Naujausi straipsniai
Daktare, nemiga mane visai išsekino. Ką daryti?...- Daktare, nemiga mane visai išsekino. Ką daryti?
Vaistų paieška
|
Su negalia greičiau susigyvena kaimo žmonės
2009, Kovas 25 - 13:49
Kas dešimtas Lietuvos gyventojas - neįgalus. Negalios ištikti žmonės susiduria su įvairiais sunkumais. Įkalintiems vežimėlyje - sunku judėti ir patekti į visas norimas vietas, akliesiems - orientuotis ir naudotis regimąja informacija, kurtiesiems - bendrauti su garsine aplinka ir t.t. Tačiau neįgalieji, turintys tikslą, ne tik daugiau pasitiki savo galimybėmis, bet ir pamiršta savo negandas. „Su negalia kiekvienas žmogus susitaiko labai skirtingai, kiekviena liga yra skirtinga ir skirtingai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Pastebėjome, kad gyvenimo užgrūdinti, stiprūs, ypač paprasti kaimo žmonės greičiau susidoroja su savo negalia. Sunkiau sekasi išsilavinusiems, intelektualiems žmonėms", - pasakoja Palangos poilsio namų „Baltija" Reabilitacijos centro tifloreabilitologė ir socialinė darbuotoja Daina Vitkauskienė. Susitaikyti su liga padeda ir psichologai Poilsio namų „Baltija" reabilitacijos centre pernai apsilankė daugiau kaip 400 neįgaliųjų, sergančių įvairiomis lėtinėmis ligomis. Pasak D.Vitkauskienės, negalia žmogui nustatoma ne tada, kai susergama įvairiomis ligomis, bet kai tos ligos trukdo gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, kai ligonis nebegali pats savimi pasirūpinti, savarankiškai spręsti iškilusių problemų. „Normalu, kad žmogus su liga „susidraugauja" per metus. Reikia laiko įvertinti, kas įvyko ir suprasti, ko negalima pakeisti. Tam didelės įtakos turi ligonio amžius, išsilavinimas, motyvacija, gyvenamoji vieta bei aplinkiniai žmonės. Jei susitaikymo procesas užtrunka ilgiau, tada reikalingas psichologų, psichoterapeutų įsikišimas", - patikino D.Vitkauskienė. Reabilitacija - raktas į pilnavertį gyvenimą Neįgaliesiems procedūras skiria gydantis gydytojas, kuris vadovaujasi ligos diagnoze, ligonio fizinėmis galimybėmis ir poreikiais. Vienas svarbiausių reabilitacijos tikslų - sugrąžinti žmogų į pilnavertį socialinį gyvenimą. D.Vitkauskienės teigimu, gydymo ir procedūrų kompleksas, kitų specialistų pagalba, konsultacijos ligoniams ir jų šeimų nariams suteikia žmonėms pasitikėjimą savo galimybėmis. Dauguma ligonių grįžę į namus jau žino, kaip spręs savo socialines problemas, į ką galės kreiptis, kad gautų kvalifikuotą pagalbą savo gyvenamoje vietoje. Būdami Reabilitacijos centre, darbingo amžiaus žmonės planuoja grįžimą į darbą, kvalifikacijos keitimą. Jie nori jaustis orūs ir pilnaverčiai. Pensinio amžiaus žmonės taip pat nori būti savarankiški, tvarkyti savo buitį, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Socialinė darbuotoja teigė, kad neįgaliems žmonėms ypatingai padeda jiems priimtina veikla, lankymasis neįgaliųjų organizacijų susirinkimuose, dalyvavimas meno mėgėjų kolektyvuose. Artimųjų gailestis tiktai gniuždo Poilsio namų „Baltija" Reabilitacijos centras kiek įmanoma pritaikytas žmonėms su judėjimo, regos ir kitomis negaliomis. Tai vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur regėjimo netekę ligoniai gali atvykti reabilitaciniam gydymui ir socialinei reabilitacijai. Visame pastate informacija pateikta padidintu šriftu. Ir kieme, ir pastato viduje įrengti iškilūs orientyrai ir nuolydžiai, skirti žmonėms, turintiems judėjimo ar regos problemų. Lifte ir laiptų turėkluose yra reljefinės atžymos, leidžiančios orientuotis aplinkoje. Koridoriuose - apšvietimas su judesio davikliais. Laiptų pirma ir paskutinė pakopos nudažyta geltona spalva. Kurtiesiems padeda kambariai su „šviečiančiais" skambučiais. Atvykę į Reabilitacijos centrą, neįgalieji gali pasinaudoti kompensacinėmis priemonėmis. Nevaikštantiems ligoniams padeda vežimėliai, vaikštynės bei kiti judėti padedantys prietaisai. Regėjimo negalią turintys ligoniai gali naudotis Aklųjų reabilitacijos kabinete esančiomis priemonėmis: baltosiomis lazdelėmis, buities prietaisais, įgarsintų knygų skaitymo aparatais, Brailio raštu parašytomis knygomis ir kompiuteriu, pritaikytu žmonėms su regos negalia. Dažnai atvykę į Reabilitacijos centrą ligoniai nežino savo teisių ir galimybių. Kartais trūksta pačių ligonių motyvacijos ir iniciatyvos. Visų blogiausia, kai susirgęs žmogus užsidaro tarp keturių sienų ir gailisi savęs. „Bendraudami su neįgaliaisiais, gydytojai ir artimieji turi žinoti pagrindines taisykles. Pirmiausia reikia palaikyti ligonį ir su juo bendrauti taip, kad jis jaustųsi pilnaverčiu žmogumi. Padėti jam reikia tik tada, kai tikrai žinoma, kad jis to pats nepadarys. Svarbiausia, kad niekada nereikia rodyti gailesčio, nes tai žlugdo ligonį", - patikino tifloreabilitologė ir socialinė darbuotoja D.Vitkauskienė.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą