Švietimo sistemos rekonstravimas neišvengiamas šio laikmečio žingsnis

Tai, kas vyksta šiolaikinėse mokyklose vargu ar galima pavadindi švietimu. Mokytojai jau nebėra asmeninių doros ir moralės savybių saugotojai, todėl ir vaikai negali išmokti žmoniškumo pagrindų. Iš čia gimsta nepagarba mokytojui, mokslui, mokyklai, žmogui, ir visai kurinijai. Vaikai yra tokie, kokiais juos padaro suaugusieji.

Viktoras A. Jefimovas technikos mokslų kandidatas, rektorius. Lekcija
Mūsų amžiaus pradžioje žmonija įžengė į naują savo vystymosi fazę. Technologijų progresas lenkia žmonių kartas, ir žmonės nebespėja susigaudyti tame, kas vyksta. Todėl būtina rekonstruoti švietimo sistemą.
Kažkada akmens kirvis viešpatavo tūkstantmečiais, garinis garvežys - šimtmečiais, o šiandien atnaujinti technologijas komerciškai būtina kas 5 - 10 metų, tai reiškia, vienos kartos gyvenime daugybę sykių vyksta perversmai. Tame ir glūdi švietimo sistemos atnaujinimas. Seniau buvo galima duoti tam tikrą išsilavinimą visam gyvenimui, o šiandien tai daryti reikia nuolatos.
Pirmiausiai reikia keisti liaudies išsilavinimo tikslą: nuo koduojamos, faktinės pedagogikos pereiti į metodinę, kuri sugebėtų išugdyti žinių pasisavinimo metodus. Informacinę savo darbo vietos adaptaciją reikia palikti sociologiškai išprususiam žmogui. Turi būti sukurta vieninga valstybinė kadrų perkvalifikavimo sistema, kuri apimtų visas amžiaus grupes ir būtų prieinama visų socialinių sluoksnių žmonėms.

Bazinė mokslo trukmė turi būti sutrumpinta iki 8-9 metų. Reikia rūpintis kokybe, o ne kiekybe. Žinokite, kad informacinį bumą neįmanoma pasivyti suintensyvinus šiuolaikinę mokymo sistemą, kaip tai dabar daroma. Mokyklinės programos perkrautos, vaikai perkrauti taip pat. Tai absurdo kelias.

Ne žinios, o psichikos tipas apsprendžia žmogaus kokybę.

Žmogus visu pirma ir svarbiausia yra psichikos tipas. Metodologinės pedagogikos atstovai turi būti protingo žmogaus psichikos tipo. Būtina dėstyti žinias apie instinktų, įpročių - bioroboto, demono ir protingo žmogaus psichikos tipus. Žinios turi kvalifikuotis tik kaip vieno ar kito psichikos tipo priedas. Gerai išsimokslinęs protingas niekšas bus visuomenei daug daugiau pavojingesnis, nei neišmanėlis. Visas mokytojų triūsas bus bergždžias, jeigu mokiniai nebus suvokę alkoholio, kaip genocido ginklo pasekmių.Kuo didesnis alkoholiko išsimokslinimas, tuo jis pavojingesnis visuomenei. Išsilavinimas, tai ne tik žinių kiekis, tai pasaulėžiūra, kuri duoda gyvenimo suvokimą apie gėrį ir apie blogį.

Bendras išsilavinimas

Bendras vidurinis išsilavinimas turi paruošti žmogų: sugebėjimui skirti svarbią ir naudingą informaciją; sugebėjimą suvoktivientisą mozaikos pasaulio būties modelį; sugebėjimą suvokti žmogaus sąmonę ir jos pavergimo mechanizmą, gėrį ir blogį, ir genetinio vientisumo išsaugojimą, sugebėjimą pasipriešinti biorobotizavimui, biogeniniam ginklui: alkoholiui, tabakui, narkotikams, kompiuterinei ir TV priklausomybei. Vidurinis išsilavinimas turi paruošti sugebėjimą numatyti tikslus ir tikslų įgyvendinimų būdus, sugebėjimą pažinti asmeninius ir visuomeninius visuomenės valdymo metodus.

Mokykla turi išugdyti aukštą sensorinių sugebėjimų lygį. Šiandieninė mokykla vietoje sensorinių žmogaus sugebėjimų ugdo protezus. Bazinį mokslą baigęs žmogus turi mokėti greitą skaitymą, aklą klaviatūros valdymą, mokėti relaksacijos metodus ir psichologinės pagalbos būdus, minties koncentracijos metodus, vesti sveiką gyvenimo būdą. Jeigu to nebus, mokymosi galimybės sumažėja daugiariopai.
Žmogus turi būti paruoštas skirti meno kūrinių poveikį jo organizmui, žiniasklaidos, muzikos poveikį savo sveikatai. Turi žinoti, kas ir kodėl naudoja visuomenės valdymą per visas šias priemones. Baigęs bendrą mokyklą žmogus turi žinoti, kaip veikia sąmoningi ir nesąmoningi psichikos mechanizmai, turi pažinti intuiciją, laisvai kalbėti dviem užsienio kalbomis, mokėti planuoti laiką.

Vidurinė mokykla turi vystyti protingo žmogaus psichikos tipo tris metodikas: dešinio pusrutulio savybes - istorinės, filosofinės, literatūrinės disciplinos; kairio abstraktaus loginio mąstymo - matematinės disciplinos; ir abiejų sąveiką.

Didžiausias minusas esamai švietimo sistemai, kad ji neišmoko žmonių matyti visumą, o ruošia siauro profilio siekiančius specialistus, kurie neturi elementaraus pasaulio gyvenimo valdymo vientisumo suvokimo. Kaip pvz.: mūsų partijos - kiekviena bando atstovauti atskirus interesus, agrarininkai savo, pensininkai savo, karininkai savo ir t.t. Bendro išsilavinimo pagrindu turi tapti pakankamai aiški viso pasaulio valdymo struktūra. Skirtingos disciplinos turi būti pajungtos bendram vieningam tikslui.

Mokslas turi būti nemokamas

Pati grubiausia klaida tai yra pereiti prie apmokomo mokslo. Nemokomas mokslas, tai kai žinios prieinamos visai mūsų visuomenei, iš kurios ateina genijai, žmonės sugebantys ir norintys mokytis, kurie vėliau patenka į visuomenės valdymo struktūras ir dirba tautos labui.
Kai mokslas yra mokomas į žmonių valdymo sistemą patenkama iš labai siauro elitinio rato, klano, kurie pasmerkti degradacijai dėl turto, pramogų pertekliaus, panaikinančio saiko jausmą. Pasėkoje degraduoja ir valdininkų korpusas, tautos valdymas atsiduria instinktų lygio žmonių rankose.
Kas liečia elitines mokyklas, tai laikas nepateisino jų egzistavimo. Mokslininkų, genijų plejada atėjo iš darbininkų - valstiečių klasės atstovų, kurie neturėjo elitinės pasaulėžiūros.

Savarankiškumas, dėmesio kaupimas ir tobulėjimas

Mokymo įstaigų metodika turi būti tokia, kad stimuliuotų savarankišką mokymąsi, pasirenkant mokiniui pačius jam būtiniausius dalykus. Savarankiškumo, tobulėjimo siekimas, tai svarbiausios žmogaus savybės, kurias būtina visada vystyti; jos ir turi būti ugdomos. Dabartinėse mokyklos viskas yra privaloma, niekas neskatina žmogaus domėtis pačiu savimi ir savo tobulėjimu.
Pirma, kas būtina yra mokyklose, tai, kad mokiniai maksimaliai kauptų dėmesį. Bendrosios berniukų - mergaičių mokyklos, neišvengiamai instinktų lygyje atjungia mokymosi dėmesį. Mokyklinė uniforma turi estetinį ir tą patį dėmesio išsaugojimo tikslą. Mokyklų interjeras, baldai, viskas turi būti padaryta mokinių labui, o ne informacijos pasisavinimo trukdymui.

Ikimokyklinis auklėjimas

Ankstyva vaikystė - asmenybės formavimasis. Vaikystėje gauta patirtis auga, ir jeigu ji negatyvi vėliau ji laužoma, bandoma perauklėti. Todėl, jeigu tauta rūpinasi savo žmonėmis, tai ikimokyklinio amžiaus vaikus ji privalo apsupti tik aukščiausios moralės ir dorovės profesionalais. Žmonės, dirbantys su vaikais turi būti Dievo žmonėmis, nes būtent jie turi atpažinti kiekviename vaike būsimą pašaukimą ir savo auklėjimu nukreipti jo vystymąsi to pašaukimo link.

Būtina rūpintis ne tik vaikais. Valstybė turi rūpintis ir tėvais, auklėjant juos nuo jų vaiko pradėjimo iki kol vaikas baigs mokyklą. Metodologinis švietimas neįmanomas be visų esamų masinių informacijos priemonių pagalbos. Televizija turėtų vesti tėvų švietimo laidas. Šiandieninė televizija vampyruoja ir koduoja žmones susinaikinimo link. Viskas, ką vaikai ir suaugę mato televizijoje ateis į jų gyvenimą. Šios žinios tai tik gyvenimo valdymo - egregorinės matricos abėcėlė.