Naujoji ligos pašalpų tvarka kelia aistras

Vyriausybės sprendimas sergančiam žmogui tris dienas nemokėti nė skatiko sulaukė neigiamos gydytojų ir pacientų reakcijos, tačiau tris neapmokamas ligos dienas skirtingai vertina tikri ligoniai ir jais apsimetantys. Tuo tarpu „Sodros" atstovai neabejoja, kad šitoks Vyriausybės žingsnis fiktyvių ligonių skaičių tikrai sumažins.

Ieškodamas, kur čia dar sutaupius, šalies ministrų kabinetas apsisprendė kirsti per ligos pašalpas - už pirmąsias tris ligos dienas nuspręsta pinigų nemokėti, už kitas dvi dienas turės mokėti darbdavys, o nuo šeštosios ligos dienos į šį procesą įsitrauks „Sodra". Pašalpos dydis nesikeis - sudarys 85 procentus darbo užmokesčio.

Sergant reikia daugiau

Pasak šiaulietės Genės Turčinskienės, sirgti jau ir taip yra brangu.

„Susirgus visuomet padaugėja išlaidų. Užsukite į bet kurią vaistinę ir pamatysite, kiek kainuoja vaistai nuo peršalimo, kosulio, slogos. O ką kalbėti, kai rimtesnis negalavimas ištinka? Arba jei to negalavimo priežastis ilgai nerandama? Vienus vaistus keičia kitais, šie kainuoja didžiulius pinigus, kurių sergantis žmogus ir taip neturi. Jis tegauna 85 proc. darbo užmokesčio, bet jei dar tris dienas visai nemokės, bus liūdna".

G.Turčinskienė sakė serganti labai dažnai, netgi operuota esanti daugybę kartų, todėl gerai žinanti, kiek atsieina gydymasis. Jos pažįstama Vida Tarvainienė primena, kad susirgus reikia ne tik vaistų, bet ir vitaminų.

„Netgi geresnio maisto reikia. Juk liga neatsiranda šiaip sau, ji dažniausiai atsiranda tuomet, kai organizmui kažko ima trūkti. O kaip tą kažką organizmui duosi, jei tavo kišenės tuščios, jei vos duonai užtenka?" Pašnekovių nuomone, ligos pašalpa turėtų būti net ne 85 proc. atlyginimo dydžio, o visas 100 proc., ir dar daugiau. Jos girdėjusios, kad kitose šalyse nedarbingumo pašalpos didesnės už darbo užmokestį.

Ne medikų problema

Šiaulių ligoninės vadovas Petras Simavičius sako, kad šie klausimai - ne medikams: „Jie ir toliau darys tai, kas jiems priklauso. Tačiau, jei ligonis neturės iš ko nusipirkti vaistų, tai jau socialiniai klausimai. Žmonės, bijodami, kad negaus pašalpos, vengs kreiptis į gydytojus, tai gali užtęsti ligas ir vėliau labai brangiai kainuoti. Ir pinigine išraiška, ir sveikatos požiūriu. Jau ir taip uždelstų ligų netrūksta."

Ligoninės vadovas sakė nežinąs faktų, kad gydytojai piktnaudžiautų nedarbingumo lapeliais. Į klausimą, ar uždelstos ligos nepadidins stacionaro ligonių skaičiaus, ligoninės vadovas atsako, kad neturėtų.

„Stacionarinį gydymą, kaip ir brangius tyrimus, riboja biudžetas. Mes orientuojamės į ambulatorinį gydymą, į dienos centrus, kurie atsieina pigiau nei gydymas stacionare. Žinoma, mes ir toliau, kiek leis galimybės, gydysime, bet be pinigų to nepadarysi. O trys dienos be pinigų... Negeras sumanymas. Juk sergančiam žmogui jau ir taip yra blogai", - teigia medikas.

Tuo tarpu kita šiaulietė gydytoja, paprašiusi neminėti pavardės, prisipažino, kad gan dažnai sulaukia pacientų, kurie nė nevaidina: „Jie sako tiesiai: turiu problemų darbe, man reikėtų keletą dienų pasirgti, kol viskas išsispręs. Kartais pacientai prašo nedarbingumo lapelio norėdami kur nors išvykti, prasitęsti atostogas." Labiausiai tariamai sergančiųjų padaugėja iš tų įmonių, bendrovių, kurios ketina mažinti darbuotojų skaičių.

Gydytoja sakė neturinti duomenų, kiek jos kolegos tokiems „ligoniams" išduoda nedarbingumo pažymėjimų. „Tačiau, jei kas pabandytų suskaičiuoti, būtų akivaizdu, kad daugiausia žmonių suserga likviduojamose ar finansinių problemų turinčiose įmonėse."

Fiktyviųjų mažės

„Sodros" Kelmės skyriaus direktorė Regina Razminienė neabejoja, kad šitoks Vyriausybės žingsnis fiktyvių ligonių skaičių tikrai sumažins. Patyrusiems „Sodros" specialistams ne taip sunku atskirti, kuris pilietis ligą simuliuoja. Tik juridiškai tai įrodyti nėra paprasta:

„Mes vykdome stiprią kontrolę, įtarimų sukėlusius nedarbingumo lapelių turėtojus siunčiame gydytojų komisijai. Ir ką pastebime? Prieš komisiją didžioji dauguma pašalpos gavėjų pasveiksta. Gyvename mažame provincijos miestelyje, kur visi vienas kitą pažįstame. Išgirstame, kad net patys darbdaviai siunčia savo darbuotojus po keliolika dienų pasirgti. O tikrų ligonių, žinoma, gaila. Tačiau šiandien situacija yra tokia. Pripažinkime, kad tokių priemonių imtasi ne iš gero gyvenimo. Ir pasvarstykime, kas geriau: laiku gauti kad ir mažesnę ligos pašalpą ar visai jos negauti? Žinoma, geriausia būtų visai nesirgti", - sako R.Razminienė.

Darbdaviams buvo gerai

Vienos ant išlikimo ribos balansuojančios Kelmės bendrovės vadovas prisipažino, kad naujasis ligos pašalpų įstatymas yra rimtas smūgis darbdaviams: „Išties yra buvę, kad pristigus darbų darbuotojai „susargdinami". Pasiūlydavome du pasirinkimo variantus: arba gauk nedarbingumo pažymėjimą, arba eik nemokamų atostogų."

Kelmės socialinių paslaugų skyriaus direktorė Aldona Kvintufelienė, bene dažniausiai susidurianti su vargingiausiais žmonėmis, sako, kad didžiausią triukšmą dėl naujojo įstatymo kelia pirmiausia tie, kurie piktnaudžiavo nedarbingumo pažymėjimais. Ir medikai, kurie, veikiausiai, ne už dyką juos išrašinėdavo.

„Ar kam nors dar paslaptis tokie „maršrutai" kaip „Biuletenis - Bialystokas", „Biuletenis-Berlynas" ar dar toliau? Ar mažai atvejų, net spaudoje aprašytų, kai žmogus, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, iš Vokietijos veža automobilius, užsiima kitokiu verslu?"

Ir Kelmės „Sodros" direktorė R.Razminienė sakė, kad, kol nebuvome Šengeno erdvėje, daug pagaudavo savo „ligonių", kirtusių valstybinę sieną. Buvo atvejų, kai žmogus, išvykęs už jūrų marių, Kelmėje tęsė nedarbingumo pažymėjimą.

„Prisiminkime kad ir nesenus įvykius Seime: pasivaiko žurnalistai girtą veikėją, o jis, žiūrėk, jau susirgęs. Pakliuvo su kyšiu kas nors - jau ligonis", - primena A.Kvintufelienė.

„Be to, kiekvienas normalus darbdavys, jei mato, kad jo darbuotojas tikrai negaluoja, išleidžia jį porai dienų pagulinėti. Yra net įstatyme parašyta „darbdaviui leidus". Tikrai nieko baisaus dėl tų trijų dienų neatsitiks, o piktnaudžiavimų sumažės. Gerai, kad ir darbdavys į tai įtraukiamas, nes ir jam nekils pagundų išlaikyti įmonės gyvybingumo „Sodros" sąskaita. Aš sutinku, kad šiandien visiems nėra lengva, bet išgyvensime ir nieko baisaus neatsitiks", - pažadėjo vargingųjų globėja A.Kvintufelienė.

Specialisto komentaras

Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas:

Jeigu žmogus rimtai sirgs, o nedarbingumo lapelio imti nenorės, gydytojai susidurs su dar didesniu skaičiumi užleistų ligų atvejų. Teiginys, kad sumažės piktnaudžiavimo, žmogiškąja prasme yra nekorektiškas. Tai tas pats, kaip sakyti, kad, jei visuomenėje yra grupė nusikaltėlių, vadinasi, visi žmonės yra nusikaltėliai. Mes žinome apie piktnaudžiavimą nedarbingumo lapeliais, siūlėme ir sprendimo būdus, tačiau niekas nekreipė dėmesio.

Tokia tvarka, kai žmonės 3 dienas negaus kompensacijos už ligą, žmogų vers rizikuoti savo sveikata ir apskritai nesikreipti į gydytoją, o kai sveikata visiškai suprastės, žmogus paklius tiesiai į stacionarą. O čia paslaugos brangesnės, ypač, jei liga įsisenėjusi. Taigi toks taupymas gali grįžti bumerangu. Galime turėti rimtų problemų, gali padaugėti ir mirčių atvejų.

Jokia valstybė, kuri teisingai skaičiuoja lėšas, krizės akivaizdoje nemažina finansavimo sveikatos apsaugai, nes žino, kad, jei ir bus trumpalaikis efektas, vėliau išlaidos ligoms gydyti tik išaugs. Pats paprasčiausias pavyzdys - peršalimo ligos. Visi žinome, kad negydomos jos gali komplikuotis ar tapti lėtinėmis, o ką jau kalbėti apie tai, kad užkrečiame aplinkinius.