Milijardai už vaistus – mūsų sveikatai ir farmacininkų pelnui

Vaistų gamintojai savo pelną skaičiuoja mums sunkiai suvokiamais daugiaženkliais skaičiais. Šiuos skaičius didina ir Lietuvoje vykdoma vaistų kompensavimo politika.

Sutaupėme 50 milijonų?

Beveik 5 mlrd. litų. Tiek pernai buvo sudėta į mūsų šalies Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), iš kurio finansuojama medicinos įstaigų veikla ir ligonių gydymas. Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis šios sumos, 653 mln. litų, buvo skirta ligonių vartojamiems vaistams kompensuoti. Dar beveik tiek sergantys žmonės išleido primokėdami už kompensuojamuosius vaistus arba pirkdami juos visa kaina, gydytojams išrašius receptą.

Nemažai vaistų perkame savo iniciatyva. Iš viso per metus mūsų šalies gyventojai vaistams išleidžia daugiau kaip 2 mlrd. litų.

Sveikatos politikai džiūgauja, kad lėšų iš PSDF biudžeto vaistams ir medicinos priemonėms kompensuoti skiriama vis daugiau. Prieš dvejus metus buvo sumanyta lėšas taupyti, farmacininkų reikalaujant mažinti vaistų kainas. Efekto siekta dvigubo: ligoniams reikėtų mažiau primokėti, o valstybė už sutaupytas lėšas galėtų kompensuoti daugiau vaistų.

Ar pildosi šios viltys? Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad pernai gyventojai priemokoms išleido trečdaliu - beveik 50 mln. litų mažiau nei ankstesniais metais.

"Teigdami, kiek sutaupė gyventojai, mes vadovaujamės galutine statistika, suskaičiavę bendrą sumą, per metus primokėtą už visus ligonių pirktus kompensuojamuosius vaistus. Pateikti skaičiai yra absoliučiai neginčijami, užfiksuoti Valstybinės ligonių kasos informacinėje sistemoje "Sveidra". Norėdami tai įrodyti, galime atsekti kiekvieną receptą, išduotą vaistą ir paciento pavardę", - tikina sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.

Iš tikrųjų yra daugybė manipuliacijų, kad būtų, anot liaudies patarlės, ir avis sveika, ir vilkas sotus.

Deklaracijos ir veiksmai

Buvęs sveikatos apsaugos ministro patarėjas, Kauno medicinos universiteto profesorius Eduardas Vaitkus pateikia pavyzdį, kaip tai daroma.

Jau daug metų sergantieji psichikos ligomis vartoja vaistus bendriniu risperidono pavadinimu. Juos pirmieji sukūrė farmacijos gigantas - kompanija "Johnson & Johnson". Pasibaigus šių vaistų patentinio galiojimo laikotarpiui, kai vaistus gamino ši vienintelė kompanija, jį pradėjo gaminti kitos. Dėl to risperidono kaina gerokai nukrito.

Atrodytų, mums, neturtingiems lietuviams, to ir tereikia - tai galimybė taupyti ir valstybės, ir ligonių lėšas kompensuojamiesiems vaistams. Tai neparanku farmacijos gigantams, kurie, kainoms kritus, prarastų milijardinį pelną.

"Johnson & Johnson" pradėjo šiuos vaistus gaminti nebe tabletėmis, o ampulėmis. Tabletes ligoniams reikėjo gerti kasdien, o vartojant injekcijomis užtenka suleisti vaistus du kartus per mėnesį. Gydymo kaina injekcijomis - 660-1300 litų per mėnesį, tabletėmis - daugiau nei dešimt kartų mažiau, 55-110 litų", - konstatuoja profesorius E.Vaitkus.

Kokie motyvai paskatino įtraukti vaistus ampulėmis į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą? "Buvo sakoma, kad injekcinė forma efektyvesnė, nes tablečių ligonis gali ir neišgerti. Nesigydantys ligoniai dažniau patenka į ligoninę, kurioje gydymo išlaidos yra labai didelės", - tokius motyvus žino profesorius E.Vaitkus.

Gerti vaistus yra paprasčiau, o injekcijos leidžiamos taip pat ne be ligonio sutikimo, juolab gydantis ambulatoriškai.

Kad ir kaip būtų, dar 2005 m. buvo paskelbti moksliniai duomenys, kad stabilios šizofrenijos atvejais ligonius tenka pakartotinai stacionarizuoti nepriklausomai nuo to, ar jie buvo gydomi tabletėmis, ar injekcijomis.

Šiemet paskelbta, kad nestabilios ligos eigos atvejais pakartotinės stacionarizacijos reikia 39 proc. ligonių ir visai nesvarbu, kokia forma vaistus jie vartojo.

"Negana to, daugiau nepageidaujamų šalutinių reiškinių patyrė tie ligoniai, kurie vartojo leidžiamuosius vaistus. Kas ne kas, o sveikatos apsaugos ministro patarėjas M.Marcinkevičius, būdamas psichiatras, tai tikrai žino", - neabejoja profesorius E.Vaitkus.

Taigi, kodėl šie vaistai įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių sąrašą? Kam tai paranku - vaistų gamintojams, PSDF biudžeto lėšų skirstytojams, Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisijai? Numestas jaukas ir ligoniams - gerokai mažesnės priemokos už leidžiamąjį preparatą.

Komisija - ministro rankose

Kai vaistas patenka į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą - tai garantas, kad vaistas bus paklausus, pardavimas garantuotas. Dabar jame - 1 705 pavadinimų vaistai.

Kuriuos vaistus kompensuoti, nustato sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisija. Į ją įeina atstovai iš Valstybinės ligonių kasos, Farmacijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos. Visos šios institucijos yra pavaldžios SAM. Vadinasi, vaistų kompensavimas - sveikatos apsaugos ministro rankose. Taip farmacijos kompanijoms lengviau įsiteikti tiems, kurie vaistus įtraukia į kompensuojamųjų sąrašą.

„Vienas svarbiausių aspektų, lemiančių, ar vaistas bus įtrauktas į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, - jo kaina. Jei brangesnis nei jau yra įrašytų - mažai šansų", - sako „Bayer" farmacijos kompanijos atstovė Lietuvoje, UAB „Bayer" korporatyvinių reikalų vadovė Jolanta Dičkutė.

O kaip vaistas apskritai patenka į šį sąrašą?

Farmacijos kompanija teikia paraišką Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisijai. Paraiška - tai didžiulė byla, kurioje turi būti pateikta labai daug informacijos, ypač siūlant naujus vaistus. Tai informacija apie kainą, atliktus vaistų klinikinius tyrimus, vaistų poveikį ligai, mirtingumui, neįgalumui. Užsienyje svarbiausia - vaisto efektyvumas, saugumas ir kokybė.

Dar viena landa

Dar palyginti neseniai buvo užsimota suvienodinti vaistų antkainius, kad ligonių priemokos už kompensuojamuosius vaistus būtų vienodos absoliučiai visose vaistinėse. Tuomet neturtingiems ligoniams nereikėtų bėgioti iš vienos vaistinės į kitą ir ieškoti, kur už vaistą būtų galima sumokėti mažiau.

„Užtikrinti, kad kompensuojamųjų vaistų mažmeninės kainos ir pacientų priemokos už jas būtų vienodos visose Lietuvos vaistinėse. Skatinant racionalų vaistų vartojimą nustatyti, kad vaisto priemoka negali būti mažesnė už nustatytą minimalią priemoką", - įrašyta Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo priemonių plane.

Šis plano punktas iki šiol neįgyvendintas. Kodėl? "Suvienodinti mažmenines kainas ir priemokas norėjo mažosios vaistinės, nepriklausančios jokiems tinklams. Uždraudus mažinti kainas neliktų jokios konkurencijos, o juk ji yra geras dalykas, dėl to laimi pirkėjai. Taigi dabar nustatyta tik viršutinė kompensuojamųjų vaistų antkainių riba, o mažinti kainas galima. Dėl to jos gali kisti", - sprendimu džiaugėsi M.Marcinkevičius.

Kokia gali būti konkurencija, pavyzdžiui, tarp "Eurovaistinių" tinklo ir vienintelės mažame miestelyje esančios vaistinės, kiekvienam aišku. Šitaip sveikatos politikai padeda krautis pelną pirmiausia vaistų gamintojams, nes jiems ir jų atstovybėms atitenka maždaug 60 proc. vaisto kainos. Kitą dalį sudaro didmenininkų pelnas, kuris siekia 7 proc. vaisto kainos, ir apie 16 proc. - mažmenininkų arba, kitaip tariant, vaistinių. Likusią dalį pasiima pridėtinės vertės mokestis. Gamintojams ir prekiautojams vaistai yra prekė, kurios kaina gali svyruoti dėl daugybės priežasčių.

Ministerijos versija

Paprašyti paaiškinti, kodėl į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtrauktas risperidonas ampulėmis, kai gydymas šiuo vaistu tabletėmis yra dešimt kartų pigesnis, SAM atstovai pateikė ministerijos Farmacijos departamento ir Valstybinės ligonių kasos specialistų parengtą atsakymą: "Injekcinis vaistinis preparatas Risperidonum yra įtrauktas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną nuo 2004 m. Šis vaistinis preparatas yra injekcinė prailginto veikimo vaistinio preparato Risperidonum forma. Paprastai viena šio vaistinio preparato injekcija yra veiksminga pacientui 14 dienų. Risperidonum injekcinė modifikuotojo veikimo forma skiriama tik dirbantiems ar besimokantiems ir socialiai adaptuotiems pacientams (neturintiems I ir II invalidumo grupės ir gyvenantiems savarankiškai), gydytiems psichiatrijos stacionare ar dienos stacionare per paskutiniuosius 12 mėn. dėl psichikos būklės pablogėjimo, sukelto medikamentų nevartojimo ar nereguliaraus vartojimo. Gydymą minėtu preparatu skiria ir receptus išrašo psichiatrijos stacionaro, dienos stacionaro ar pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos psichiatrai. Gydymo įstaigos, skiriančios Risperidonum injekcinę modifikuotojo veikimo formą, privalo užtikrinti adekvačią pacientų slaugą."

Atpigs ar pabrangs?

Valstybinė ligonių kasa nuo 2011 m. liepos 25 d. paskelbė Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių klasifikatoriaus atnaujinimą. Klasifikatorius įsigalios 2011 m. rugpjūčio 16 d., todėl nuo šios dienos vaistinėse pasikeis kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių mažmeninės kainos ir paciento priemokos. Klasifikatoriuje yra pateiktos nuolaidos paciento priemokai už 668 pavadinimų kompensuojamuosius vaistinius preparatus.

2011 m. rugpjūčio 24 d. įsigalios papildomai atnaujintas Klasifikatorius, kuriame bus pateiktos nuolaidos paciento priemokai susijusios su 2011 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno papildymo ir 2011 m. Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno įsigaliojimu.

1,15 mln. - tiek ligonių 2010 m. vartojo kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones.

11,6 mln. - tiek kompensuojamųjų vaistų ir priemonių receptų buvo išrašyta 2010 m.

653 mln. litų - tiek per metus išleista PSDF lėšų vaistų ir priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, dar 165 mln. litų per metus primokėjo pacientai.

Išlaidos

354 mln. litų išleista pensinio amžiaus žmonių vaistams apmokėti.

264 mln. litų - darbingo amžiaus žmonių vaistams apmokėti.

Vaikai ir jaunimas iki 18 metų suvartojo mažiausiai vaistų - už 36 mln. litų.

Vartotojai

79 proc. Lietuvos pensinio amžiaus moterų vartoja kompensuojamuosius vaistus.

61 proc. pensinio amžiaus vyrų - taip pat.

53 proc. - tokiai daliai vaikų ir jaunimo irgi reikia kompensuojamųjų vaistų.

Mažiausios kompensuojamųjų vaistų vartotojų grupės - tarp darbingo amžiaus vyrų (17 proc.) ir darbingo amžiaus moterų (19 proc.).

Jei vaistai nebūtų kompensuojami

Jei žmogus būtų neapdraustas (neapsidraudęs) privalomuoju sveikatos draudimu, visą jam reikalingų vaistų kainą tektų susimokėti pačiam. Daugeliui sunkiomis ligomis sergančių pacientų vaistai būtų neįperkami. Kiek jie kainuotų?

Sergantiems prostatos vėžiu pacientams, kuriems skiriami injekciniai vaistai "Triptorelinum", mėnesio gydymo kursas kainuotų 977,11 lito. Dabar, draudimui kompensuojant jų kainą 100 proc., primokėti nereikia.

Susirgusiesiems hepatitu C skiriami injekciniai vaistai "Peginterferonum alfa-2a+Ribavirinum 100 mc", o mėnesio gydymo kurso kaina yra 2 700,71 lito. Kadangi privalomasis sveikatos draudimas kompensuoja jų kainą 100 proc., primokėti reikia ne daugiau kaip 5,15 lito per mėnesį.

Sergantiesiems išsėtine skleroze skiriamas vaistas "Interferonas beta-1b 10 mg injekcinis", kurio vieno mėnesio gydymo kaina yra 2 823,68 lito. Dabar vaisto kaina kompensuojama 100 proc., pacientas primoka tik 1 centą.