Kas turi mokėti už išblaivinimą?

Rusai sako: „Любишь кататься, люби и саночки возить!", leiskite perfrazuoti - „Mėgsti taurelę - susimokėk ir už išblaivinimą!" O gal už šią paslaugą turėtų sumokėti alkoholio pardavėjai?

Prieš įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva pasižadėjo uždaryti blaivyklas - mat negalima riboti žmogaus teisių ir izoliuoti jį nuo visuomenės be teismo sprendimo. Tuomet buvo džiūgaujama, kad mūsų vaikai ir anūkai nebežinos, ką reiškia žodis „blaivykla". Blaivyklų nebeliko, tačiau problema - nedingo. Šiandien visi susipainioję: girtą žmogų vežti į ligoninę ar į policijos areštinę?

Dilema: areštinėn ar ligoninėn?

Apsispręsti turi policininkai: jei asmuo užklumpamas darantis nusikalstamą veiką, ar tuoj po jos padarymo (dažniausiai - už viešosios tvarkos pažeidimą), tačiau nematyti jokių nubrozdinimų, lūžių ar ligų, jis vežamas į areštinę, kurioje be teismo sprendimo žmogus ilgiausiai gali būti laikomas 3 val. 59 minutes. Bėda tik, kad per tiek laiko ne visi spėja išsiblaivyti... Kaip rodo šiandien kaimynėje Lenkijoje veikiančių blaivyklų statistika: 2/3 į blaivyklą atvežtų asmenų ir yra viešosios tvarkos pažeidėjai, t.y.: gulėjo, vėmė ar skandalingai elgėsi viešoje vietoje, pažeidinėjo aplinkinių teises, rizikavo savo paties sveikata ar gyvybe. Kita 1/3 pacientų blaivyklose atsiduria todėl, kad skandalingai elgėsi savo namuose.

O ką daryti su tokiais, kurie viešosios tvarkos nepažeidžia, tačiau yra girti? Neįtikėtina, tačiau per metus Lietuvoje 40 tūkst. žmonių patraukiami baudžiamojon atsakomybėn už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems. Baudos yra diferencijuojamos: už pasirodymą pirmą kartą baudžiama įspėjimu, arba bauda nuo 30 iki 50 lt, už antrą kartą - 50-100 lt bauda, už pakartotinius - 150-300 lt bauda. Taip pat pagal baudžiamąjį kodeksą numatytos baudos tėvams, kurių nepilnamečiai vaikai viešoje vietoje yra girti arba svaiginasi alkoholiniais gėrimais: 50-100 lt - jei vaikui iki 16 metų o 16 -18 metų amžiaus vaiko tėvai moka tokią pačią baudą, kaip ir suaugusieji - 30- 50 lt. Didesnės baudos skiriamos už antrą, dar didesnės - už kitus kartus (nuo 50 iki 300 lt).

Kadangi nėra aiškios instrukcijos, ką daryti su girtais asmenimis gatvėje ar kaip elgtis, jei namiškiai iškviečia policiją į namus ir prašo sutramdyti girtaujančius, tai teisė spręsti paliekama policijos pareigūnams: ar keturioms valandoms - į areštinę, ar - į ligoninę. Dažniausiai atvežama į ligonines. Mat, nuogąstaujama, jog palikus neblaivius asmenis viešosiose vietose jie gali tapti nusikaltėlių aukomis arba patys nusikalsti.

Prieš keletą savaičių Vilniuje, prie Spaudos rūmų, Seimo narė A. Zuokienė per plauką išvengė susidūrimo su dideliu greičiu lėkusiu automobiliu, kurį sustabdė tik smūgis į stulpą, o jį vairavusio žmogaus gyvybę išgelbėjo išsiskleidusi oro pagalvė. Paskambinus bendruoju pagalbos numeriu ir pranešus apie įvykį, buvo sudėtinga iškart įvertinti žmogaus būklę - ar jam reikalinga greitoji pagalba. Tačiau po kurio laiko teko dar kartą skambinti ir informuoti, jog vairuotojo gyvybei pavojus negresia, žmogus stipriai apsvaigęs alkoholiu, todėl būtų geriausia sulaukti policijos, kuri nuspręstų, ar medikai reikalingi. Į įvykio vietą atskubėję policininkai taip pat pripažino, jog žmogus girtas, tačiau iškilo klausimas - kur jį vežti? Todėl iškvietė greitosios pagalbos automobilį, kuris pasirodė su įjungtu garso signalu ir švyturėliais vos po keleto minučių. „Kokia prabanga!" - nuvažiuodama pagalvojo nemažą stresą patyrusi A.Zuokienė.

Vargu, ar kas paskaičiavo, kiek vien tik neblaivių asmenų vežiojimui išeikvojama degalų ir medikų darbo sąnaudų. Jei jau laikoma, kad tai - būtinosios medicinos pagalbos specialistų kompetencija, kodėl tuomet „taksauti" priversti greitosios medicinos pagalbos medikai neblaivius pacientus į gydymo įstaigą ar namus privalo vežioti be jokio užmokesčio?

Pagalba girtuokliams - tikrų ligonių sąskaita

Ligoninės privalo priimti kiekvieną pacientą, kuris yra apdraustas valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu. Į ligonines pristatyti išgėrę asmenys dažnai būna agresyvūs, triukšmauja, kelia pavojų ne tik personalui, bet ir įstaigos materialiniam turtui, todėl priimami be eilės, o tuo tarpu sergantys žmonės priversti kantriai laukti.

Už girtuoklio detoksikaciją vidutiniškai sumokame apie 1,5 tūkst. litų!

Medikai tvirtina, jog už išblaivinimą jiems nemokama, nors Marijampolės ligoninės skaičiavimu, ši paslauga ligoninei kainuoja apie 200-300 lt. Skirtingų Lietuvos ligoninių statistika rodo, kad tikros medicininės pagalbos reikia vos 10 % atvežtų girtų asmenų - tai yra traumos arba rimtas apsinuodijimas alkoholiu, kai reikalinga detoksikacijos procedūra. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2008 metais detoksikacijos paslauga suteikta 3413 asmenims už 5 243 779,45 lt - vadinasi, vieno asmens detoksikacija kainavo apie 1536,41 lt.

Keista, jog mūsų įstatymai nereglamentuoja girtumo laipsnio promilėmis. Kaip rodo Lenkijos įstatymų analizė, šioje šalyje susimokėti už suteiktas sveikatos paslaugas privalo kiekvienas asmuo (net ir turintis sveikatos draudimą), jei į ligoninę pateko turėdamas ne mažiau nei 0,5 promilės alkoholio kraujyje.