Į greitąją pagalbą įsileis privatų kapitalą?

Medikai tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerija jau turi konkretų danų įmonės „Falck" pasiūlymą steigti bendrą greitosios medicinos pagalbos įmonę. Nors ministro patarėjas M. Marcinkevičius teigė nežinantis apie tokius pasiūlymus, tačiau pripažino, kad reformuojant sveikatos apsaugą privataus kapitalo norima pritraukti kuo daugiau. Pasiūlymo naudingumu abejoja ekspertai, netikintys, kad privatus kapitalas pritrauks daugiau pinigų.

„Ko jūs čia verkšlenate? Nenorite - nedirbkite. Aš [Algis Čaplikas, sveikatos apsaugos ministras - lrt.lt] turiu danų ambasadoriaus atneštą pasiūlymą dėl greitosios pagalbos. Ten buvo danų „Falck" pasiūlymas koncesijos būdu pasiimti greitąją tarnybą", - įspūdžiais po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Algiu Čapliku dalinosi Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.

Ji teigė, kad susitikime prieš rengiamą mitingą dėl medicinos darbuotojų darbo ir atostogų laiko suvienodinimo sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis Čaplikas sakė nesuprantantis, kodėl medikai ruošiasi protestuoti ir parodė danų įmonės „Falck" pasiūlymą.

Jo esmė ta, kad „Falck", valstybei finansuojant, nustatant paslaugų kokybės lygį ir sprendžiant teisinius klausimus, vadovautų kasdieninei greitosios pagalbos paslaugų teikimo veiklai ir jos plėtrai.

A. Kavaliauskaitė teigė, kad „Falck" pasiūlymas steigti bendrą greitosios medicininės pagalbos (GMP) įmonę, kurioje, pavyzdžiui, „Falck" priklausytų 49 procentai akcijų, o kontrolinį paketą turėtų Lietuvos valstybė, kelia abejonių mažiausiai dėl dviejų priežasčių.

Pirma, „Falck" pasiūlyme ministerijai matyti, kad danų bendrovė (panašias paslaugas teikianti Slovakijoje bei Lenkijoje) rūpintųsi tik valdymo efektyvumu. Danų pasiūlyme teigiama, kad už „Falck" teikiamas greitosios medicinines paslaugas mokės tik valstybė, šiam sveikatos apsaugos sektoriui skirianti mažiausią finansavimą.

Antra, šiuo metu GMP steigėjos yra savivaldybės, ne Sveikatos apsaugos ministerija, tad būtų keblu kurti bendrą privataus ir nacionalinio kapitalo įmonę.

Medikų atstovė pastebėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija pastaraisiais metais greitosios medicinos pagalbai skyrė mažiausią dalį sveikatos apsaugai skiriamų lėšų ir neatsižvelgia į dabartinius paslaugos įkainius bei Europos Sąjungos normatyvus formuojant budinčių GMP brigadų sudėtį.

„Tai yra siaubas. Tai yra greitoji pagalba, o valstybė atiduoda kiekvienam piliečiui priklausančią sveikatos apsaugos šaką. Daromas verslas iš būtinosios pagalbos", - sakė A. Kavaliauskaitė.

Danų pateiktame pasiūlyme matyti, kad paslaugos įkainiai (kuriuos padengs Vyriausybė) priklausys ir nuo vietovės, kurioje teikiamos paslaugos (miestai, kaimai) ir nuo infrastruktūros (eismo intensyvumo, atstumo iki ligoninės, kelių) kokybės.

„Tiesiog reikalaus ir reikalaus pinigų iš valstybės. O kodėl ji dabar neranda pinigų būtinajai pagalbai? Ką reiškia svetimai valstybei atiduoti būtinąją pagalbą? Mes iš biudžeto mokėsime tiek, kiek jie prašys. Kai susikaups didelė sumą tų mokėjimų, valstybei teks išpirkti parduodant savo akcijų dalį", - sakė Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė.

Ministerija: skatinsime privataus kapitalo atėjimą

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius teigė, kad birželio 22 d. Vyriausybei buvo pristatytos tik sveikatos apsaugos reformos kryptys ir gairės, o jose jokių konkrečių pasiūlymų nėra. Nors M. Marcinkevičius negalėjo detalizuoti, kokios bus greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarkos, tačiau sakė, kad „GMP bus stiprinama".

„Greitoji medicinos pagalba, be abejo, bus stiprinama vien dėl to, kad planuojame mažinti stacionarinės pagalbos apimtis, ypač mažose rajono ligoninėse", - sakė M. Marcinkevičius.

Jis teigė, kad Vyriausybei pristatytose gairėse pirmiausiai kalbama apie pirminės grandies medicininių paslaugų perdavimą privačiam kapitalui. Tačiau ir kitos medicininės paslaugos, anot sveikatos apsaugos ministro patarėjo, galėtų būti perduotos privačiam kapitalui.

„Pirmiausia kalbama apie pirminės grandies perdavimą į privačias rankas. Taip pat galima ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų. Konkrečiai kalbant apie GMP, ji nėra atskira, tačiau bendra tendencija galėtų būti tokia", - sakė M. Marcinkevičius.

„Mūsų koncepcijoje, kurią pristatėme Vyriausybei, yra punktas, kad kuo daugiau privataus kapitalo ateitų į sveikatos sektorių. Dėl dviejų priežasčių: pirma, privataus kapitalo valdymas ir vadyba yra efektyvesnė. Antra, privatus kapitalas ateina su savo investicijomis. Šia prasme mes skatinsime privataus kapitalo atėjimą į sveikatos priežiūrą", - sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas.

Jis pridūrė, kad privatus kapitalas į šį socialiai jautrų sektorių galėtų ateiti ne vien privatizacijos keliu, bet ir koncesijų ar privačios-viešosios partnerystės būdu.

Ministro patarėjas teigė, kad jis nėra girdėjęs apie jokį konkretų pasiūlymą ministerijai dėl GMP. „Negalėčiau atsakyti už visą ministeriją. Tikrai nežinau konkrečių pasiūlymų, bet tai nereiškia, kad jų nėra. Aš tikrai nežinau", - sakė jis.

G. Černiauskas: netiesa, kad privatus kapitalas pritraukia daugiau pinigų

Gediminas Černiauskas, buvęs sveikatos apsaugos ministras bei Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos katedros docentas, teigia, kad steigiant privataus ir viešo kapitalo GMP įmonę, būtų sukurtas monopolis, nes paslaugas teiktų tik viena įmonė.

Jis sako, kad kelios privačios greitosios pagalbos tarnybos jau dabar dirba Lietuvoje. Įvairias privataus kapitalo ir sveikatos priežiūros partnerystės formas, profesoriaus požiūriu, reikia svarstyti, tačiau nesitikint, kad privatus kapitalas į sistemą atneš didelius pinigus.

„Bent jau ekonomistai - nesvarbu, kokios pakraipos - sutaria, kad tai, ką jūs pasakėt - kad verslas atneša papildomus pinigus - yra iš esmės netiesa. Kad tai netiesa, šiandien jums pasakys bet kuriame banke. Privatus kapitalas paprastai dirba skolintais pinigais.

Jūs žinote, už kokias palūkanas bankai skolina verslui. Tai reiškia, jeigu ir ateina privatūs pinigai, tai jie yra brangūs. Valstybė, netgi esant tokiai situacijai kaip šiandien Lietuvoje, gali pigiau pasiskolinti negu mūsų verslininkai", - Lietuvos radijui sakė G. Černiauskas.

Anot jo, teiginiai, kad su privačiu kapitalu ateis daugiau pinigų yra klaidingi, o juos teigiantys - atstovauja privačiam kapitalui. „Todėl sakyti, kad ateis daugiau pinigų ar kad jie pigesni, yra pritempimas prie noro - šiuo atveju prie privataus noro", - sakė G. Černiauskas.

Jis teigė, kad privatus kapitalas efektyviau veikia teikiant smulkias sveikatos sektoriaus: odontologijos ar šeimos gydytojo centrus. Tačiau, pastebėjo jis, privačios ligoninės pasaulyje kuriamos vangiai ir dažniausiai nesiekiant pelno.

„Jeigu kalbame apie ligonines, apie didesnes struktūras - daugelis pasaulio šalių, jeigu ir juda išvalstybinimo linkme, tai daugiau kuria ne pelno įmones - ar bažnytines, kaip Vokietijoje, ar šiaip ne pelno įmones, kaip daugiau negu pusė JAV, kurias mes vertiname kaip labai liberalią šalį. Pelno siekiančių ligoninių Europoje yra vienetai ir jų kiekis praktiškai nedidėja", - sakė G. Černiauskas.

Jis pridūrė, kad Lietuvoje veikė tik viena privati ligoninė - Kardiologijos centras, kuri buvo įkurta ir nuo bankroto išgelbėta beveik vien valstybės pinigais.

„Taip kad nei Lietuvos, nei europinė praktika neįrodo, kad privačios ligoninės yra savaime efektyvios ir gali duoti naudą", - sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Ekonomikos profesorius pastebėjo, kad per 30 metų trukusią liberalizmo (dabar pergyvenančio krizę) plėtrą ir klestėjimą „privačių ligoninių daug neatsirado".

Ekspertas: privačios įmonės valdomos geriau tik teorijoje

Žilvinas Martinaitis, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) ir Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) analitikas, sako, kad iš principo tokia privataus ir viešojo kapitalo sistema galėtų veikti (ir veikia, pavyzdžiui, JAV).

Tačiau jis pažymėjo, kad iki šiol Lietuvoje bendradarbiaujant privačiam ir viešam kapitalui vis kildavo problemų ir jis nežino nei vieno sėkmingo atvejo - valstybė net paprasčiausiuose sandoriuose deramai neatstovavo viešojam interesui.

„Nežinau nė vieno privataus ir viešos partnerystės atvejo, kurį būtų galima pavadinti bent pusėtina sėkme. Galime galvoti apie „Siemens" arenos statymą, kuris pasibaigė skandalu. Galime galvoti apie automobilių parkavimą Vilniuje, kai buvo pakviesta privati kompanija įrengti visą infrastruktūrą ir rinkti mokesčius, ir visa tai pasibaigė teismuose.

Galime galvoti apie Kauno arenos statybą, kuri irgi baigėsi nesėkme. Iš dalies tą patį galime galvoti ir apie „Leo LT", - sakė politologas Ž. Martinaitis.

Jis pridūrė, kad daugelis iš nesėkme pasibaigusių privačios ir viešos partnerystės atvejų sąlyginai buvo paprasti - tereikėjo sukurti infrastruktūrą ir surinkti mokesčius. Tačiau net ir tokiuose sandoriuose valdžia demonstravo nesugebėjimą sudaryti geras, valstybei palankias sutartis.

Pasak Ž. Martinaičio, sveikatos apsaugos paslaugos yra daug sudėtingesnės nei arenos pastatymas: reikia nuolat stebėti veiklos kokybę, rodiklius, stebėti, ar paslaugos teikiamos visiems, ar užtikrinamas prieinamumas ir pasiekiami gyventojai iš atokių šalies vietų.

„Manyčiau, kad Lietuvoje idėją galima plėtoti, tačiau ypač šiuo laiku skubėti tikrai nevertėtų, reikėtų būti labai gerai pasirengusiems, - apie privataus kapitalo atėjimą į sveikatos apsaugos sektorių sunkmečiu kalbėjo viešojo sektoriaus ekspertas. - Pagrindinis trūkumas, mano galva, yra susijęs su valstybės gebėjimu sudaryti geras sutartis ir gebėjimais jas įgyvendinti ginant viešą interesą."

Ž. Martinaitis, vertindamas privataus ir viešos partnerystės galimybę sveikatos sektoriuje, klausė, ko siekiama pritraukiant privatų kapitalą. Anot jo, jeigu siekiama pritraukti daugiau kapitalo - būtini mechanizmai, užtikrinantys viešo intereso gynybą. Jeigu siekiama tobulinti paslaugų tiekimo valdymą - norimą rezultatą pasiekti tampa dar sudėtingiau dėl paprasčiausios priežasties: privačios įmonės toli gražu ne visada valdomos geriau už valstybines.

„Teoriškai privačios įmonės valdomos geriau nei valstybinės. Tačiau tai yra tik teorija, praktikoje taip atsitinka toli gražu ne visada", - teigė VPVI analitikas Ž. Martinaitis.

„Falck" pasiūlymas

Marco A. I. Uhrenholto, „Falck" Tarptautinės greitosios pagalbos skyriaus viceprezidento, gegužės 20 d. laiške sveikatos apsaugos ministrui kalbama apie bendradarbiavimo ir bendros partnerystės plėtros galimybes. Rašoma, kad „Falck" norėtų investuoti į Lietuvos GMP paslaugas (tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu).

Pasak danų, „Falck" tiktų, jei valstybinio ir privataus kapitalo partnerystė būtų sudaroma paslaugų sutarties, sudarytos paskelbus konkursą pagal viešųjų pirkimų įstatymą, pagrindu (B2G (angl. Buisiness to Government) - verslas Vyriausybei) arba kaip bendra įmonė (ir šiuo atveju valstybinis partneris tikriausiai taip pat turėtų būti paskirtas konkurso būdu).

Anot danų verslininkų, privatus greitosios pagalbos operatorius („Falck") dalinai finansuotų sutartas reikiamas kapitalines invseticijas (atnaujintų transporto parką, medicinos ir gelbėjimo įrangą, operatyvinių sistemų, išvykų valdymo, GPS, skaitmeninio ryšio bei nuolatinio personalo kompetencijų tobulinimą) ir taip užtikrintų aukštus GMP kokybės standartus.