Tyrimas: vyrai labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio

Nors 55 proc. vyrų įsitikinę, kad negydant padidėjusią prostatą, gali išsivystyti vėžys, tik kas trečias penkiasdešimtmetį perkopęs vyras pas urologą apsilanko bent kartą metuose, kaip rekomenduoja urologai. Specialistai tvirtina, kad baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima kontroliuoti, o operacinis gydymas, kuris anksčiau buvo pagrindinė gydymo priemonė, naudojamas vis rečiau.

Kaip rodo šią vasarą tyrimo bendrovės „Synopticom" atliktas tyrimas, 40 proc. respondentų prostatos sutrikimus įvardina pagrindinėmis vyrų sveikatos problemomis, o 68 proc. vyresnio amžiaus vyrų jaučia bent vieną gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) požymį.

Paradoksalu, bet 76 proc. dar nesergančių padidėjusia prostata vyrų teigia, kad atsiradus jos požymiams, iš karto kreiptųsi į gydytoją ir vartotų jo paskirtus vaistus, tačiau daugiau negu penktadalis (22 proc.) jau susirgusiųjų gydosi patys: arba vartoja vaistininko rekomenduotus vaistus, arba liaudies medicinos būdus, o 6 proc. nesigydo visai.

Kaip teigia Lietuvos draugijos pirmininkas doc. Daimantas Milonas, didžiausią medikų nerimą kelia tai, kad vyrai pajutę gerybinės prostatos hiperplazijos požymius neskuba kreiptis į gydytoją, o bando gydytis patys - tada prasideda komplikacijos ir žymiai rimtesnės bėdos. Dažniausios GPH komplikacijos - ūmus šlapimo susilaikymas ar dėl šios ligos prireikusios operacijos. Tuo tarpu tyrimas rodo, kad 67 proc. sergančiųjų yra patenkinti medikų jiems paskirtu gydymu.

Specialistai įspėja, kad gydymasis vaistinėje be gydytojo rekomendacijos pirktais preparatais yra nesaugus ligos vilkinimas. „Pirmiausia būtinas vizitas pas urologą, kuris ir nuspręs, kurie vaistai tinkamiausi," - pasakoja Kauno medicinos universiteto Urologijos klinikos vadovas doc. Mindaugas Jievaltas. - „ Delsimas apsilankyti pas gydytoją gali baigtis net tokiomis liūdnomis pasekmėmis, kaip ūmus šlapimo susilaikymas ir operacija".

Pasak gydytojo, ištyrus prostatos didėjimo mechanizmą, atrasti medikamentai, kurie leidžia gydyti ne tik simptomus, bet ir pačią ligos priežastį. Per keletą metų prostatą galima sumažinti beveik trečdaliu. Europoje ir Lietuvoje taikomas kombinuotas gydymas, kai vienoje kapsulėje yra dvi veikliosios medžiagos - tai žymiai veiksmingiau lengvina simptomus bei apsaugo nuo ligos komplikacijų.

27 proc. apklaustų vyresnio amžiaus vyrų įsitikinę, kad padidėjusią prostatą gali tekti operuoti. Kaip teigia Santariškių klinikos urologijos centro vadovas prof. Feliksas Jankevičius, vyrams labai opi prostatos tema, o vizitas pas urologą jau jaučiant kokius nors gerybinės prostatos hiperplazijos požymius dažnai asocijuojasi su chirurgine operacija. „Prieš 10-15 metų padidėjusios prostatos pašalinimas buvo vienai iš dažniausių urologų atliekamų operacijų, o šiandien ji atliekama tik esant neefektyviam medikamentiniam gydymui ar išsivysčius komplikacijoms," - teigia prof. F. Jankevičius. - „Daugiau negu pusė vyrų klaidingai galvoja, kad diagnozavus gerybinę prostatos hiperplaziją, išsivystys prostatos vėžys, tačiau šiuolaikiniai gydymo būdai leidžia ligą efektyviai kontroliuoti."

Sergant gerybine prostatos hiperplazija, ketvirtadalį vyrų labiausiai vargina sutrikęs miegas, penktadalį - diskomfortas, 17 proc. - vėžio baimė ir 11 proc. - lytiniai sutrikimai.

Profilaktiškai pas urologą dažniau lankosi jaunesni bei vidurinio ir aukštesnio išsimokslinimo vyrai. 36 proc. 50 - 74 metų vyrų nurodė kartą metuose ir dažniau atliekantys PSA tyrimą, kuris yra skirtas prostatos hiperplazijos ir vėžio kontrolei, tačiau daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigė niekada tokio tyrimo neatlikę.