Lietuvoje nėra tikslios ŽIV/AIDS sergamumo statistikos

Iki šiol vykdęs atskirą infekuotųjų ŽIV sergamumo mastų fiksavimą AIDS centras skelbė, kad šalyje yra 1500 infekuotųjų ŽIV. Pernai valstybė jiems kompensavo retrovirusinių vaistų už 2,5 mljn. litų, kitais metais vaistų jau reikia už 4 mljn. Sergamumo rodikliai maži, tačiau vaistų reikia daugiau. Kodėl?

„Jau šis faktas byloja, kad skelbiama statistika nerodo realios situacijos šalyje. Ir taip buvo aišku, kad negali Lietuva vienintelė turėti patį mažiausią sergamumą Centrinės Europos regione. Rusija irgi kraipo skaičius, tačiau turime Ukrainos statistiką, Latvijos, Estijos. Mūsų AIDS centro skelbti skaičiai man visuomet kėlė įtarimą," - sako Rimantas Remeika, Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras.
Jungtinių Tautų organizacijos pateikia tokius skaičius:

2001 m. Rytų ir Centrinėje Azijoje buvo užfiksuota 630 000 ŽIV atvejų.
2007 m. jau 1,6 mljn. Augimas per 6 metus - 150 proc.
Ukrainoje infekuotųjų ŽIV yra 1,63 proc visų šalies gyventojų. Virš 50 000 žmonių.

Be AIDS centro infekuotųjų ŽIV registrą turėjo ir Infekcinė ligoninė, kuri savo statistikos visuomenei, deja, nepateikdavo. Sujungus šias dvi įstaigas į vieną, tikimasi, kad po kurio laiko pasirodys tikrieji ŽIV sergamumo rodikliai.

„Tarptautinėse konferencijose mūsų dažnai klausdavo, kaip sugebame visoje Europoje turėti pačius mažiausius infekuotųjų ŽIV rodiklius. Tik gūžčiodavome pečiais... Tačiau puikiai suvokiame, kad tokia statistika yra tiesiog tam tikrų asmenų noras įrodyti, kad dirbama puikiai, kad prevencijai skirtos lėšos yra panaudojamos efektyviai. Keistas ir nesuvokiamas toks sovietinis reliktas skelbti, kad Lietuvoje ŽIV nėra. Jei pamenate garsiąją sovietmečio frazę „Tarybų Sąjungoje sekso nėra". Šiuo atveju elgiamasi panašiai. Tačiau mes susiduriame su kita problema. Visuomenėje nekalbant apie ŽIV grėsmę, apie svarbą nuo šios ligos saugotis, nedidėja tolerancija turintiems ŽIV, visuomenė neturi žinių apie šią ligą ir vertina ją taip pat kaip prieš dvidešimt metų. Iki šiol girdime, kad ŽIV - tai mirtina ir pati baisiausia liga. O juk mūsų organizacijoje yra žmonių, kurie turėdami šį virusą gyvena daugiau nei dešimtį metų," - sako Jurgis Andriuška, ŽIV pacientų organizacijos „Pozityvus gyvenimas" vadovas.
„Gyvename Klaipėdoje ir suvokiame, kaip ŽIV plinta uostamiesčiuose. Nereikia galvoti, kad mūsų miestas kažkoks išskirtinis, kad čia nėra sekso darbuotojų, kad užsienio šalių jūreiviai nesinaudoja jų paslaugomis. Infekuotųjų ŽIV Lietuvoje turi būti gerokai daugiau nei pusantro tūkstančio. Jungtinių Tautų AIDS programos paskaičiavimais, neoficialiai mūsų šalyje yra apie 6000 infekuotų ŽIV," - sako Edmundas Vaišnoras, pacientų organizacijos Klaipėdoje vadovas.

Prieš porą metų švirkštų keitimo punktuose medicinos darbuotojos pasiūlydavo atėjusiems narkotikų vartotojams atlikti kraujo testą ir sužinoti, ar neserga ŽIV. Tai leido kontroliuoti infekcijos plitimą, nes išsiaiškinus, kad žmogus užsikrėtęs jam buvo siūloma pradėti gydymą vaistais. Vaistus geriantis ŽIV infekuotas iki 95-99 proc. sumažina tikimybę perduoti infekciją.

Šiuo metu švirkštų keitimo punktuose tokios darbuotojos neliko. Ir ŽIV testas tapo mokamas.
„Kai bus atskleisti tikrieji ŽIV paplitimo mastai, Lietuva bus sukrėsta. Mes labiausiai sunerimę dėl testavimo apmokestinimo. Net Baltarusijoje ŽIV nustatymo testai yra nemokami. Siūlome grąžinti nemokamą testavimą, priešingu atveju infekcijos plitimas vyks toliau," - teigia Jurgis Andriuška.