Nesutramdomi farmacininkų apetitai

Vaistų kainoms nuolat šuoliuojant į viršų, jie tampa vis sunkiau prieinami sergantiems žmonėms, tačiau siūlymams įteisinti maksimalius prekybos antkainius priešinasi ir vaistų gamintojai, ir didmenininkai.

„Vaistinėse dabar tenka palikti daugiau pinigų nei perkant maistą. Pensininkams vaistai jau tampa nebeprieinami. Kodėl mūsų valdžia taip nemyli savo žmonių ir nesiima jokių priemonių savivalei įvairiose srityse pažaboti?" - piktinosi Bonifacas Sutulas, pensininkų bendrijos „Panevėžio bočiai" pirmininko pavaduotojas.

Kol žmonės vaistinėse tuština pinigines, Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) stebi vaistų rinką ir svarsto galimybę reguliuoti receptinių nekompensuojamųjų vaistų antkainius.

Vaistų kainos šoktelėjo dvigubai

Pasiligoję ar profilaktiškai sveikatą sustiprinti sumanę žmonės kraupsta vaistinėse. Po Naujųjų metų nuo 5 iki 19 proc. padidėjo nekompensuojamiems vaistams, maisto papildams taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tačiau gyventojai piktinasi, kad kai kurių vaistų kainos padidėjo ne 14 proc., o kur kas daugiau.

„Pernai už „Psoriaten" tepalą mokėjau apie 20 litų, o šiemet jis jau kainuoja daugiau nei 29 litus. Ir kiti mano pirkti vaistai buvo pabrangę daugiau nei 14 procentų, kai kurie net dvigubai", - sakė pusamžė panevėžietė. Berčiūnuose gyvenanti Stasė Mališauskienė apmaudavo, kad vaistų kainų augimas - didžiulė našta jos piniginei. „Šiemet vaistams tenka išleisti gerokai daugiau. Man daug jų reikia, o kainos neįtikimai auga", - nusiminusi moteris.

Anot B.Sutulo, mūsų šalyje vaistai jau brangesni nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur pragyvenimo lygis aukštesnis. „Štai Lenkijoje teko pirkti vaistus, kurie Lietuvoje dvigubai brangesni. O mūsų ministrai tikina, kad vaistų kainos tokios pačios", - sakė pensininkų draugijos atstovas.

Nespėja klijuoti naujų etikečių

Vaistininkai pripažįsta, kad vaistų kainos šiemet išaugo daugiau nei padidėjo PVM. „Nespėjame naujų etikečių klijuoti. Kodėl brangsta vaistai, klauskite mūsų šeimininkų", - gūžčiojo pečiais nedidelio miestelio vaistinės darbuotoja.

„Nepaisant PVM padidėjimo, kai kurie vaistų ir maisto papildų gamintojai nuo metų pradžios pakėlė kainas, dėl to jos ir didesnės. Vaistinė tik iš dalies lemia galutinę vaisto kainą - didžiausią jos dalį sudaro gamintojo nustatyta kaina, kurią jis gali bet kada pakelti", - aiškino „Camelia" vaistinių tinklą valdančios bendrovės „Nemuno vaistinė" generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Pasak Panevėžio UAB „Stoties vaistinė" direktoriaus Zenono Paulavičiaus, vaistai nuolat brangsta jau ne vienus metus. „Mes, vaistininkai, esame suinteresuoti, kad vaistų kaina būtų kuo mažesnė - prieinama žmonėms, todėl nustatome minimalų antkainį", - tvirtino privačios vaistinės direktorius.

Gydytojai išrašo brangesnius vaistus

Vaistų pardavėjai sako, kad šiemet žmonės mažiau perka vaistų, ieško pigesnių ir piktinasi, jog gydytojai išrašo brangesnius kompensuojamuosius vaistus. Už juos reikia primokėti jau ne vieną dešimtį litų. „Šiandien mūsų ligoniai skaičiuoja ir vertina ne tik litų, bet ir centų kainos skirtumą, todėl dažnai gydytojų išrašytus vaistus vaistinėse prašo pakeisti pigesniais. Žmonės atidžiau renkasi ir maisto papildus bei gydomąją kosmetiką", - pastebėjo A.Budrikienė.

Farmacijos rinkos tyrimų bendrovės „IMS Health" duomenimis, visų Lietuvos vaistinių apyvarta per pirmus du šių metų mėnesius sumažėjo. Kai kuriose vaistinėse sausio ir vasario mėnesių apyvartos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo kone perpus. Tiesa, galima įtarti, kad papildais ir nereceptiniais vaistais ne vienas gyventojas pasirūpino praėjusių metų pabaigoje.

„Apyvarta tikrai sumažėjo. Gal ne taip stipriai, kaip kai kuriose kitose vaistinėse, tačiau akivaizdu, kad perkančiųjų mažiau", - tvirtino Z.Paulavičius. Vaistinės vadovas pripažino, kad anksčiau pardavimų apyvarta daugiausia augo dėl didėjančių medikamentų kainų.

Anot A.Budrikienės, nepaisant šių niūresnių prognozių, pacientai turėtų išlošti, nes vaistinės tikrai bus priverstos mažinti ar išlaikyti mažesnes kainas.

Siūlo įsikišti valstybei

Kodėl taip nesustabdomai kyla vaistų kainos? Ar jos ekonomiškai pagrįstos? Farmacijos departamento atsiųstame atsakyme tvirtinama, kad ruošiamasi įvertinti gamintojų kainų pokyčius, stebėti rinką. Ar iki šiol nebuvo stebima, kas vyksta vaistų rinkoje, nepaaiškinama. Dabar mūsų valstybė reguliuoja tik kompensuojamųjų vaistų kainas. Nors iki 2002 metų buvo nustatytas ir nekompensuojamųjų vaistų antkainių dydis. Tačiau vėliau pastarųjų kainos buvo liberalizuotos ir nežabotai pradėjo augti.

„Ligonių kasoms vis mažinant vaistų kompensavimą, gamintojai ir tiekėjai prarastas lėšas stengiasi susigrąžinti didindami nekompensuojamųjų vaistų kainą", - medikamentų kainų augimo priežastis aiškino „Stoties vaistinės" direktorius Z.Paulavičius.

Panevėžietis B.Sutulas mato vienintelę išeitį - reguliuoti medikamentų kainas. „Valstybė galėtų savo rankose sukoncentruoti didmeninę prekybą, atvežti vaistų normaliomis kainomis, o vaistines galima kontroliuoti nustatant ekonomiškai pagrįsto antkainio dydį. Dabar pas mus - savivalė, dėl kurios stipriai kenčia paprasti žmonės, o visokie klerkai naudojasi farmacininkų malonėmis. O kodėl į Lietuvą neįleidžiami pigesni rusiški vaistai?" - kalbėjo pensininkų draugijos atstovas.

Palankūs įstatymai kuriami didiesiems

Kitokios valstybės politikos pasigenda ir nedidelių vaistinių savininkai. „Reikia suvienodinti konkurencines sąlygas, tačiau mūsų valstybėje palankūs įstatymai kuriami tik didiesiems. Paskui kitiems tenka tik taikytis prie jų diktuojamų taisyklių", - „Valstiečių laikraščiui" skundėsi vienos privačios vaistinės savininkas.

Iki šiol valstybė nereguliavo vaistinių steigimo, jų atsirado nepagrįstai daug (ko gero, pagal vaistinių skaičių 1000 gyventojų pirmaujame ES). Šiuo metu Lietuvoje veikia 1400 vaistinių, iš kurių apie du trečdalius priklauso tinklams. Mažėjant vaistų pardavimams, iš rinkos gali pasitraukti likusios pavienės vaistinės. Tuomet karaliautų to jau seniai siekiantys didieji vaistinių tinklai.

Žaidimai nuolaidomis

Nors vaistinių ir apstu, kainos dėl to nemažėja. Tiesa, tinklams priklausančios vaistinės žmones nuolat vilioja nuolaidomis. Tačiau patys vaistininkai pripažįsta, kad nuolaidų sistema yra ydinga ir iškraipo rinką.

„Nuolaidos tėra tik žaidimas. Iš pradžių vaistų kainos pakeliamos, o paskui daroma nuolaida. Taip formuojama vartotojo sąmonė: „Gauk nuolaidą!" Nors kitoje vaistinėje už tokią pat kainą žmogus medikamentą gali nusipirkti ir be nuolaidos", - farmacininkų žaidimus atskleidė vaistininkai.

Farmacijos departamentas čia nieko blogo nemato. Anot jo atstovų, nekompensuojamųjų vaistų kainos gali skirtis dėl vaistinių konkurencijos, jų taikomų nuolaidų lojaliems klientams ir kt. Pasak departamento atstovų, vienodos visose šalies vaistinėse turėtų būti kompensuojamųjų vaistų kainos.

Siūloma nustatyti, kad vaisto gamintojas galėtų suteikti nuolaidą kompensuojamajam vaistui, tačiau ši nuolaida turi būti deklaruota valstybinei institucijai ir nurodytas jos galiojimo terminas, taip pat užtikrinama, kad visose vaistinėse vaistas bus parduodamas už vienodą kainą.

Didmenininkai priešinasi antkainių reguliavimui

Giedrė Medžiaušaitė, Farmacijos departamento prie SAM Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja

Šiuo metu Farmacijos departamentas svarsto galimybę reguliuoti antkainius receptiniams nekompensuojamiesiems vaistiniams preparatams. Tikimasi, kad taip būtų pagerintas vaistų prieinamumas. Tačiau fiksuotų maksimalių antkainių nustatymas susilaukia aštrios didmeninio vaistų platinimo įmonių ir vaistinių tinklų kritikos, o tai gali apsunkinti nekompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams.

Rezervai - gamintojų kieme

Jūratė Kulberkienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė

Didžiąją vaisto kainos dalį sudaro gamintojo kaina - tai yra išeities taškas visai vaisto kainos grandinei. Taigi pirmiausia reikėtų paanalizuoti ir optimizuoti gamintojų nustatomas kainas, ypač procesus, susijusius su gamintojų atstovybių rinkodaros veikla. Mūsų nuomone, rezervai vaistų kainoms mažinti neabejotinai gali būti atrasti būtent šioje srityje. Reikia skatinti gydytojus skirti pigesnius generinius, o ne brangesnius patentinius vaistus. Už tai gydytojai galėtų būti finansiškai skatinami iš specialių fondų (pvz., sukurtų iš vaistų gamintojų įnašų) ar kitaip motyvuojami.