Lietuvoje kasmet gydoma maždaug 600 užsikrėtusiųjų hepatitu C

Lietuvoje kasmet gydoma apie 600 lėtiniu hepatitu C sergančių ligonių, o maždaug ketvirtadaliui užsikrėtusiųjų šia pavojinga liga išsivysto komplikacijų. Tokią statistiką pateikia medikai antradienį minint Pasaulinę hepatito dieną.

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Linas Kupčinskas pažymi, kad Lietuvoje yra sudarytos galimybės hepatitą C gydyti naujausiais būdais.

"Šios ligos gydymo metodika gana sudėtinga - turi būti atlikti ne tik virusologiniai tyrimai, bet ir kepenų biopsija, virusologinius tyrimus reikia kartoti ir pagal gautus rezultatus modifikuoti ligos gydymą. Labai svarbu anksti pradėti gydyti. Ligoniai, kurie pradeda gydytis vos nustačius lėtinį hepatitą C, turi daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti sunkaus kepenų pažeidimo", - teigia L. Kupčinskas.

Pasak mediko, gydymo sėkmė priklauso nuo viruso genotipo ir nuo jo bendro kiekio organizme. 10-15 proc. ligonių, infekuotų hepatito C virusu, pasveiksta savaime, kitiems vystosi lėtinis hepatitas C.

"Sergančiųjų lėtiniu hepatitu C gydymas trunka iki vienų metų. Šios virusinės infekcijos gydymas sudėtingas, neretai jį sunkina įvairios šalutinės būklės: karščiavimas, depresija ir kitos. Šiuolaikinio gydymo antivirusiniais vaistais rezultatai priklauso nuo viruso genotipo. Iš 2 ir 3 genotipo virusu užsikrėtusių asmenų jį visiškai sunaikinti pasiseka 75-90 proc. Užsikrėtusiųjų 1 genotipo virusu padėtis gerokai blogesnė - visiškai pasveiksta apie 45 proc. gydomų ligonių. Lietuvoje vyrauja 1 genotipo virusas", - teigia L. Kupčinskas.

Pasak jo, hepatitas C pavojingas tuo, jog 20-25 proc. šia infekcija užsikrėtusių asmenų laipsniškai išsivysto kepenų cirozė bei kitos komplikacijos - kraujavimas iš išsiplėtusių stemplės ir skrandžio venų, kepenų funkcijos nepakankamumas, hepatorenalinis sindromas, ascitas, infekcinės komplikacijos, o 5-8 proc. pacientų - kepenų vėžys.

"Taigi kepenų cirozė nėra vien alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų liga, 30-35 proc. atvejų ją lemia virusinis hepatitas ir kitos retesnės kepenų ligos. Lėtinis hepatitas C sukelia mažai simptomų, nebūna geltos, neretai jis diagnozuojamas beveik vien pagal laboratorinių tyrimų rezultatus, todėl šeimos gydytojui itin svarbu žinoti pacientų rizikos grupes", - sako L. Kupčinskas.

Hepatito C virusas pasaulyje buvo atrastas 1989 metais, o Lietuvoje pirmieji hepatito C viruso atvejai nustatyti tiktai 1993-1994 metais. Iki tol nebuvo aišku, kodėl kai kuriems ligoniams perpylus kraujo po kurio laiko prasideda lėtinis kepenų uždegimas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę 1-3 proc. pasaulio gyventojų. Net 80 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, suserga lėtiniu hepatitu C.

Po 20 metų nuo užsikrėtimo 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė, 1-4 proc. ligonių kasmet diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.

Daugiausia žmonių šiuo virusu užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus arba perpilant kraują. Labai retai virusas perduodamas lytiniu keliu. Taip pat virusiniu hepatitu C galima užsikrėsti naudojantis kito asmens dantų šepetuku, skutimosi peiliuku, manikiūro reikmenimis, plaukų kirpimo mašinėle, žirklėmis, darantis tatuiruotes bei iki šiol nenustatytais būdais.