Inesa Žeimė. Gerumas visada į kažką nukreiptas

Penki klausimai rezidentei Dr. Inesai Žeimei

1. Kas yra rezidentas?

2. Kas yra geras rezidentas?

3. Ko reikia rezidentui?

4. Kas yra geras rezidentų vadovas?

5. Jei Jums duotų uždavinį patobulinti rezidentūrą, nuo ko pradėtumėte?

**********

1

Rezidentas - jaunas gydytojas , kuris turi daug medicininių teorinių žinių ir sąlyginai ne daug praktinių įgūdžių. Taip "buitiškai" apibūdinčiau gydytoją rezidentą. Rezidentūra yra atliekama tam, kad jaunas gydytojas įgytų praktikos dirbdamas grupėje su jau patyrusiais kolegomis ir baigęs rezidentūrą saugiai dirbtų. Primum non nocere (vert. iš lot.k. Pirmiausia nepakenkti). Anksčiau gydytojai "vendravodavo" t.y baigę teorinį kursą, keliaudavo ir mokydavosi gydyti kelerius metus taip įgydami praktikos, ir tik po to galėdavo laikyti baigiamąjį gydytojo egzaminą. Rezidentūra - modernesnis, standartizuotas ir kontroliuojamas metodas jaunam gydytojui teorines žinias paremti praktika. Lietuvoje rezidentūra pradėta vykdyti 1990 metais. Iki to baigęs studijas gydytojas iš karto pradėdavo savarankišką praktinį darbą.

2

Kas yra geras gydytojas rezidentas? Iš pirmo žvilgsnio lengvas klausimas, bet tik kol nepradedi galvoti. Juk gerumas visada yra į kažką nukreiptas, t.y kažkam žmogus yra geras . Jau senovės lietuvių išmintis sako, kad visiems geras nebūsi. Gydytojas rezidentas nėra atsiskyrėlis, jis susijęs su pacientais, kolegomis, gydymo įstaigomis, universitetu, sveikatos apsaugos ministerija... Visos šios grupės ko gero pateiktų kiek skirtingą "gero rezidento" apibūdinimą. Mano supratimu svarbiausia rezidentui būti geru gydytoju pacientams. Iš šios pozicijos ir pabandžiau atsakyti į šį klausimą.

Jei kas nors jums pasako "geras gydytojas", pirmiausia pagalvojat, jog jis išmano savo darbą, t.y gerai gydo. Taip yra dėmesingas pacientui, pasižymi empatija, suteikia adekvačią informaciją apie paciento būklę. Tai tinka ir rezidentui, skirtumas tik tas, kad jis dar tobulina savo įgūdžius, mokosi, jam trūksta patirties. Taigi, geras rezidentas turi turėti gerą atmintį, būti žingeidus, pastabus, įsiklausantis, pasižymėti empatija ir domėtis medicinos naujovėmis. Kadangi dirba komandoje svarbi yra bendravimo kultūra, dalijimasis informacija, pagarba. Pamatiniu gero rezidento bruožu pavadinčiau dorumą, be kurio neįmanomos kitos aukščiau išvardintos "gero rezidento" savybės. Jei gydytojas rezidentas yra doras, jis stengsis išmokti, stengsis suprasti pacientą, jei ką nors primirš ar nežinos - pasiskaitys, elgsis atsakingai, turės pacientų pasitikėjimą. Rezidentui kaip ir bet kuriam kitam gydytojui tai labai svarbu.

3

Nežinau, ar gerai supratau šį klausimą. Kalbant apie savybes, kurios, mano supratimu, reikalingos rezidentui, tai svarbiausios būtų šios: nuolat papildomas profesinių žinių bagažas, atsakingumas, domėjimasis ir noras tobulėti, komunikabilumas, empatija, geri darbo kolektyve įgūdžiai.

Kalbant apie darbo sąlygas, kurios būtų pageidautinos siekiant, kad rezidentas optimaliai galėtų tobulėti savo srityje, tai svarbiausia būtų toks darbo organizavimas, kad rezidentas pamatytų įvairius ligų atvejus, įgytų reikiamus specialybei įgūdžius, darbo metu galėtų prieiti prie internetinių medicinos duomenų bazių, bibliotekos ir pagilinti savo teorines žinias, prireikus galėtų pasikonsultuoti su patyrusiu gydytoju. Taip pat svarbūs profesionalūs seminarai, kurių metu patyręs specialistas dalintųsi savo patirtimi, sudėtų svarbiausius akcentus, nukreiptų rezidentą, konferencijos. Kadangi gydytojų darbas stresinis labai svarbi yra darbo kolektyve atmosfera. O tam, kad ji būtų gera reikalingas aiškus funkcijų pasiskirstymas, aiški hierarchija, numatyta rezidento darbo vieta. Tai sumažina papildoma stresą, kylantį dėl vis besikeičiančios darbo vietos ir kolektyvo, leidžia susikaupti ties svarbiausiais dalykais. Taip pat svarbios soc/ekonominės garantijos, kad gydytojui rezidentui nereikėtų dirbti keliuose darbuose, skubėti. Iš skubėjimo, persitempimo kyla klaidos, kurios gydytojo darbe gali būti labai skaudžios pacientams.

4

Atsakydama į šį klausimą susiduriu su problema, apie kokį rezidento vadovą kalbėti: formalų, kuris atsako už rezidento praktikos atlikimą, tačiau tame procese praktiškai nedalyvauja, dažnai per rezidentūrą savo rezidentą mato vos keletą kartų ar neformalų, t.y. gydytoją, kurio prižiūrimas rezidentas dirba kasdieninį praktinį darbą ir kurio vaidmuo rezidento profesiniame tobulėjime yra didžiausias. Kalbant apie gerą rezidentų vadovą galima kalbėti tik apie neformalų. Būtent jį norėčiau pavadinti tikruoju rezidento vadovu. Toliau apie jį ir kalbėsiu.

Rezidento vadovo pagrindinė funkcija dalintis savo profesine patirtimi, padėti rezidentui įgyti praktinių įgūdžių, reikalingų jo specialybei, sudaryti sąlygas išpildyti rezidentūros programoje numatytus reikalavimus, t.y paruošti rezidentą savarankiškam praktiniam darbui. Tam rezidentų vadovas turi turėti atitinkamą klinikinio darbo patirtį, paprastai ne mažesnę nei 5-ių metų klinikinio darbo stažą ir dirbti su rezidentais kasdieninį praktinį darbą. Geras rezidentų vadovas - tai tas, kuris šią funkciją sąžiningai atlieka. Čia svarbios ir elementarios žmogiškosios savybės kaip bendravimo kultūra, abipusė pagarba, atsakingumas, savo darbo svarbos supratimas. Nereikėtų painioti rezidentų vadovo su mokslinio tiriamojo darbo vadovu, kuriuo gali būti ir universiteto darbuotojas, neturintis gydytojo praktikos. Tačiau jokiu būdu neturėtų būti atvirkščiai, kas, dėja, dažnai pasitaiko šiuo metu.

5

Sunkus klausimas. Turbūt nuo rezidentūros problemų įvardijimo, kokias jas mato visos suinteresuotos grupes: rezidentai, universitetai, gydymo įstaigos, SAM, ŠMM. Labai svarbus yra dialogas tarp šių grupių, nebijojimas permainų, matymas jų tikslingumo ir naudos. Žmogaus prigimtis tokia, kad permainoms priešinamasi, ypač jei trūksta informacijos apie pasikeitimų esmę, tikslingumą, reikalingumą, naudą. Pradėčiau nuo mažų dalykų, kurie dažnai turi labai didelę įtaką, pavyzdžiui gydytojo, kuris dirba kasdieninį praktinį darbą su rezidentu, darbo pripažinimo, įvardijimo ir apmokėjimo. Tai viena iš priemonių kelti rezidentūros kokybę, didinant gydytojų suinteresuotumą dalintis savo profesine patirtimi su rezidentu, apibrėžiant rezidento ir gydytojo santykius.

Taip pat reikalinga nešališka rezidentūros kokybės kontrolės sistema, kiti dalykai. Kaip minėjau, svarbus yra dialogas tarp suinteresuotų grupių, bendrų sąlyčio taškų paieška, ėjimas link bendro siektino rezidentūros modelio.