Naujausi straipsniai
Ką jūs darote?...- Ką jūs darote? Reikėjo ištraukti visai ne tą dantį!
Vaistų paieška
|
Panevėžyje eilės pas medikus – sunkiai įveikiamos
2009, Sausis 27 - 08:23
Prieš kelerius metus vykęs intensyvus įtakos sferų dalijimasis tarp privačių ir valdiškų Panevėžio gydymo įstaigų pastaruoju metu aprimo. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos rinką pasidalijo perpus. Aštriausia problema mieste jau ne vienerius metus išlieka kvalifikuotų konsultantų trūkumas - eilės pas šiuos specialistus mažėja labai lėtai. Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas sako, kad privačių medicinos įstaigų kūrimosi reiškinys mūsų mieste buvo aktualus prieš kelerius metus. „Dabar padėtis jau nusistovėjusi, apie naujų įstaigų kūrimą išgirstame retai, - apibūdino direktorius. - Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas Panevėžyje teikia 16 privačių gydymo įstaigų ir visos jos yra sudariusios sutartis su Ligonių kasa. Šioms įstaigoms tenka 56 procentai pirminei sveikatos priežiūrai skirtų kasos lėšų, o jų paslaugomis naudojasi apie pusė gyventojų." Sutarčių su Ligonių kasa nesudariusios pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos neišsilaikytų, nes pacientų, norinčių už vizitą ir visas paslaugas mokėti grynaisiais, atsirastų nedaug. „Visiškai atskira sritis yra odontologija, - sako J.Narbutas. - Šie specialistai mažiausiai pageidauja sudaryti su mumis sutartis, nes turėdami nemažus darbo įkainius ir daug pacientų puikiausiai išgyvena be Ligonių kasos finansavimo." Krūviai dideli Vienam šeimos gydytojui prirašytų pacientų skaičius Panevėžyje svyruoja nuo 600 iki 1600. „Ne vienerius metus bendraujant su šeimos gydytojais pavyko išsiaiškinti, kad normalus darbo krūvis yra turint apie 1300 prirašytų pacientų, - sakė J.Narbutas. - Mūsų šalies įstatymai žmogui leidžia rinktis gydytoją, tad yra ir labai dideliu krūviu dirbančių specialistų, ir tokių, kuriems tenka laukti ligonio." Prirašytų pacientų skaičių lemia gydytojo kvalifikacija, darbo vieta, ne pačią menkiausią reikšmę turi ir tradicijos, kai to paties specialisto priežiūrą renkasi visa šeima, giminė ar darbo kolektyvas. Už vieno bendrosios praktikos gydytojui prirašyto paciento sveikatos priežiūrą per metus Ligonių kasa įstaigai sumoka nuo 67 iki 347 litų, priklausomai nuo amžiaus grupės. Pigiausiai įkainuota 18 -49 metų žmonių sveikatos priežiūra - 67,31 lito, brangiausi - pacientai iki vienerių metų. Už kūdikio sveikatos priežiūrą įstaiga per metus gauna 347 litus. Už šiuos pinigus įstaiga privalo pacientui suteikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų apraše esančias paslaugas, duoti siuntimus pas antrinio lygio specialistus. Mieste esančios gydymo įstaigos neretai pritraukia ir rajono gyventojus. Tokį reiškinį J.Narbutas vadina „didžiųjų prekybos centrų efektu". „Jei rajono centras arti, pacientai renkasi ten dirbančius specialistus, - neslėpė pašnekovas. - Vyksta ir migracija tarp rajonų, bet ji nėra didelė. Pavyzdžiui, pasvaliečiai dažnai linkę gydytis Panevėžio ligoninėje, o mažiausiai migruoti linkę Biržų žmonės. Tai greičiausiai lemia ir didelis atstumas iki centrinių ligoninių." Didžiosioms lengviau Pasak J.Narbuto, finansiškai geriau gyvena didesnės, daugiau paslaugų siūlančios įstaigos. „Darbo krūviai priklauso ir nuo pacientų kontingento, - įvardija Ligonių kasos direktorius. - Daugiausia darbo turi tas bendrosios praktikos gydytojas, tarp kurio prirašytų pacientų daug vaikų ir pensinio amžiaus žmonių. Krūviai mažesni darbingo amžiaus pacientų turinčio gydytojo, nes daug šios grupės žmonių pas gydytoją lankosi tik keletą kartų per kelerius metus." Kai kuriuos žmones nuo privačios gydymo įstaigos pasirinkimo atbaido antriniu lygiu egzistuojančios priemokos. J.Narbutas pažymi, kad Sveikatos priežiūros įstatymas numato, kurias privačiai teikiamas paslaugas Ligonių kasos apmoka 100 procentų, tačiau tas pats įstatymas numato ir tai, kad priemokas už paslaugas nustato pačios privačios įstaigos, atsižvelgdamos į naudojamos aparatūros lygį, specialistų kvalifikaciją ir kitus kriterijus. „Rizikuoju būti sukritikuotas Laisvosios rinkos instituto ekonomistų, bet manau, kad priemokas turėtų griežčiau reguliuoti įstatymas, o ne vien rinka, - įsitikinęs J.Narbutas. - Šiuo metu oficialios ir neoficialios priemokos yra mūsų gėda ir bėda." Konsultantų trūksta Aštria problema Panevėžyje vis dar išlieka antrinio lygio paslaugas teikiančių konsultantų trūkumas. Didžiąją šių paslaugų teikėjų dalį turi Panevėžio apskrities ligoninė. Privačia antrinio lygio paslaugų teikimo praktika verčiasi 15 įstaigų, tačiau pagal šiai sričiai skirtų lėšų pasiskirstymą jos užima tik 3,5 procento. „Šioje srityje Panevėžys yra specifinis miestas - beveik visi privačiai antrinio lygio medicinos paslaugas teikiantys specialistai dirba ir Panevėžio apskrities ligoninėje, privačiai jie dirba labai nedaug laiko, todėl šios srities įstaigos skirstant lėšas didesnio vaidmens nevaidina", - situaciją apibūdino J.Narbutas. - Tačiau verstis vien privačia praktika gydytojams neverta, nes Panevėžys yra per mažas miestas ir priemokas turinčios privačios įstaigos nesulauktų pakankamai pacientų." Tokia padėtis lemia, kad šeimos gydytojai konsultuotis pacientą dažniausiai siunčia į Konsultacijų polikliniką, Nemuno gatvėje esančią miesto polikliniką ar ligoninę. Jau ne vienerius metus Panevėžyje labiausiai jaučiamas endokrinologų trūkumas, o skaudžiausia problema yra dėl gydytojo hematologo. „Gydytoja Jūratė Daubarienė yra vienintelė hematologė Panevėžio apskrityje, tad priėmimo tenka laukti ilgai, - sakė Ligonių kasos direktorius. - Šios srities specialistų trūkumą smarkiai lemia ir specialybės sudėtingumas." Privačiai teikiamų antrinio lygio medicinos paslaugų spektras platus, nedidelės tik apimtys. Iš privačiai neteikiamų šio lygio paslaugų J.Narbutas mini tik kompiuterinio tomografo paslaugą, kuria pacientai gali naudotis tik Panevėžio apskrities ligoninėje. Privačios medicinos įstaigos ilgai neteikė radiologo paslaugų. Atsiradus būtinybei pasidaryti rentgeno nuotrauką privačiai dirbantys gydytojai pacientą siųsdavo į valdiškas įstaigas. Dabar radiologo paslaugas jau teikia Panevėžio apskrities ligoninės patalpose įsikūrusi UAB „Medea diagnostika". Antrinio lygio paslauga, kuri Panevėžyje teikiama tik privačiai dirbančios įstaigos, yra magnetinio branduolinio rezonanso tyrimas, nei viena valdiška įstaiga šio tyrimo nedaro. Hemodializės, kompiuterinis tomografas, magnetinio rezonanso tyrimas, gydomoji intervencinė radiologija yra brangūs tyrimai, jiems Ligonių kasa numato atskiras lėšas. Didžiąją dalį hemodializei skiriamų lėšų panaudoja privati klinika „Nefromeda". Hemodializės paslaugų „Nefromeda" teikia daugiau nei Panevėžio apskrities ligoninė. Naujų mažai Trečiojo lygio medicinos paslaugų Panevėžyje neteikia nė viena privati medicinos įstaiga. Kai kurias šio lygio paslaugas teikia tik Panevėžio apskrities ligoninė. Panevėžio teritorinė ligonių kasa turi sudariusi sutartis su universitetinio lygio didžiųjų miestų ligoninėmis. Pasak J.Narbuto, tik apie 32 procentai ligonių išvažiuoja gydytis į kitus miestus todėl, kad šių paslaugų Panevėžyje nėra. „Kita dalis renkasi specialistus laikydamiesi gajos tradicijos, esą Vilniaus ir Kauno gydytojai geresni, svari priežastis yra ir pažangesni gydymo metodai, kurie pirmiausia atsiranda privačiose įstaigose", - apibūdina J.Narbutas. Kai kuriose šalyse medicinos paslaugomis ne savo zonoje pasinaudojęs žmogus už tai gauna priemoką, Lietuvoje tokios prievolės nėra. Naujų privačių medicinos įstaigų įkarštis Panevėžyje jau praėjęs, kasmet veiklą pradeda vos viena kita. Teritorinės ligonių kasos direktorius sako, kad įstatymas įpareigoja sudaryti sutartis su visais būtinas licencijas turinčiais ir norinčiais verstis medicinos praktika žmonėmis. „Tačiau kiekvienu atveju atsižvelgiame į situaciją. Jei atsirastų norintis atidaryti endokrinologo kabinetą, sutiktume labai entuziastingai, o štai su akušeriu ginekologu ar bendrosios praktikos gydytoju kalba būtų sudėtingesnė, nes šių specialistų turime pakankamai, - apibendrino J.Narbutas. - Sutarčių nesudarome ir su šarlatanais, gražinimo procedūromis užsiimančiomis įmonėms. Apmokėti tokio pobūdžio paslaugų neleidžia įstatymas." Situacija bloga Aukštaičių šeimos klinikos vadovas Romualdas Gasiūnas tikina, kad nesudariusi sutarties su Ligonių kasa įstaiga neišsilaikytų. „Ligonių kasos lėšos reikalingos palaikyti klinikos gyvavimą, nors mokami įkainiai ir yra per maži", - pažymėjo gydytojas. Su situacijomis, kad pacientui reikalingas brangesnis tyrimas, už kurį Ligonių kasa nemoka, bet žmogus nesutinka primokėti, R.Gasiūnas susiduria kasdien. Kaip pavyzdį gydytojas mini kraujo tyrimą. Ligonių kasa apmoka bendrą kraujo tyrimą, o norint nustatyti papildomus rodiklius, už brangesnį pacientui reikia primokėti apie 3-5 litus. „Ypač pikti žmonės pasidarė dabar, paveikti valdžios reklamos apie ekonominę krizę. Pyksta ir ginčijasi net neišsiaiškinę, už ką prašoma pinigų, - neslėpė gydytojas. - Žmonės gal ir nesupranta, kad už Ligonių kasos skiriamus pinigus reikia ne tik pacientams paslaugas teikti, bet ir klinikai išsilaikyti, personalui algas, mokesčius mokėti, net šaligatvį prie klinikos už tuos pačius nusivalyti. Be to, vieną litą „nuo galvos" atima privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, mokėti reikia ir ligoninei, su kuria esame sudarę sutartį dėl pacientų aptarnavimo mūsų klinikos ne darbo metu." Vienam Aukštaičių šeimos gydytojui yra prirašyta apie 1500 pacientų ir tokio darbo krūvio R.Gasiūnas toli gražu nevadina normaliu. „Gydytojai dirba viršvalandžius, ambulatorines korteles pildyti nešasi namo, - atskleidė Aukštaičių klinikos vadovas. - Noriu padėkoti pensininkams, kurie dirba ir jų dėka mūsų klinika laikosi. Situacija blogesnė nei bloga. Šeimos gydytojų trūksta tiek daug, kad visiems sakau: kai išeisiu į pensiją, manęs nebus kas gydo."
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą