Narkologas: kiekvienas pasiekia savo dugną

Klaipėdos priklausomybės ligų centre kai kurie pacientai nuo alkoholizmo gydosi ne pirmą kartą.

"Norinčiam grįžti į blaivų gyvenimą mes, gydytojai, esame mokytojai, o Anoniminių alkoholikų draugija - pakeleiviai. Bet kartais žmogus nenori nei mokytojų, nei pakeleivių", - apgailestavo Klaipėdos priklausomybių ligų centro ambulatorijos ir 1-ojo skyriaus vedėjas Sergejus Michalcovas.

Gydytojas pastebi, kad dažniausiai pas juos sugrįžta ignoruojantys pakeleivių draugiją. Šiuo metu Klaipėdos priklausomybės ligų centre nuo alkoholizmo gydosi 40 įvairaus amžiaus pacientų. Skyriuje yra 60 lovų.

Kaip jūs vertinate Anoniminius alkoholikus (AA)? Galbūt jie iš tiesų tapo atgyvena?

- AA įsikūrė 1935 metais. Jei pradžioje buvo būrelis, tai dabar visame pasaulyje jų suskaičiuojama tūkstančiais. Lietuvoje vos ne kiekviename mieste yra AA klubas, o didmiesčiuose - ir ne po vieną. Jie tūkstančiams žmonių padeda susitvarkyti su alkoholizmo problema. Rezultatas akivaizdus.

Alkoholikai yra ligoniai. Daugeliui jų nepriimtinas viešumas. Kai kurie net į AA susitikimus nenueina. Pritrūksta kritiško požiūrio į ligą, nes nelaiko savęs alkoholiku. Atbaido baimė sutikti pažįstamą. Didesnis viešumas tik atstumtų nuo noro lankyti šiuos susitikimus.

Mūsų visuomenė dar nėra pakanti alkoholikams?

- Požiūris keičiasi. Alkoholikai vis labiau toleruojami. Alkoholizmas pripažįstamas kaip liga, nors senos tradicijos vis dar gajos. Priklausomi nuo alkoholio tampa pasmerktaisiais. Visuomenėje vyrauja požiūris, kad išgėrinėti galima, bet sirgti - ne. Vakarų šalyse tokio prieštaravimo nėra. Alkoholizmas ten tokia pat liga, kaip ir daugelis kitų, pasekmė neteisingo gyvenimo būdo ir tam tikrų biologinių ypatumų.

Kokios priemonės nuo alkoholizmo yra efektyvios?

- Torpedos, kodavimas ir pan. - papildomos priemonės. Jos pagrįstos mirties baime. Šios priemonės žmogui sukelia įtampą. Kodėl žmogui atsiranda potraukis alkoholiui? Dėl patiriamų stresų, o tai ir yra nerimas, įtampa. Viena, šios priemonės gali padėti, bet gali ir pakenkti. Tad reikia vertinti individualiai bei žmogų paruošti psichologiškai, kad jis žinotų, jog tai pagalbinė priemonė. Nors artimieji šiuos metodus vertina kaip panacėją. Būtina ir psichologinė pagalba.

Ar iš tiesų dauguma siūlomų pagalbos priemonių skirtos tik inteligentams? Mūsų pašnekovas mano, kad geriau nei AA padeda didesnis viešumas, atsigręžimas į gamtą.

- Visa tai naudojame. Kiekvienas žmogus skirtingas, tad ir priėjimas prie jo skirtingas. Bet egzistuoja visiems vienodos gairės, kryptys. Geriau, kad pagalba sergančiajam būtų teikiama kompleksiškai: medicininė, psichologinė. Individuliai tinka AA klubai, torpedavimas ar kodavimas. Užsienyje alkoholizmo problema dažniausiai sprendžiama per AA. Ten žmonės randa atgaivą ir supratimą. Dažnai namiškiai nesupranta vartojančiojo alkoholį, nes per daug metų būna pavargę, praradę kantrybę. Sveikstantysis nori, kad požiūris į jį pasikeistų iš karto šimtu procentų. Bet to nesulaukia. Ligoniui labai svarbus palaikymas. Lankyti AA susitikimus paprasčiau nei ateiti pas gydytoją, laukti savo eilės.

Gal kai kurie pacientai aplenkia gydymo įstaigą ir pirmiausia kreipiasi į AA klubą?

- Dažniausiai vis dėlto neišsiverčiama be medikų. Sudėtinga su mūsų mentalitetu bei socialinėmis sąlygomis patiems nustatyti, kad esi ligonis. Žmogui trūksta žinių, o viešai prisipažinus apie priklausomybę nuo alkoholio, gali kilti problemų. Kaip reaguotų darbdavys? Mūsų visuomenė nėra tiek subrendusi. Kol kas lengviau burtis į klubus ir bendrauti tarpusavyje. Savo pacientams siūlau lankyti šiuos klubus. Tai viena sudedamųjų gydymo dalių. AA "Minesotos" programa padeda labiau save pažinti. Anonimai atvirai bendrauja, gali palyginti save su kitais ir daryti realesnes išvadas, nes žmogus linkęs save "paglostyti".

Kaip vertinate buvusių alkoholikų pasakymus, kad norint atsisakyti priklausomybės svarbiausia ne valia, o apsisprendimas?

- Kuo valia skiriasi nuo apsisprendimo? Valia padeda ko nors siekti, bet tam būtina realiai įvertinti savo problemą "esu alkoholikas". Kai kurie mano, kad išgėrinėja kaip ir daugelis. O kam nepasitaiko atsikelti nuo pagirių skaudančia galva? Taip save ramina ir nepasitelkia valios. Buvę alkoholikai prisipažįsta, kad apie blaivybę susimąsto, kai pasiekia dugną: praranda darbą, šeimą ar stogą virš galvos. Bet kam pasiekti tokią situaciją, kai šeima, darbdavys, medikai signalizuoja apie problemą? Kiekvienas pasiekia savo dugną. Vienas susimąsto tik viską praradęs, o kitas - kilus problemų šeimoje ar darbe.

Vienas pats žmogus pajėgus išsikapstyti iš alkoholio liūno?

- Tokia tikimybė yra.

Galite paaiškinti frazę "Nė vienas alkoholikas nenori gerti, bet organizmas reikalauja"?

- Viena iš sudedamųjų alkoholizmo dalių - psichinė priklausomybė. Siekiama psichologinio komforto per alkoholį. Ligoniai dažnai teisinasi: susinervinau, patyriau stresą, kilo problemų. Koks veikia mechanizmas? Gyvenimas susideda iš mini problemų, stresų įveikimo. Buitiniai, normalūs rūpesčiai kaupiasi. Pasiekus tam tikrą ribą, žmogus griebsis alkoholio. Jis žino, kaip galima atsipalaiduoti ir be svaigalų. Bet kai nelaikai savęs ligoniu, tai tuo ir nesirūpini.

Bet mūsų visuomenėje peršama nuomonė, kad alkoholis - geriausias atsipalaidavimo būdas.

- Taip, visuomenėje vyrauja toks požiūris. Šis teiginys atsirado ne be reikalo. Nedidelės alkoholio dozės gali veikti atpalaiduojančiai, pastimuliuoti. Bet kiekvienas turi žinoti savo dozę, kad neapsinuodytų. Jei kitą dieną bloga, tai signalas, kad viršijai savo organizmui leistiną normą.