio žmonės, dažniau moterys nei vyrai. Saulės spindulių sukelti bėrimai atsiranda dėl daugelio priežasčių, tačiau, anot gydytojo, ne bet koks bėrimas, atsiradęs saulės ar šviesos paveiktoje odoje, yra alergijos požymis.

Gydytojas sako, jog alerginę reakciją, reaguodami su saulės spinduliais, gali sukelti itin dažnai skausmui slopinti naudojamas "Fastum" gelis ar kiti nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, todėl naudojant tepalą nuo uždegimo reikia atidžiai perskaityti informacinį lapelį ir atkreipti dėmesį, ar nėra įspėjimo vengti saulės. Jeigu ruošiatės saulėje būti ilgiau, reikėtų vengti kosmetikos, nes joje ypač gausu cheminių medžiagų ir augalinių ekstraktų, galinčių sukelti stiprias alergines reakcijas.

Gražiuose žieduose slypi alergija

Žiedadulkių sukeliama alergija pavojinga nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Kokie augalai žydėdami sukelia alergiją, priklauso nuo klimato zonos. Mūsų šalyje pavojingiausi lazdynai, alksniai, klevai, beržai, šunažolės, smilgos, varpučiai, pelynai ir kt., nes jų žiedadulkės yra labai smulkios, lengvos bei lakios, o kuo smulkesnė žiedadulkė, tuo labiau ji alergizuoja organizmą. Anot mediko, išvengti žiedadulkių pavojaus nėra paprasta, nes vėjas jas išnešioja 300 km spinduliu. Dažniausiai žiedaduklių alergijos sukelti simptomai pasireiškia nosies gleivinės paburkimu, gausia bei gleivėta sekrecija iš nosies, uoslės pakitimu, čiaudėjimu, galvos skausmu, vokų patinimu, akių uždegimu, niežėjimu nosies viduje, gomuryje, ryklėje, ausyse. Alergiją gali sukelti ne tik augalų žiedadulkės. Išberti dryžiais iškilusiomis pūslelėmis ar spuogeliais gali palietus ir nuo daržuose auginamų pastarnokų, pomidorų, salierų ar kitų augalų. Bėrimai pasireiškia tose vietose, kurios buvo apšviestos saulės ir tiesiogiai lietėsi prie augalo.

Kenkia net nedidelis "kaltojo" produkto kiekis

Anot gydytojo, alergija maistui yra gana dažna alerginių odos ligų priežastis. Ją gali sukelti daugelis maisto produktų. Vasarą dažniausiai pasitaiko alergija žemuogėms ir braškėms, rečiau - obuoliams, kriaušėms, slyvoms, avietėms, gervuogėms, serbentams bei kitiems vaisiams ir uogoms. Gydytojas sako, kad jeigu esate alergiškas kokiam nors maistui, nebūtina jo prisivalgyti kiek širdis geidžia, alerginei reakcijai pasireikšti užtenka vieno kito kąsnio ar net įkvėpti verdamo jums alergiją sukeliančio maisto garų, kurie, patekę į organizmą, gali sukelti dusulį ar alerginę slogą. Maisto alergija dažnai yra polivalentė, vadinasi, jeigu žmogus jautrus kokiam nors vienam maisto produktui, paprastai būna jautrus ir kitam. Pagrindiniai odos alergijos simptomai yra pasikartojantys bėrimai, kurie plečiasi toliau, jeigu nenustojama vartoti alergiją sukeliančio produkto. Išbertas vietas labai niežti, oda paburksta, ima šlapiuoti, gali atsirasti egzemos. "Pagal nežymius alergijos simptomus sudėtingiau nustatyti, kuris maisto produktas ją sukėlė, - pasakoja gydytojas. - Siekiant išsiaiškinti, kokiam maistui esate alergiškas, gali prireikti net keleto mėnesių, kurių metu turėsite itin atidžiai stebėti organizmo reakciją į pavieniui vartojamus maisto produktus."
Uždegimas neturi nuolatinės vietos

Vasaros pabaigoje paūmėja dažniausiai pasitaikanti vaikų odos liga - atopinis dermatitas. Kol kas nepavyksta įrodyti, jog atopinis dematitas yra alerginė liga, tačiau šį odos uždegimą alergizuojantys veiksniai paspartina bei dar labiau įjautrina odą. Dermatitas atopiniu vadinamas dėl to, kad uždegimas "vaikšto" po visą organizmą apsistodamas ten, kur jam labiausiai patinka. Liga pasireiškia itin dideliu priepuoliais užeinančiu odos niežėjimu, kuris paūmėja vaikui sušilus, sušlapus, pavargus ir pan. Kasymasis pažeidžia uždegimo išvargintą plonytę sausą odą, tad net nuo menkiausio grybštelėjimo atsiranda įdrėskimų, kraujingų šašų, šlapiuojančių vietų, o tai sudaro itin palankias sąlygas odos infekcijoms vystytis. Anot gydytojo, sergant atopiniu dermatitu, oda reikalauja ypatingos nuolatinės priežiūros. Šia liga vaikai suserga 1-2 gyvenimo mėnesį. Gydytojas sako, jog daugumai vaikų apie 4-5 gyvenimo metus atopinio dermatito reiškiniai sumažėja, tačiau kartais odoje matyti liekamųjų židinių. Atopinio dermatito priežastys iki šiol nėra žinomos, nors aišku, kad jeigu tėvai sirgo šia liga, vaikai irgi turės polinkį jai, o vėliau - daugiau pavojaus susirgti tikrosiomis alerginėmis ligomis - šienlige ir astma.
Būtina vengti pakartotinio kontakto

Alergija cheminėms medžiagoms dažniausiai pasireiškia kontaktiniu dermatitu. Nors mūsų aplinkoje ypač daug cheminių medžiagų, ne visos sukelia alergiją. Pastebėta, kad dažniausiai kontaktinę alergiją sukelia nikelis, kvepalai, įvairūs stabilizatoriai, guma, dažai ir pan. Dėl organizmo įsijautrinimo alergeno kontakto vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda bėrimas, pūslelės, kurioms įtrūkus oda ima šlapiuoti. Esant dideliems odos pažeidimams, gali pakilti temperatūra bei pablogėti bendra organizmo savijauta. "Pažeidžiama tik ta odos vieta, kuri turėjo kontaktą su dirgikliu, - pabrėžia gydytojas, - Dažniausiai pasitaiko, jog kontaktinį dermatitą sukelia laikrodžio odiniame dirželyje esanti viena iš cheminių medžiagų - nikelis. jei kontaktas buvo epizodinis, ūmus dermatitas praeina po 1-3 savaičių, tačiau prisidėjus infekcijai gydymas gali užsitęsti. Atsiradusi alergija cheminėms medžiagoms retai kada išnyksta savaime, dažniausiai ji tęsiasi visą gyvenimą, todėl reikia nuolat vengti kontakto su tomis medžiagomis, kurioms esate alergiški."