Iki 2050-ųjų Lietuva neteks 600 tūkst. gyventojų

Nors pernai užfiksuotas augantis gimstamumas, o mirė mažiau žmonių nei 2008 metais, tačiau tai nepaveiks demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos.

Anot statistikų, 2010 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, o tai beveik 21 tūkst. mažiau nei prieš metus. Skaičiuojama, kad per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 96,3 tūkst. (2,8 proc.).

Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens beveik 592 tūkst. gyventojų mažiau negu šių metų pradžioje.
Gimstamumas pernai augo

Statistikai informuoja, kad pernai gimė 36,7 tūkst. kūdikių, o tai 1,6 tūkst. daugiau negu užpernai, kada gimė 35,1 tūkst. kūdikių, ir 2,7 tūkst. daugiau negu 2007 metais.

Gimusiųjų skaičius tūkstančiui gyventojų per metus padidėjo nuo 10,5 iki 11, tačiau toks gimstamumo lygis dar neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos.

Kaip ir ankstesniais metais, maždaug kas trečias vaikas gimė santuokos neįregistravusiems tėvams.
Mirusiųjų skaičius 1,3 karto viršija ES vidurkį

Fiksuojama, kad pernai mirė 42 tūkst. žmonių, tai 1,8 tūkst. mažiau nei užpernai. Pernai tūkstančiui gyventojų teko 12,6 mirusiojo, o 2008 m. - 13,1.

Pastebima, kad lyginant su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu Lietuvoje miršta 1,3 karto daugiau žmonių. Aukščiausią lygį nuo 1950 m. mirtingumas buvo pasiekęs 2007 metais - tada tūkstančiui gyventojų teko 13,5 mirusiojo.

Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 11,3 metų trumpesnė nei moterų. 2008 m. vyrų vidutinė tikėtina trukmė buvo 66,3, moterų - 77,6 metų.

Dažniausiai mirštame nuo kraujotakos sistemos ligų (55,5 proc. visų mirusiųjų), nuo piktybinių navikų - (19,3 proc.), dėl išorinių priežasčių - 4,2 tūkst. (9,9 proc.).