Ligonių kasos ir visuomenės sveikatos biurų atstovai sutarė bendradarbiauti

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) iniciatyva surengtas susitikimas su TLK veiklos zonos visuomenės sveikatos biurų (VSB) atstovais. Jame diskutuota, kokiomis priemonėmis aktyvinti prevencinių programų vykdymą ir kaip pasiekti, kad didžiausių rizikos grupių gyventojai labiau rūpintųsi savo sveikata, aktyviau dalyvautų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojamose programose.

Tai, kad į ligonių kasos organizuotą susitikimą atvyko visų jos veiklos zonos VSB vadovai arba jų įgalioti specialistai iš Utenos, Ignalinos, Rokiškio, Biržų, Pasvalio, Panevėžio miesto ir rajono, parodė, jog arčiau bendruomenių esantys ir gyventojų sveikatos stiprinimu besirūpinantys, jos stebėseną vykdantys biurų atstovai suinteresuoti užmegzti bendradarbiavimą, dalintis patirtimi bei turima informacija su ligonių kasos specialistais.

Pasak Panevėžio TLK direktoriaus Jono Narbuto, ligonių kasa, be kitų jai pavestų funkcijų, kontroliuoja iš PSDF biudžeto finansuojamų prevencinių, visuomenės sveikatos programų vykdymą. Kadangi VSB taip pat aktualu, kad programos savivaldybėse būtų kuo geriau įgyvendinamos, kad kuo daugiau gyventojų laiku pasitikrintų sveikatą, abiems įstaigoms ypač svarbu ieškoti sąlyčio taškų siekiant bendro tikslo - gyventojų sąmoningumo ir pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) suinteresuotumo vykdyti prevencines programas.

TLK direktoriaus pavaduotojos medicinai Reginos Venckienės teigimu, šiemet ligonių kasa išsiuntė informaciją visoms savo veiklos zonos savivaldybėms apie tai, kaip savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos 2010 m. panaudojo prevencinėms programoms skirtas lėšas - tam, kad savivaldybių vadovai susipažintų su šia informacija ir įvertintų ją.

TLK Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė gydytoja Lina Trokaj, pristatydama svečiams informaciją apie prevencinių programų vykdymą Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybėse 2010 m., akcentavo: informacijos apie prevencines programas sklaida yra nepakankama, todėl ir ne visos šioms programoms iš PSDF biudžeto skiriamos lėšos yra panaudojamos, nors programos neabejotinai svarbios dėl ankstyvo ligų diagnozavimo, gyvenimo trukmės ilgėjimo. Gydytojos teigimu, programose dažniau dalyvauja tie patys asmenys pakartotinai, o dalis gyventojų, kurie priklauso didžiausios rizikos grupėms, arba neturi galimybių atvykti į poliklinikas, arba visai nesirūpina savo sveikata.

L. Trokaj pabrėžė, jog problema įvairialypė: kiekvienu atveju reikia analizuoti konkrečios savivaldybės problemas, pasitelkus seniūnijų, bendruomenių atstovus, PASPĮ darbuotojus ir vadovus. Silpnoji prevencinių programų įgyvendinimo pusė - ne tik pacientų neatvykimas pas šeimos gydytojus. Per mažai skiriama lėšų visuomenei šviesti, trūksta informacijos ir specialistų, taip pat programas įgyvendinti trukdo organizacinės problemos, per mažas PASPĮ suinteresuotumas. Gydytojos įsitikinimu, vienas iš būdų pataisyti esamą situaciją - teikti išsamią informaciją tikslinėms grupėms. Taip pat ligonių kasa numačiusi PASPĮ veiklos kontrolę dėl prevencinių programų vykdymo ir viešai skelbiamos informacijos, ypač tose įstaigose, kurios mažiausiai panaudoja programoms iš PSDF biudžeto skirtų lėšų, susitikimuose su pacientų organizacijų atstovais stengiamasi populiarinti prevencines programas visuomenei suprantama forma ir kt.

Dauguma VSB atstovų priėmė L. Trokaj siūlymą, kad biurai, vykdydami gyventojų apklausas bendruomenėse, įtrauktų į jas klausimus apie gyventojų informuotumą dėl galimybės dalyvauti prevencinėse programose - taip būtų galima tiksliau išaiškinti nepakankamo gyventojų dalyvavimo programose priežastis ir vykdyti stebėseną. Sutarta, kad TLK padės biurams rengti klausimyną, taip pat teiks informaciją, kuri padėtų išaiškinti, daugiau kaimo ar miesto gyventojų nedalyvauja programose.
VSB atstovai teigė, kad, pavyzdžiui, vaikų dantų silantavimo programą tinkamai įgyvendinti trukdo kai kurių tėvų priešiškas nusiteikimas, jų požiūris į vaiko higieną. Dalis tėvų įsitikinę, kad vaikų dantų prevencija turi rūpintis ne jie, bet visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

Biurų atstovai pasidalijo savo veiklos patirtimi, buvo išsakyta nuomonė, kad vykdyti prevencines programas galėtų padėti mobilios brigados, bendruomenėms organizuojami susitikimai su specialistais, labiau apibendrinta informacija apie programas. Panevėžio miesto VSB direktorė Jordana Javtokaitė teigė, kad jos vadovaujamas biuras yra parengęs susistemintą vaizdinę medžiagą apie prevencines programas, kuri rodoma VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos ekrane, taip pat ieškoma kitų perspektyvių informacijos sklaidos būdų.

Susitikime svarstyta TLK galimybė perduoti diskusijos dalyvių siūlymus prevencinių programų rengėjams dėl programų vykdymo eigos. Ligonių kasos atstovų biurų vadovai prašė padėti įtikinti PASPĮ vadovus ir gydytojus aktyviau vykdyti minėtas programas, o patys pasižadėjo visais prieinamais būdais skatinti gyventojų sąmoningumą. VSB atstovai akcentavo, kad TLK svetainėje yra pakankamai informacijos, pageidavo, kad jiems ir toliau būtų siunčiama aktuali TLK informacija.
Abiems pusėms naudingus TLK ir VSB specialistų susitikimus nuspręsta organizuoti ne rečiau kaip du kartus metuose, dalintis aktualia informacija ir bendradarbiauti - nuolat.