Modernus ir efektyvus gydymas – kas trečiam ligoniui

Kaip medikams atrinkti gydyti pacientus, kuriems skauda vienodai, bet valstybė skiria lėšų toli gražu ne visiems? Ar tai nesuteikia prielaidų korupcijai?

Sugrąžino svajonei sparnus

"Susitikime kavinėje", - vietą pokalbiui apie sveikatą pasiūlė aštuoniolikmetis kaunietis Paulius Furmanavičius, neseniai grįžęs iš reabilitacijos sanatorijos.
Vaikinas ištvėrė šešias abiejų kojų kelių sąnarių operacijas ir dabar mėgaujasi judėjimu be skausmo. Jį be atvangos kentė daugiau nei metus. Tačiau vis tiek turi džiaugtis, nes pateko į sąrašą laimingųjų, kuriems valstybė finansavo naują efektyvų gydymo metodą. Tai sugrąžino sparnus svajonei būti krepšininku.

Mūsų šalies Konstitucija garantuoja nemokamą gydymą, tačiau ligonių kasos medikų paslaugas kompensuoja toli gražu nepakankamai. Naujas metodas, kai vietoj susidėvėjusios, plyšusios ar kitaip pažeistos sąnario kremzlės implantuojama nauja, užauginta laboratorijoje, kompensuojamas vos dvylikai ligonių per metus. "Poreikis yra triskart didesnis", - sakė šias operacijas atliekantis Kauno medicinos universiteto Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas docentas Rimtautas Gudas.

Ligonių, kuriems reikia tokių operacijų, daugėja. Kaip juos atrinkti? Rengti loteriją? Kas galėtų paneigti, kad tai negali būti landos korupcijai?
"Pirmenybę teikiame jaunesniems ligoniams ir tiems, kurių susidėvėjęs kremzlės plotas didžiausias", - paaiškino Kauno medicinos universiteto Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Kalesinskas.

"Sveikatos apsaugos ministerija reikalauja teikti aukščiausio lygio medicinos paslaugas, tačiau jų finansavimas toli gražu neadekvatus", - taip visą sveikatos sistemą įvertino Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Tomas Saladis. Būtent šiose Vilniaus ir Kauno ligoninėse atliekamos kelio sąnario kremzlės atstatymo operacijos.

Susirgimo priežastys neaiškios

Kaunietis P.Furmanavičius susirgo staiga. Prieš dvejus metus vasarodamas kaime vieną dieną pajuto stiprų dešinės kojos skausmą, kuris nesiliovė. "Koja sutino, buvo baisu, nes nežinojau, kas darosi", - dar ir šiandien su siaubu prisimena vaikinas.

Grįžus į Kauną gydytojai greitai nustatė, kad yra suplyšusi sąnario kremzlė. Negana to, vietomis ji buvo susidėvėjusi. Dėl to vienas į kitą besitrynę kaulai kėlė sunkiai pakeliamą skausmą. Maudė ir kairę koją. Ištyrus paaiškėjo, kad pažeistos ir jos kelio sąnario kremzlės. Kodėl taip atsitiko jaunam vaikinui, tikslaus atsakymo nėra. "Gal spartus augimas iki dviejų metrų ūgio, o gal įtemptos krepšinio treniruotės pakenkė?" - svarstė Pauliaus tėtis Saulius Furmanavičius. Medikai neatmeta genetikos.

Pažeistos sąnarių kremzlės neatsistato. Vaistų, kad jos neirtų, nėra. Kai pažeidimas mažas, į jo vietą įsodinama iš kitur paimta kremzlė. P.Furmanavičiaus kelių sąnarių kremzlės buvo beveik visai suirusios, todėl toks gydymas tiko tik iš dalies. Suirus kremzlei, dyla sąnarys ir ilgainiui jį tenka keisti dirbtiniu. "Apie tai buvo galvota ieškant Pauliaus gydymo metodų", - liūdnais prisiminimais dalijosi S.Furmanavičius.

Dirbtiniai sąnariai abiejose kojose jaunam žmogui - trumpalaikė išeitis, nes metaliniai implantai per porą dešimtmečių susidėvi. Tuomet juos reikia keisti naujais, trumpinant žmogaus šlaunikaulį ir blauzdikaulį.

Atrastas puikus metodas

Pasaulinėje praktikoje jau senokai taikomas metodas, kai iš ligonio paimamas mažytis, apie 200 mg, kremzlės gabalėlis ir laboratorijoje jos užauginama tiek, kiek reikia. Tuomet įsodinama į kelio sąnarį ir ten ji sėkmingai prigyja.

"Kartais itin sunkiam ligoniui tenka pritaikyti ne vieną, o net keletą pažeistos sąnario kremzlės atkūrimo operacinių metodų", - P.Furmanavičiaus ligą pakomentavo docentas R.Gudas.

Šis gydytojas, su kolegomis operavęs P.Furmanavičių, pasakojo, kad pirmiausia į didžiausio pažeidimo vietą buvo persodinti jo paties kaulo ir kremzlės transplantatai.

Likęs didysis pažeistos kremzlės plotas buvo padengtas vienoje Danijos audinių inžinerijos laboratorijoje užaugintomis jo paties chondrocitinėmis ląstelėmis. "Iš šių ląstelių sudaryta kremzlė, jos užtikrina sandaros vientisumą ir funkcijas", - paaiškino docentas R.Gudas.

Iš P.Furmanavičiaus kelio sąnario paėmus kelis ryžio dydžio kremzlės gabalėlius, į laboratoriją jie buvo gabenti specialiame konteineryje, nes turi būti sudarytos palankios sąlygos ląstelių gyvybingumui išsaugoti. Laboratorijoje jos išskirtos, augintos ir daugintos maždaug tris savaites. Po to grąžintos atgal į Kauno klinikas. Maksimalus laikas užaugintoms ląstelėms transportuoti ir persodinti - trys paros. Ilgiau to nepadarius, ląstelės žūtų. Užaugintos ląstelės panašios į gelį. Jos įšvirkščiamos specialiu kateteriu ir artroskopu. Į sąnarį įsodinti chondrocitai nukeliauja į defekto vietą ir gamina tikrą ar į ją panašią kremzlę. "Tai sudėtingas ir įvairialypis technologinis procesas", - apibendrino docentas R.Gudas, pabrėžęs, kad pasaulyje šių ląstelių implantacija į sąnarį daugybei buvusių ligonių ne tik padėjo sugrįžti į visavertį gyvenimą, bet ir užtikrino jų sąnarių ilgaamžiškumą.

Ligonių sparčiai daugėja

Tobulėjant diagnostikai sąnario kremzlės pažeidimų nustatoma vis daugiau, neretai jauniems žmonėms. "Labiausiai nerimą kelia tai, kad pažeidimų plotai vis didesni, neretai jie būna sunkiai prieinamose sąnario vietose. Beveik kas ketvirtam ligoniui sąnarių kremzlių pažeidimai būna apėmę abiejų kojų sąnarius", - su nerimu kalba docentas R.Gudas.

Radus didelius sąnario kremzlės ir po ja esančio kaulo pažeidimus, be autologinės chondrocitinių ląstelių implantacijos techniškai atkurti kremzlės ir kaulo vientisumo neįmanoma. Laboratorijoje užaugintos ląstelių dozės vienam sąnariui kaina - 21 tūkst. litų. Jei šiandien mūsų šalyje yra apie 30 tokių ligonių, ar naujo gydymo metodo kompensavimas jiems visiems būtų labai didelė našta valstybei?

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai Kazys Žilėnas, pateikęs atsakymą į šį klausimą, patikino: šiemet ligonių kasa konkurso būdu pirks chondrocitų auginimo paslaugas 12 transplantacijų. Kompensuos priemones ir kitam metodui, kai implantuojamos kolageno - vieno svarbiausių kremzlinio audinio atraminių baltymų, apvalkalas. "Bus gydomi tokio paties pobūdžio susirgimai, todėl pasibaigus konkursui dar šiemet gydymą gaus 27 ligoniai", - rašoma Valstybinės ligonių kasos atsakyme.

Priemonės pastarajam metodui kainuoja keturis kartus pigiau. Jis labiau tinka, anot Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2-ojo ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjo Eduardo Bartkevičiaus, vyresnio amžiaus žmonėms ir neprilygsta autologinių kremzlės ląstelių transplantacijai.

Planuojama auginti Kaune

Geriausia išeitis būtų kelio sąnarių kremzlių ląsteles auginti Lietuvoje. Tai įmanoma Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institute. Čia veikia Ląstelių kultūrų laboratorija. "Išties, laboratorijos vadovas Arvydas Skeberdis su ortopedais ir traumatologais jau rengia projektą šiam darbui ir finansavimui gauti", - patikslino Kardiologijos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui profesorė Vaiva Lesauskaitė.

Kauniečiui P.Furmanavičiui, gavusiam naujausio gydymo metodo finansavimą tarsi laimėjusiam krepšinio čempionatą, vis dėlto imti kamuolį į rankas kol kas dar anksti. Reikia, kad sugytų pooperaciniai randai, prigytų naujoji kremzlė. Todėl vaikinas dar net nebėgioja, o per kūno kultūros pamokas, kai bendraklasiai dažniausiai gainioja ir mėto oranžinį kamuolį, išeina iš sporto salės. "Iš pavydo negaliu žiūrėti", - prisipažįsta aštuonerius metus A.Sabonio krepšinio mokyklą lankęs vaikinas ir nenorintis būti niekuo kitu, tik krepšininku. Net staigi ir netikėta liga nesugriovė jo planų. Laimė, kad jis buvo vienas iš trijų, kuriems galėjo būti pritaikytas pažangus gydymo metodas. O ką daryti kitiems dviem iš trijų?

Kas yra sąnarys

Sąnarys - tai uždara sistema, kurią sudaro sąnario paviršiaus kremzlės ir sąnario ertmė. Sąnario kremzlė - tai sąnario paviršiaus danga ir slystamasis paviršius. Dėl traumos ar kitų nepalankių sąlygų kremzlės pradeda irti, jos sausėja, mažėja jų elastingumas, sąnarių paviršiai nusidėvi ir atsiranda sąnarių pakitimų: maudimas, stingimas, girgždėjimas, tinimas ir pan. Siekiant atitolinti ir sulėtinti šiuos procesus, jau nuo ankstyvųjų viduramžių buvo vartojamas kolagenas (baltyminės medžiagos) žmonių mitybai papildyti.

Metodo privalumai

Chondrocitų - vienų pagrindinių kremzlės ląstelių, auginimo ir implantacijos metodikos nuolat tobulėja. Šiuo metodu sėkmingai išgydyta daugiau kaip 4 tūkst. ligonių Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Metodas diegiamas Vengrijoje. Jis greitai ir lengvai atliekamas, nereikalingas ypatingas gydytojo pasirengimas. Audinys su gyvais chondrocitais gali būti atkerpamas tiksliai pagal defekto formą ir dydį. Nereikalinga jo fiksacija audinio lopu. Atkuriama natūrali kremzlė. Puikūs ilgalaikiai rezultatai. Mažiausiai traumuojanti procedūra, nes atliekama artroskopu (per vamzdelį). Ji skirta jauniems fiziškai aktyviems ligoniams.

Dauginimo technika

Iš svorio nelaikančios sąnario kremzlės dalies paimama paciento kremzlės (apie 200 mg), įdedama į specialų mėgintuvėlį su terpe ir siunčiama į laboratoriją. Čia per 3 savaites chondrocitai selekcionuojami, koncentruojami tam tikrose terpėse, po to perkeliami ant specialaus pluošto ir išsiunčiami persodinti atgal į paciento sąnarį. Siuntimo trukmė ir sąlygos yra griežtai reglamentuoti.