Valstybės kontrolė: Valstybinė ligonių kasa taupė gydymo įstaigų sąskaita

Valstybės kontrolė nustatė, kad Valstybinės ligonių kasos neišnaudojo visų galimybių PSDF biudžeto lėšas panaudoti efektyviau asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Mat Ligonių kasos turimų viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis (700 mln. Lt per 2010 m.).

Pristatydama audito išvadas, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad audito nuomonė yra sąlyginė, nes PSDF biudžeto vykdymo ataskaitos nėra pakankamai informatyvios, jų forma neatitinka turinio, o pateikiama informacija nepakankamai objektyvi ir išsami.

Auditoriai nustatė, kad finansinėse ataskaitose pateikta netiksli informacija apie fondo finansinę padėtį, 2010 m. fondo turėtas pajamas ir patirtas išlaidas.

PSDF biudžeto vykdymo ataskaitose netiksliai atskleisti fondo turėti lėšų likučiai 2010 metų pabaigoje, neatskleista, kad praėjusiais metais PSDF biudžetas buvo perteklinis - 551 mln. Lt. Į jį surinkta 4,7 mlrd. Lt. Biudžeto pajamų planas buvo viršytas daugiau kaip 17 proc. Buvo panaudota 4,1 mlrd. Lt, arba beveik 88 proc., visų faktiškai surinktų pajamų.

Ataskaitoje pažymima, kad 2010 m. turėdamas viršplaninių pajamų ir patyręs mažiau planuotų išlaidų, PSDF biudžetas gavo papildomų valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui subalansuoti (314 mln. Lt).

Auditoriai konstatavo, kad teisės aktai nenumato, kada ir ar turėtų būti tikslinamas PSDF biudžetas, jei jį vykdant paaiškėja, kad papildomų asignavimų srautams subalansuoti reikia mažiau, negu planuota, arba jų nereikia.

Valstybės kontrolės teigimu, finansinėse ataskaitose neatskleidžiant tikros informacijos apie PSDF biudžeto lėšų likučius metų pabaigoje ir teikiamo tvirtinti PSDF biudžeto projekto Pajamų dalyje nenurodant tikėtino rezervo lėšų likučio, Seimas negali priimti tinkamų sprendimų, susijusių su valstybės biudžeto lėšų planavimu ir naudojimu - sudaromos sąlygos planuoti papildomus valstybės biudžeto asignavimus PSDF biudžetui subalansuoti.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad ir 2011 m. PSDF biudžeto rodiklių įstatymu patvirtinta daugiau kaip 110 mln. Lt papildomų valstybės biudžeto asignavimų, nors 2010 m. PSDF biudžeto rezervas viršytas 117 mln. Lt.

Valstybiniai auditoriai nurodė, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės PSDF biudžeto lėšas panaudoti efektyviau asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, nes VLK turimų viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis (700 mln. Lt per 2010 m.). Gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos patvirtinta bazinė kaina (suteikus paslaugų už 1 Lt, gydymo įstaigoms metų pabaigoje kompensuota 0,89 Lt išlaidų).

Valstybės kontrolė pastebėjo, kad PSDF ataskaitose nurodytas įsiskolinimas tik už einamaisiais metais pateiktas ir neapmokėtas sąskaitas ortopedijos priemonėms kompensuoti, nors pagal susidariusią kompensacijos laukimo eilę pagamintų, atiduotų naudoti ir neapmokėtų ortopedinių priemonių vertė yra 70,5 mln. Lt didesnė.

Ataskaitoje pažymėta, kad VLK ir Vilniaus TLK neužtikrino racionalaus ir taupaus PSDF biudžeto lėšų panaudojimo veiklos išlaidoms. Jos sudarė veiklos nuomos sutartis, o vėliau įsigijo tris nuomotus automobilius didesne negu pradinė verte, nustatydamos nebūtinas papildomas sąlygas, galėjusias padidinti automobilio kainą. Taip pat įsigijo reprezentacinės klasės automobilį, kurio eksploatacijos sąnaudos yra didesnės negu ekonominės klasės automobilio.

Valstybės kontrolė ataskaitoje rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai nustatyti informatyvias, aiškią ir suprantamą informaciją pateikiančias PSDF biudžeto vykdymo ataskaitas, tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius PSDF biudžeto tikslinimą.