Sumažėjo vaistų paklausa: nėra pinigų ar tapome sveikesni?

Gyventojai rečiau lankosi pas šeimos gydytojus ir 20 procentų mažiau perka būtiniausių sveikatos priežiūrai skirtų medikamentų. Didėjančios išlaidos būtiniausioms pragyvenimui reikalingoms reikmėms pasiekė ribą: taupyti pradedama sveikatos sąskaita.

Ši nerimą kelianti prielaida paaiškėjo išanalizavus sausio mėnesio statistinius duomenis. „Išaugus būtiniausių pragyvenimui prekių ir paslaugų kainoms, gyventojai atsisako laisvalaikio, pramoginių - kultūrinių poreikių, mažina išlaidas maisto ir aprangos reikmėms, ir tai yra normali ekonominės būtinybės diktuojama elgsena," - teigia Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktorė Jolanta Dičkutė. - Bet taupyti sveikatos sąskaita yra pavojinga: pigesnių, bet netinkamų medikamentų naudojimas arba nuolat vartojamų vaistų atsisakymas gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai, o komplikacijos dar labiau padidintų gydymo išlaidas. Gal kam ir atrodo, kad sveikata - dar ne viskas, bet visa kita be sveikatos yra niekas".

Esant tokiai sveikatos priežiūros ir vaistų rinkos situacijai pirmiausiai skriaudžiamos socialiai jautriausios pacientų grupės, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo organizacijos duomenimis, 2009 metų pradžioje vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, buvo trumpiausia - 71 metai, kai ES vidurkis siekia beveik 80 metų. Mirtingumo rodiklis Lietuvoje taip pat išlieka vienas didžiausių visoje ES, o trys ketvirtadaliai darbingo amžiaus žmonių miršta nuo ligų.

Lietuvoje sveikatos apsaugai skiriama 4,7 procento lėšų nuo bendrojo vidaus produkto, kai tuo tarpu Prancūzijoje šis skaičius siekia 7,7 procento. Ekspertai teigia, jog investavus į sveikatos apsaugą vieną JAV dolerį, jis atsiperka beveik tris kartus. Vieno žmogaus išlaidos medikamentams Lietuvoje yra beveik tris kartus mažesnis nei ES šalyse.

„Atsižvelgiant į blogėjančią situaciją, pacientų sveikatos gerinimas ir tinkamiausių medikamentų prieinamumas turėtų tapti prioritetine valstybės politikos dalimi," - įsitikinusi J. Dičkutė.