To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Dvi blondinės kalbasi...

Dvi blondinės kalbasi:
- Kiek tu sveri?
- Su akiniais 55 kilogramus.
- O be akinių?
- O be akinių neįžiūriu.

  • Ar geriate pakankamai skysčių rodo bespalvis ir bekvapis šlapimas. Gerkite daugiau skysčių!

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Švedijoje beveik 100 proc. moterų gimdo su profesionaliu gydytoju, Nigerijoje gydytojo sulaukia tik 33 proc. gimdyvių.

Pomidorus puola ligos

Daug rūpesčių pomidorų augintojams kasmet sukelia jų augalus puolančios įvairios ligos, gerokai sumažinančios derlių. Šiais metais daržininkai jau fiksuoja pirmuosius daržovių ligų požymius.

Paklaustas, ar drėgni orai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis pomidorų ligų įsisiautėjimą šiltnamiuose, Pagirių šiltnamių agronomas Vaclovas Aleksiūnas paaiškino, jog labiausiai tikėtina, kad ligos pirmiausia pradės pulti pomidorus, auginamus nešildomuose šiltnamiuose, dėl ten esančios pernelyg didelės santykinės oro drėgmės.
Pomidorams labai nepatinka, kai aplinkos temperatūra yra gerokai mažesnė nei šiltnamio viduje ir dėl šio skirtumo ant augalų susidaro ilgai išliekanti rasa. O kadangi pastarosiomis savaitėmis dažnai lijo, šiltnamius buvo sunku vėdinti ir sumažinti santykinę oro drėgmę.

Dažniausiai šiltnamiuose auginami pomidorai nukenčia nuo maro, arba fitoftorozės. Šios ligos pažeistos lapų gyslos pajuoduoja, apsitraukia grybų apnašomis ir lapai sudžiūsta. Ligos pradžioje ant pavienių lapų, stiebų ir žalių vaisių atsiranda pailgų rusvų dėmių. Maras pažeidžia ne tik stiebus ir lapus, bet ir vaisius, ypač žalius. Ant jų atsiranda plintančių rudų puvinio dėmių.

Maro užkratas išsilaiko ilgai - net iki kitų metų. Dažnai pirmieji maro židiniai šiltnamiuose susidaro ten, kur yra augalų, jų vaisių liekanų.

Šiltnamiuose auginamiems pomidorams taip pat daug žalos padaro kekerinis ir sklerotinis puviniai, rudoji lapų dėmėtligė. Sklerotiniu puviniu dažniausiai serga anksti pasodinti pomidorai. Ligotų augalų viršūnės pradeda vysti, stiebai - pūti. Kartais pasidengia balta grybiena. Gali sirgti ir derantys augalai, ypač ten, kur per šiltnamio stogą teka vanduo.

Anksti pasodinti pomidorai nukenčia ir nuo kekerinio puvinio. Kitas ligos paplitimo etapas - ruduo, kai prasideda vėsios naktys, ūkanotos dienos. Ši liga sukelia šlapiąjį audinių puvinį. Ant ligos pažeistų vaisių susidaro pavienių ar susiliejančių vandeningų dėmių. Jei šiltnamyje labai drėgna, dėmės pasidengia puriu pilkšvu pelėsiu. Ši liga gali pasirodyti ir ant dar nederančio augalo lapų.

Kai pomidorai suserga rudąja dėmėtlige, viršutinėje lapų pusėje atsiranda šviesiai žalsvų, o vėliau gelsvų dėmių. Nuo apatinių lapų liga greitai plinta aukštyn.

Kaip apsaugoti?

Ką reikėtų daryti ir ko - ne, siekiant šiltnamyje auginamus pomidorus apsaugoti nuo įvairių ligų? V. Aleksiūnas ypač akcentuoja gerą šiltnamio vėdinimą - reikia stengtis, kad šiltnamyje nesusidarytų vandens kondensato ir ant lapų nekristų rasa.

Svarbu augalus genėti, neleisti pažastiniams ūgliams užaugti daugiau kaip 4-5 cm. Tuomet ne tik pomidorai taupiau naudos trąšas, bet ir po genėjimo greičiau užgis žaizdelės, neplis kekerinis puvinys. Šį darbą patariama atlikti pirmoje dienos pusėje, kad spėtų apdžiūti žaizdelės.

Pomidorus laistykite retai, bet gausiai - 1 kv. m reikia 10 l vandens (palaistę atidarykite visas šiltnamio orlaides ir duris, kad žemė greičiau džiūtų). Norėdami įsitikinti, ar augalus jau reikia laistyti, paimkite iš 10 cm gylio saują žemės ir ją sugniaužkite - jei atgniaužus pirštus saujoje išlieka gumulas, laistyti nereikia.
Kadangi maras puola ne tik pomidorus, bet ir kitas daržoves, pavyzdžiui, bulves, baklažanus, nereikėtų tos pačios šeimos daržovių sodinti vienų arti kitų.

Ligų užkratai žiemoja šiltnamyje užsilikusiuose pomidorų vaisiuose, kartais pomidorų sėklų plaukeliuose ir luobelėje, tad svarbu po sezono tinkamai sutvarkyti šiltnamį, pašalinti visas augalų liekanas, surinkti nukritusius supuvusius vaisius, giliai sukasti žemę. Jeigu kitais metais nekeisite šiltnamio vietos, plotą, kuriame augo ligoti pomidorai, reikia chemiškai arba termiškai dezinfekuoti.

Tam tiktų, pavyzdžiui, dezinfekantas „Virkon S". Kai žiema būna labai šalta, šį darbą padaro šaltis. Jeigu šiemet turėjote problemų dėl auginamų pomidorų ligų, kitais metais stenkitės rinktis atsparesnes marui veisles ir hibridus.
Kaip gydyti?
Jei pastebėjote pirmuosius pomidorų ligos požymius, imkitės ryžtingų priemonių, kad liga neišplistų. Stipriai susirgusius augalus patariama pašalinti, reikia nuskinti pažeistus augalų lapus ir vaisius. Ligų kamuojamus pomidorus tenka laikyti kuo sausesnius, net kurį laiką nelaistyti, nes žema santykinė oro drėgmė, aukšta temperatūra ir vėdinimas yra geriausias vaistas.

Pomidorų atsparumą ligoms galite sustiprinti keletą kartų palaistę augalus kalio chlorido ir jodo tirpalu (30 g kalio chlorido ir 40 lašų jodo reikia 10 l vandens). Šio tirpalo kiekvienam augalui skirkite po 0,5 l.

Vos pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams arba profilaktiškai nuo maro, sausligės ir kitų grybinių ligų padės purškimas fungicidais - „Infinito SC 687,5" (14 ml - 10 l vandens), „Previcur 607 SL" (25 ml - 10 l), „Revus 250 SC" (6 ml - 10 l). Nurodyto kiekio paprastai užtenka 1 aro (100 kv. m) šiltnamiui apdoroti. Fungicidais purškiama kas 7-10 dienų, jei pomidorai serga, ir kas 14 dienų profilaktiškai, jei nėra ligos požymių. Nuo seno yra žinomi vario grupės preparatai, tokie kaip bordo skiedinys.

Nuo kekerinio ir sklerotinio puvinių pomidorus purkškite 0,2 proc. ronilanu DF arba euparenu M (2-4 kartus kas 7 dienas, pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams). Ligos pažeistas vietas reikėtų aptepti rovralio ir kreidos mišiniu (1:3).

Purkšti patariama pirmoje dienos pusėje, taip pat reikia stebėti, kad temperatūra nebūtų aukštesnė kaip 25 °C ir šiltnamyje nebūtų per daug drėgna. Apdorojus fungicidais, 3-5 dienas nerekomenduojama skinti daržovių.

Beje, pomidorai kartais keičia savo išvaizdą ne dėl ligų, o dėl trąšų trūkumo. Kai trūksta magnio, augalų lapai pašviesėja, žalios lieka tik gyslos. Paprastai ši fiziologinė liga būdinga lengvoje rūgščioje dirvoje augantiems augalams, kai jie gauna daug kalio ir kitų pagrindinių maisto medžiagų. Tad būtina juos patręšti magnio trąšomis, be to, sureguliuoti dirvos pH (pabarstyti dolomitmilčių).

Kai trūksta kalio, ruduoja lapų pakraščiai, džiūsta ir gelsta lapų audiniai.Derėjimo metu pomidorus tręškite saikingai kas 7-12 dienų (per didelis kiekis trąšų atneš daugiau žalos nei naudos). Silpnos koncentracijos tirpale azoto trąšų negali būti daugiau nei 2 proc. (20 g - 10 l vandens). Geriausia naudoti papildomam tręšimui pritaikytas kompleksines trąšas. Kaskart prieš papildomai tręšdami dirvą truputį palaistykite.
Kad augalai lengviau apsidulkintų ir geriau megztų vaisius, pomidorų augintojai rekomenduoja kelis kartus per savaitę stipriai pajudinti prie kuoliukų ar vielos pririštus žydinčius augalus. Tai patariama daryti nuo 11 iki 14 val.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

REKLAMINIS IRASAS - ISTRINTA

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai