Naujausi straipsniai
Ligoni, jūs rūkote...- Ligoni, jūs rūkote?
Vaistų paieška
|
Per donorystę skiepys pilietiškumą
2008, Rugsėjis 1 - 08:57
Šiemet pirmą kartą Lietuvos istorijoje Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filialas rengia akciją, nukreiptą į imliausią visuomenės grandį - moksleivius. Pačią šviesiausią mokslo metų dieną - rugsėjo 1-ąją - visas 44-ias Klaipėdos miesto mokyklas pasieks 23 tūkst. spalvingų pamokų tvarkaraščių.
Kiekvienam uostamiesčio moksleiviui mes dovanojame ne tik tvarkaraštį su mokslo metų kalendoriumi. Tikimės, kad šis NKC simbolika bei donorystę skatinančiais šūkiais margintas popieriaus lapas padės tvirtus pamatus auginant donorystei neabejingą jaunąją kartą, - sakė NKC Klaipėdos filialo vadovė Aelita Skarbalienė, rugsėjo 1-ąją iš savo rankų tvarkaraščius įteiksianti vienai uostamiesčio mokyklų - Ąžuolyno gimnazijai, kurioje pati mokėsi. Akcijos rengėjai viliasi, jog per atžalas visame pasaulyje itin propaguojama neatlygintinos donorystės idėja pasieks ir jų tėvus. Kasdien kraujo, kaip vienintelės galimybės išsigelbėti, laukia daugybė žmonių, - kalbėjo A.Skarbalienė. - Ir jei bent vienas tėvas iš savo sūnaus ar dukros išgirdęs apie donorystę ateis į kraujo centrą, laikysime tai didžiule pilietiškumo apraiška. Svarbiausias akcijos tikslas - įdiegti mokiniams natūralų norą sulaukus pilnametystės dovanoti kraujo. Anot A.Skarbalienės, turime keisti visuomenės požiūrį, neva pilietiškumas - vien dalyvavimas renkant valdžią. Dovanoję kraujo ir iškovoję kitam teisę gyventi, prisidedame prie pilietiškumo sampratos kaitos. Kraujas reikalingas nuolat Nacionalinio kraujo centro duomenimis, kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100-120 žmonių. Tačiau jo duoti ryžtasi ne kiekvienas: apklausos ir skaičiai rodo, kad pagelbėti kitam sutinka kas keturiasdešimtas lietuvis. Neatlygintinais kraujo donorais tampa dar mažiau tautiečių - šių metų liepos mėnesį NKC padaliniuose neatlygintinai kraujo davė 41 proc. visų donorų. Tuo tarpu daugelyje ES valstybių narių savanoriškas kraujo dovanojimas turi senas tradicijas. Daugiau kaip 50 metų savanoriška neatlygintina kraujo donorystė praktikuojama Prancūzijoje, Liuksemburge, Šiaurės Airijoje, Slovėnijoje bei buvusioje Čekoslovakijoje ir turi ilgą istoriją Belgijoje, Danijoje, Anglijoje, Suomijoje ir Nyderlanduose. 1977 metais ji pradėta praktikuoti Kipre, Ispanijoje ir Maltoje - 9-ajame dešimtmetyje, Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Estijoje - paskutiniame 20 amžiaus dešimtmetyje. Visa kraujo donorystė Jungtinėje Karalystėje yra savanoriška, ir kompensacijos donorams nėra mokamos. Austrijoje kraujo donorai kompensacijų negauna. Vokietijoje 2005 m. priimtas Transfuzijų įstatymas nustato, kad kraujo donorystė turi būti neatlygintina. Slovakijoje visa kraujo donorystė, organizuojama nacionalinės kraujo perpylimo tarnybos, yra savanoriška ir neatlygintina. Skandinavų šalys šia prasme ypač išsiskiria. Jose - kitos tradicijos, žmonės kitaip žiūri į donorystę. Kaip pavyzdį galiu pateikti tokią situaciją: kuomet Vilniuje su mobilia įranga gatvėje rinkome kraują, prie mūsų priėjo vaikinas iš Danijos. Paklausęs ar kraujo priimtume iš užsieniečio ir užpildęs anketą, jis papasakojo, jog laisvalaikiu keliaudamas po svetimas šalis visuomet juose neatlygintinai duoda kraujo, - pasakojo VšĮ NKC ryšių su visuomene specialistė Jūratė Vaidelienė. Donoras - tai sveikas žmogus Kai kada nuo kraujo donorystės atbaido nuogąstavimai, jog tai kenkia sveikatai. Kraujo specialistai ramina, kad tapti neatlygintinu kraujo donoru yra labai naudinga. Lietuvos kraujo centruose nuolat stebimi ir vertinami donorų sveikatos rodikliai. Ilgametė patirtis liudija, nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Kraujo davimai stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją ir stiprina žmogaus imunitetą. Donorams prieš kraujo davimą ir po jo atliekami tyrimai, vadinasi, duodamas kraujo žmogus nuolat tikrinasi savo sveikatą. Tapti donoru gali kiekvienas sveikas žmogus, sveriantis ne mažiau kaip 50 kilogramų. Kraują galima duoti kas 60 dienų. Vyrams rekomenduojama duoti penkis kartus, o moterims - keturis kartus per metus. Laikantis numatyto laiko tarp kraujo davimo, žmogaus organizmui toks procesas visiškai nekenkia. Pagrindinis kraujo donorystės principas - jokios žalos donorui ir maksimali nauda ligonio sveikatai. Šiuo principu kraujo donorystėje vadovaujamasi jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių aspektų neatbaidyti nuo kilnios kraujo donorystės misijos ir tuo pačiu skatinti žmones duoti kraujo reguliariai, - sakė J.Vaidelienė. Siekdami, kad neatlygintina kraujo donorystė šalyje taptų visuotine, Lietuvos medikai taiko įvairias donorų nuopelnus pripažįstančias formas. Spaudoje ir televizijoje pasirodo socialinės reklamos, skatinančios dovanoti kraują, nereikalaujant piniginių kompensacijų už jį. Lietuvoje kraujo centrai ir kitos neatlygintinos donorystės programas skatinančios organizacijos inicijuoja akcijas ir gyventojų švietimo projektus.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą