Kas yra "profesionalus" gydytojas?

Savo srities išmanymas yra antras svarbiausias kriterijus, lemiantis gydytojo populiarumą tarp pacientų. Jau rašėme apie tai, kad pasirinkdami gydytoją pacientai apgailestauja neturėdami objektyvaus būdo palyginti medikų profesinę kompetenciją. Kaip gi jie nusprendžia, kurio gydytojo profesionalumu verta pasitikėti? Žemiau pateikiamas Pincete.lt per pastaruosius 12 mėn. skelbtų daugiau nei 4 tūkst. pacientų komentarų apie gydytojų profesionalumą apibendrinimas.

Kas būdinga „profesionaliam" gydytojui?

Lietuvoje, kaip ir daug kur pasaulyje, chirurginių specialybių gydytojai uždirba daugiau nei terapeutai. Daugumai žmonių tai nesukelia jokių klausimų, nes chirurgai suvokiami kaip geresni, profesionalesni ar svarbesni nei kiti gydytojai. Kodėl taip yra? Pasak pacientų, svarbiausias kompetetingo gydytojo požymis yra nuolat pasiekiami „geri" gydymo rezultatai (1 Paveikslas). Daugelis terapinių pacientų serga lėtinėmis vidaus ligomis, kurių pagrindinis gydymo tikslas yra tik išvengti ligos pablogėjimo. Dauguma pacientų tokio tikslo pasiekimą suvokia kaip „ nepakankamai gerą" gydymo rezultatą. Tuo tarpu chirurginį gydymą pacientų dažniau suvokia kaip gyvybės gelbėjimą. Ilgai be įpatingo sveikatos pagerėjimo vaistais gydyti ir vėliau po operacijos staiga pasveikę pacientai yra linkę ne tik labai pagirti chirurgo profesionalumą, bet ir suabejoti (dažnai visai be pagrindo) terapeuto profesine kompetencija.

1 Paveikslas - „Profesionalaus" gydytojo požymiai

Pastebime, kad pacientų ir medikų suvokimas apie tai, kas yra „geras" gydymo rezultatas, skiriasi maždaug ketvirtadaliu atvejų. Pacientai gydymo rezultatus paprastai suvokia gerokai plačiau nei daugelis medikų. Pavyzdžiui, pasitenkinimą sėkmingai pašalintu vėžiu gali gerokai sumažinti po operacijos likęs negražus randas. Daugelis vyresnių gydytojų mėgsta „paauklėti" savo pacientus, o pasitaikiusio grubesnio žodžio sukeltas stresas pacientų (dažniau - pacienčių) suvokiamas kaip prastas gydymo rezultatas. Panašu, kad patys to nežinodami pacientai greičiau už gydytojus perprato Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą: „svaikata - tai fizinis, psichologinis ir socialinis gerbūvis, o ne tik ligos išvengimas".

Daugėja pacientų, pageidaujančių savarankiškai priimti su savo sveikata susijusius sprendimus. Be to, pacientams labai svarbu pasitikėti savo gydytojais. Jei pacientas nėra savo (ar savo artimiausių žmonių) kailiu patyręs konkretaus gydytojo darbo rezultatų, tuomet gydytojo suteikiama informacija tampa svarbiausiu profesionalumo rodikliu. Nuolatiniams pacientams šis faktorius yra gerokai mažiau reikšmingas nei naujiems.

Teisinga diagnozė ir tinkamas gydymas yra pagrindinė gerų gydymo rezultatų prielaida bei vieni svarbiausių „profesionalaus" gydytojo požymių. Kaip pacientai nusprendžia, kad gydytojo pasakyta diagnozė ir paskirtas gydymas buvo teisingi? Beveik pusė pasisakiusių pacientų apie diagnozės ir skirto gydymo tikslumą sprendžia remdamiesi galutiniu gydymo rezultatu. Provincijos ir visų valstybinių poliklinikų pacientai yra linkę savo gydytojų nuomonę tikrinti privačiose gydymo įstaigose bei universitetinėse ligoninėse. Reikšmingai daliai pacientų buvo svarbu, kad gydytojo nuomonė sutaptų ar bent turėtų sąsajų su internete ir kitoje prieinamoje literatūroje perskaitytomis žiniomis. Deja, tik nedidelei daliai pacientų gydytojai paaiškina savo klinikinių sprendimų motyvus.

Pasak pacientų, kruopšti apžiūra ir fizinis ligonio ištyrimas yra retai pasitaikantis dalykas šiuolaikinėje Lietuvos medicinoje. Ligoninėse dirbantys medikai yra linkę pasikliauti instumentiniais ir laboratorinais tyrimais, o poliklinikų gydytojai dažnai stokoja laiko. Visgi, kaskart kruopščiai bei neskausmingai savo pacientus nuo galvos iki kojų apžiūrintys gydytojai pacientų pagiriami ne tik kaip profesionalai, bet ir kaip geri žmonės.

Per pastarąjį dešimtmetį medicina labai pasikeitė. Dalis gydymo įstaigų ir gydytojų dėl įvairių priežasčių nespėjo sekti šios transformacijos. Be to, per pastaruosius metus į provinciją dirbti atvyko nedaug jaunų gydytojų. Greičiausiai dėl šių priežasčių pacientai žymiai labiau teigiamai vertina gydytojų domėjimasį medicinos naujovėmis nei patirtį. Tik universitetinių ligoninių, kurias medicinos naujovės šiaip ar taip pasiekia pirmiausiai, pacientai daugiau palankaus dėmesio skiria gydytojų klinikinei patirčiai.

Kodėl ne visi gydytojai yra „profesionalūs"?

Ketvirtadalis savo gydytojo profesionalumu abejojančių pacientų nurodė, kad nesutinka su nustatyta diagnoze (2 paveikslas). Dažniausiai abejojama valstybinių poliklinikų gydytojų diagnozėmis, kurios nebūna pagrįstos jokiais tyrimais. Ypatingai pacientų pasitikėjimas poliklinikų gydytojais susvyruoja tuomet, kai ligoninių gydytojai nepatvirtina siuntimų diagnozių ir dar kaip nors pakomentuoja tų diagnozių nerealumą. Dažnai diagnozėmis bei gydymo metodais abejoja ir tie pacientai, kurie nesulaukia norimo gydymo rezultato.

2 Paveiklas - Pacientų priekaištai gydytojų profesionalumui

Daugiau nei pusė pacientų savo nepasitenkinimą gydymo rezultatu grindė patirtu psichologiniu stresu, prastu estetiniu efektu ar pablogėjusia socialine padėtimi. Trečdalis pacientų paminėjo medicininę priežastį (atsiradusios komplikacijos, infekcija, mirtis, pablogėjusi ar nepagerėjusi sveikatos būklė ir kt.), dėl kurios liko nepatenkinti gydymo rezultatais. Įdomu pastebėti, kad vis daugėja pacientų, kurie nepatenkinti gydymo rezultatais dėl to, kad gydymo įstaigose neužtikrinamas konfidencialumas ir paciento duomenų saugumas, o tai blogina jų socialinę aplinką.

Nemenka dalis pacientų mano, kad jiems buvo paskirtas netinkamas gydymas. Dažniausiai abejojama gydymu kai būna nepakankamai „geras" jo rezultatas. Dalis pacientų, kurie abejoja gydytojo nustatytos diagnozės tikrumu, teigia sąmoningai nevartojantys jokių savo gydytojo paskirtų vaistų. Svarbu pastebėti, kad homeopatinei medicinai nepritaria trečdalis, o žolinei - pusė apie taip pasisakiusių pacientų. Žoline medicina užsiimantys gydytojai savo arsenale turėtų turėti daugiau nei vieną liaudišką vaistą nuo visų ligų, nes būtent toks monotoniškas gydymas sukelia daugiausiai pacientų nepasitenkinimo.

Septyni procentai kritikos gydytojų profesionalumui tenka nepakankamoms teorinėms žinioms. Dažniausiai tokias išvadas padaro pacientai, kurių gydytojai nesiteikia atsakyti į klausimus arba nesidomi medicinos naujovėmis ir negali pakomentuoti internete ar populiarioje literatūroje parskaitytų faktų. Rimčiausią žalą kai kurių gydytojų reputacijai, visgi, daro piktesnės kolegų pastabos.

Viena iš dvidešimties pacienčių (dažniausiai taip kalba mažų vaikų turinčios moterys) teigia, kad jų gydytojai beatodairiškai skiria antibiotikus ir hormoninius vaistus. Dauguma šių žmonių pageidauja, kad prieš skiriant dviejų minėtų grupių vaistus būtų atlikti tyrimai, išbandyti „silpnesni" vaistai ar bent suprantamai paaiškinta apie tokių vaistų naudojimo būtinybę.

Likę trys dažniausiai pastaikantys priekaištai gydytojų profesionalumui dažniausiai adresuojami poliklinikų gydytojams.